Vasario 19-20 žuvę partizanai
Vycio apygardos partizanai.
Priekyje Jonas Stasiukaitis-Ažuolas.
Ant akmens sedi iš kaires: Juozas Šemežys-Tikras Brolis, Antanas Dargužis-Kareivis,
Mykolas Šemežys-Aras, Vaclovas Burbulis-Begunas, Kazys Kirdonis-Žilvytis ir Vlados Dargužis-Žvirblis.
(R. Kauniecio asmenine kolekcija)
Kirdonis Kazys-Nemura, Žilvytis gimė 1910 m. gruodžio 12 d. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vivonių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1944 m., priklausė Vyčio apygardos M. Semežio-Putino būriui. Nuo 1948 m. pats vadovavo partizanų būriui. 1949 m. paskyrus M. Semežį-Putiną Vyčio apygardos Briedžio rinktinės vadu, K. Kirdonis tapo jo adjutantu. Žuvo 1952 m. vasario 20 d.
Macijauskas Pranas-Aitvaras gimė 1917 m. Ukmergės apskriti Panoterių valsčiaus Talkudažių kaime. Partizanas nuo 1944 m. Pi klausė Žalio Velnio būriui. Vėliau kartu su broliu Vaclovu kovo E. Svilo-Slyvos, paskui J. Kudelio-Dobilo būriuose (Didžiosios K vos apygarda). Suimtas 1950 m. sausio 28 d. Čiobiškio apylinkės Nepaisant tardymų metu duotų parodymų, 1950 m. rugsėjo 28 nuteistas mirties bausme. Sušaudytas 1951 m. vasario 20 d.
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html
1946 m. vasario 19 d. Latvijos ir Lietuvos pasienio Krestjanių miške (dabar – Latvijos Respublika) netoli Joniškio aps. Joniškio vls. Milvydžių k. NKVD vidaus kariuomenės 32-asis šaulių pulkas ir NKVD Joniškio aps. skyriaus stribai vykdė karinę čekistų operaciją. Per kautynes žuvo Genio rinktinės vadas Martynas Kliausius-Tautvydas, Klevo būrio grupės vadas Jonas Rutkus-Dėdė, Narsutis, partizanai Vytautas Briedis-Cezaris, Kurmis, Jonas Krupšas-Karvelis ir Steponas Rakštys-Janonis, Putelė.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Joniškio turgaus aikštėje priešais bažnyčią. Vėliau užkasti Viganės miške netoli Joniškio m.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 32.
MARTYNAS KLIAUSIUS-
TAUTVYDAS
1912 03 08–1946 02 19
Martynas (metrikuose Martinijonas) Kliausius (Kliausevičius) gimė 1912 m. kovo 8 d. Šiaulių aps. Joniškio vsl. Joniškio mstl. Pranciškaus Kliausevičiaus ir Elenos Skablauskaitės-Kliausevičienės šeimoje. Gyveno Joniškyje. 1922 m. M. Kliausius įstojo į Joniškio vidurinę mokyklą, kurią baigė 1927 m.
1933 m. rugsėjo 18 d. jis buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1934 m. rugsėjo 15 d. baigė Karo mokyklą (IX aspirantų laida) ir buvo paleistas į atsargą, jam suteiktas atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis.
Nuo 1936 m. Lietuvos šaulių sąjungos narys. 1939 m. vasario 17 d. Kauno aps. policijos vado aktu Nr. 10 M. Kliausevičiaus pavardė buvo sulietuvinta ir ištaisyta į Kliausiaus.
1941 m. Birželio sukilimo dalyvis. Šio sukilimo metu Kaune vadovavo radijo stoties laidų transliacijoms. Antrojo pasaulinio karo metais dirbo pašte ir radijuje.
1944 m. rudenį, prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, M. Kliausius-Tautvydas iš Šiaulių aps. Gruzdžių, Joniškio, Kruopių ir Skaistgirio valsčių vyrų subūrė Genio partizanų kuopą, kurią sudarė keli būriai, pavadinti medžių vardais – Ąžuolo, Alksnio, Beržo, Klevo ir kt.
1945 m. Genio kuopos vadas Tautvydas ir partizanai savo stovyklą įsirengė Tyrelio miške esančioje „Akmenų saloje“ – aukštesnėje vietoje sunkiau prieinamoje okupantų kariuomenei. Partizanai čia galėjo saugiai bazuotis. Stovykla šioje vietoje buvo parinkta strategiškai labai gerai: žemas miškas, labai daug pelkių ir ežeras. Pasak partizano Liudviko Pakamanio stovykloje gyveno ir mokėsi kovoti apie 100 Genio kuopos partizanų. Takus į stovyklą žinojo tik vietiniai gyventojai. Čia buvo partizanų štabas, šešios žeminės, kuriose tilpo po 30 vyrų. Buvo leidžiamas laikraštis „Laisvės varpas“. 1945 m. pavasarį enkavėdistai bandė stovyklavietę pulti, bet jiems nepavyko – partizanai, žinodami visus takus,spėjo pasitraukti.
M. Kliausiaus atminimui 1949 m. Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Erelio tėvūnija buvo pervadinta Partizano Tautvydo vardu.
1999 m. birželio 24 d. M. Kliausiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).
VYTAUTAS BRIEDIS- CEZARIS, KURMIS
?–1946 02 19
Vytautas Briedis gyveno Joniškio aps. Joniškio vls. Šliupiškių k.
JONAS KRUPŠAS-KARVELIS
1922–1946 02 19
Jonas Krupšas gimė 1922 m. Gyveno Joniškio aps. Joniškio vls. Aleknaičių k.
STEPONAS RAKŠTYS-JANONIS, PUTELĖ
?–1946 02 19
Steponas Rakštys gyveno Joniškio aps. Joniškio vls. Šluostikių k.
JONAS RUTKUS- DĖDĖ, NARSUTIS
1914–1946 02 19
Jonas Rutkus, Igno, gimė 1914 m. Gyveno Joniškio aps. Joniškio vls.Aleknaičių k.
Genio rinktinės būrio grupės vadas.
1999 m. balandžio 27 d. J. Rutkui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201602_genio_zutis.pdf
Laurinaitis Juozas -Lokys. G. 1912 m. Griškabūdžio vlsč. Šakių apskr. Partizanas nuo 1945.06.15. Žuvo 1948.02.19. Žalgirio rinktinė.
Matusevičiūtė (Matūnaitė) Gražina - Snaigė iš Eiciūnų k. Paežerėlių vlsč. 1925-1948.02.19. Partizanuose nuo 1944 m. Žuvo slėptuvėje tarp Agurkiškės ir Klevinių k. Lukšių vlsč. Mokytoja iš Lekėčių, Algimanto ir Vygando sesuo. Kartu žuvo brolis Algimantas ir J. Mockevičius-Voverė.
Matūnas Algimantas iš Eiciūnų k. Paežerėlio vlsč. Partizanuose nuo 1944 m. Žuvo 1948.02.19 Lekėčių girioje, bunkeryje. Kartu žuvo sesuo Gražina ir J. Mockevičius-Voverė.
Maurukas Stasys - Eigulys, Ringūnas iš Ringovėlės. 1918-1947.02.19. Žuvo Padvariškiuose, Igliškėlių vlsč. pas Uldrikį. Kartu buvęs Dabulevičius suimtas.
Mockevičius Juozas - Voverė, Drugys, Vytenis. G. 1920 m. Paluobių k. Griškabūdžio vlsč. Partizanuose nuo 1944 m. rudens. Žalgirio rinktinės 36-osios kuopos vadas. Žuvo 1948.02.19 slėptuvėje miške tarp Agurkiškės ir Klevinių k. Lukšių vlsč. Kartu žuvo G. Matūnaitė ir A. Matūnas.
Plytninkas Vytautas - Žygūnas iš Gaištų k. Veisiejų vlsč. Perkūno rinktinė, Kalniaus būrys. Žuvus Kalniui, vadovavo būriui. Žuvo Vytautų k. pas Gudauską 1951.02.19. Titnago brolis.
Žiugždinis Pranas - Dragūnas iš Jiezno vlsč. Sokonių k. 1928-1949.02.19 žuvo Buktoje. Geležinio Vilko rinktinė.
Brilius Albinas iš Palnyčios k. Kalvarijos vlsč. 1921- 1945.02.20. Žuvo Sangrūdos k.
https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm
Liatukas Algirdas-Vasaris, Leono, g.1920 m. Laukuvos vls. Mikuliškių k. Partizanas. Žuvo prie Rietavo 1951 02 19. Palaidotas Rietavo kalkių duobėje.
https://partizanai.org/failai/html/laisves-vytis.htm
Puskarininkis Jonas Venclauskas-Dočys, Gritėnas buvo kilęs iš Raseinių valsčiaus Pakapurnio kaimo. Partizanauti pradėjo nuo 1944 m. Jis buvo drąsus karys ir sumanus būrio vadas. Susidūrimų su J. Venclausko-Gritėno buriu stribai labai privengdavo. Žuvo kartu su trimis kovos draugais kautynėse su enkavedistais 1948 m. vasario 19 d. Viduklės valsčiuje, Sujainių kaime, partizanų ryšininko Prano Lybos sodyboje.
https://partizanai.org/failai/html/kestucio-partizanai.htm
KRŪMELIS Petras, Jono - Šalis, g. 1927, gyveno Dirkintuose, Šilalės r. Butegeidžio rinktinės partizanas nuo 1950.1952 02 18 sužeistas ir paimtas gyvas čekistinės karinės operacijos metu Šilo miško 67 kvartale. 1952 02 19 mirė ligoninėje.
RUDAITIS Kajetonas, g. 1925 Kasčiukuose, Stulgių apyl. Žuvo 1951 02 19 Butviliuose, Juozo Kmitos sodyboje. Kartu žuvo F. Šaltis ir P. Živatkauskaitė. Spėjama, kad palaikai ilsisi masiniame kape Skaudvilėje.
ŠALTIS Feliksas - Vėjelis, g. 1929 Gumbriuose, Kražių v. Ūkininkas. Partizanas, kovojo Tauragės apskr. Žuvo 1951 02 19 Butviliuose. Kartu žuvo K. Rudaitis ir P. Živatkauskaitė.
ŽIVATKAUSKAITĖ Pranė, Prano - Grūšė, g. 1925 Smulkiuose, Nemakščių v. (Sniegoniškėje, Varlaukio apyl.)- Žuvo 1951 02 19 Butviliuose. Kartu žuvo F. Šaltis ir K. Rudaitis.
https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm
Slanina Jonas - Berželis, Šnekutis iš Kariškių k. Žiežmarių valsč., g. 1923 m., ž. 1947 02 19 Avinėlių k.
https://partizanai.org/failai/html/didzioji-kova.htm
Zofija Avižaitė-Tulpė, Anykščių vls. Kupreliškio k. mokytoja. Šarūno rinkt. Žuvo 1952 02 20.
Alfonsas Semėnas, Mykolo, Kavarsko vls., Pažuklių k., Bėdos b. Ž.1952 02 20.
Bronius Videika, Rokiškio vls. Ž.1948 02 20.
https://partizanai.org/failai/html/kovoje-del-laisves.htm
Butkus Augustinas-Gudruolis iš Plieniškių k., Šakių vls. ir aps. 1945 m. rugsėjo mėn. žuvus būrio vadui Jonui Bacevičiui, vadovavo būriui. Susikūrus Žalgirio rinktinei tapo dr.V.Kudirkos kuopos laisvės kovotoju. 1947 m. vasario 22 d. buvo apdovanotas juostele už uolumą. 1948 m. vasario 16 d. jam buvo suteiktas grandinio laipsnis. Žuvo 1948 m. vasario 20 d.
https://partizanai.org/failai/pdf/0LKA/Laisves-kovu-archyvas-25-1999.pdf
