VINCAS MACIŪNAS
Aišku, mums reikia ir daugiau knygų, betgi šiame trumpame straipsnelyje ribosiuos tik dviem.
Mintis apie reikalingumą vienos iš jų man itin išryškėjo, kai gavau kelis laiškus iš asmenų, kurių suanglintose pavardėse dar nesunkiai buvo atpažįstamos senosios lietuviškos lytys. Nors jie nebemokėjo lietuviškai, bet jautėsi esą lietuvių kilmės, norėjo daugiau ką sužinoti apie savo tėvų kraštą ir teiravosi atitinkamos literatūros. Tad tuoj ir kilo man klausimas, ką jiems galėčiau pasiūlyti.
Ką turime
Visų pirma parinkau geriausią ligi šiol lietuvių kalbos vadovėlį angliškai kalbantiems. Tai trijų kalbininkų — L. Dambriūno, A. Klimo ir W. R. Schmalstiego — Introduction to Modern Lithuanian, 1966 m. Pranciškonų Brukline išleistas. Žymiai mažesnė, bet nebloga ir netgi labai patogi savo kišeniniu formatu yra M. Variakojytės - Inkenienės knygelė Lithuanian Self-Taught, Marlborough leidyklos išleista Londone 1936 m. jos savimokos vadovėlių serijoje Marlborough’s Self-Taught Series. Tiesa, knygelė senokai išleista, bet yra prieinama, nes 1973 m. buvo Čikagoje perspausdinta (ir gaunama Drauge).
Neketinantiems mokytis lietuviškai, bet norintiems susipažinti su lietuvių kalbos būdingomis savybėmis ir su jos vieta kitų kalbų tarpe, galime rekomenduoti prof. A. Senno nedidelę knygutę The Lithuanian Language: A Characterization. Tik ji, dar 1942 m. tada Niujorke veikusio Lietuvių Kultūros Instituto išleista, dabar jau bent lengvai nebegaunama. Tad būtų labai pageidautinas jos naujas pataisytas bei papildytas leidimas.
Skaityti daugiau: DVI KNYGOS, KURIŲ MUMS REIKIA
VYTAUTAS KAMANTAS
Pagrindinis tikslas
Pagrindinis visų laisvųjų lietuvių tikslas šiandien yra padėti tautai atgauti laisvę ir valstybinę Lietuvos nepriklausomybę.
Tautinio savitumo išlaikymas, savos kultūros ugdymas ir reprezentacija, lituanistinis švietimas, politiniai darbai, organizacijų ir draugijų veikla yra tik būdai ir priemonės tam pagrindiniam tikslui siekti.
Laisvės ir nepriklausomybės siekimas yra ilgas, kantrus ir daug pastangų reikalaująs darbas. Jam reikia daug ištvermės ir organizuotumo. Štai keli pavyzdžiai:
1. Leonardo Valiuko vadovauto Rezoliucijų Komiteto planingas ir kantrus darbas per kelerius metus atsiekė, kad 1965 birželio 21 Atstovų Rūmai ir 1966 spalio 22 Senatas priėmė JAV Kongreso Rezoliuciją Nr. 416, pavedančią JAV Prezidentui: a) atkreipti pasaulio dėmesį Jungtinėse Tautose bei kituose tarptautiniuose forumuose, kad laisvo apsisprendimo teisė yra atimta iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos žmonių; b) nuteikti pasaulio opiniją už šių teisių sugrąžinimą Baltijos kraštų žmonėms.
2. JAV LB Krašto Valdybos pastangom jau keturi metai iš eilės Vasario 16 proga buvo išleisti gerai dokumentuoti leidiniai, “The Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania” (1971, 1972, 1973 ir 1974 m.).
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBAI IR ŽYGIAI
DR. HENRIKAS BRAZAITIS
Vyriausiajam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui paskelbus Lietuvių Chartą, gimė Lietuvių Bendruomenės idėja, kurią įgyvendinti lietuvių išeivių kolonijose užtruko daug laiko. Lietuvių Chartoje yra aiškiai deklaruota: “Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę”. Tai pagrindas, kuriuo remiamas Bendruomenės visuotinumas, ir vien savo prigimtimi esame jos pilnateisiai nariai. Tiesa, kai kurių kraštų įstatymai reikalauja sąrašinės narių sudėties, bet tas nepakeičia pagrindinio visuotinumo principo.
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės konstitucija ir kraštų bendruomenių įstatai bei statutai nustato Bendruomenės demokratiškumą, kuris pasireiškia vadovybės demokratiniais rinkimais. Vadovybės rinkimo ir sudarymo būdams atsiranda priekaištų. Čia kalbėsime Pasaulio ir Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenių klausimais. Kitų kraštų Bendruomenės panašių problemų turi mažiau ar visai jų neturi.
Skaityti daugiau: LB VISUOTINUMAS, DEMOKRATIŠKUMAS IR VADOVYBĖS SUDARYMAS
JUOZAS ARDYS
Aktyvas
Žymiausias vėlyvosios išeivijos įnašas į Amerikos lietuvių gyvenimą yra bendruomeninė samprata ir jos įgyvendinimas. Čia nebandoma į tą pačią plotmę rikiuoti pavienių kultūros darbuotojų nuopelnų. Jie ir priklauso jiems. Su vėlyvąja išeivija atėjusi bendruomeninės visuomenės samprata prigijo ir pagrindinai pakeitė lietuvių visuomenės veidą Amerikoje. Tuo, aišku, netvirtinama, kad bendruomeninės visuomenės samprata tapo vienbalsiai priimta. LB įkūrimas Amerikoje buvo sutiktas organizacinės - partinės visuomenės šalininkų su dideliu skepticizmu. Šis skepticizmas laiko bėgyje formavosi į opoziciją. Praslinkus dvidešimtmečiui nuo LB įsikūrimo, šie konservatyvieji organizacinės visuomenės šalininkai, pamiršdami bet kokius išeivijos siekius, jau renkasi savo pagrindiniu tikslu bendruomeninės visuomenės ardymą ir performavimą į organizacijas.
Racijonalūs užmojai visose lietuvybės srityse yra diskutuotini ir į juos kreiptinas dėmesys. Užmojai, besirikiuoją į emocinius išpuolius, netarnauja nei lietuvybės išlaikymui, nei Lietuvos laisvės bylai. Šios rūšies kliūtys bendruomeninės visuomenės kūrime ir jos gyvenime neturėtų nukreipti LB darbuotojų dėmesio nuo didžiojo bendruomeninio darbo, nuo bendruomeninių funkcijų tobulinimo, bendruomeninių branduolių tvirtinimo.
Skaityti daugiau: DIDYSIS LB DARBAS ŠIANDIEN IR ATEITY
Z. PRŪSAS
Neturiu po ranka statistinių davinių, bet, atrodo, perdaug nesuklysiu teigdamas, kad apie trečdalis pokarinių lietuvių ateivių pasiekė Amerikos krantus 1949 metais. Taigi, apie dešimčiai tūkstančių lietuvių, dabar gyvenančių Amerikoje, šie metai būtų lyg ir 25 metų sukaktis. Gerai prisimenu nuotaikas tada. Jei būčiau paklausęs apie šimtą plaukiančių laivu, ar jie važiuoja Amerikon nuolatiniam apsigyvenimui, teigiamai atsakančių būčiau radęs gal tik keletą. Galvojome: važiuojame keleriems metams, kad atlietuvintume kiek atitrūkusius nuo tautinio kamieno Amerikos lietuvius, o po to grįšime atgal, jau į Lietuvą.
Kai tų pačių metų rudenį Ateitininkų Kongrese (New Yorke) a. a. prof. Pakštas išpranašavo, kad “dypukų” vaikai čia suamerikonės greičiau, kaip ankstyvesniųjų ateivių, daugelis pagalvojom: na, ir nušnekėjo!
Žiūrint iš 25 metų perspektyvos, daugelis matom, kad buvome gerokai naivūs. Po kelerių metų tuoj pastebėjom, kad savų vaikų išlaikymas lietuviškame kieme reikalauja tiek daug pastangų, kad per jas nebelieka laiko įtaigoti ankstyvesnės kartos atžalas. O kurie pabandėm dirbti ankstyvesnės kartos organizacijose, greitai sutikome sunkumų. Mes bandėm lietuvinti, o patys buvome amerikoninami, ir ilgą laiką vieni su kitais nesusikalbėjom.
Skaityti daugiau: PO 25 METŲ
JAUNESNIEJI KALBA
REGINA ŽYMANTAITĖ
Turime veiksnius ir eilę kitų grupių, kurios atlieka tam tikrus darbus Lietuvos laisvinimo žygyje. Didžiausia mano patirtis šioje srityje — darbas Pabaltijo Moterų Tarybos veikloje. To vieneto centras New Yorke. Pabaltijo Moterų Taryba apjungia lietuvių, latvių ir estų moterų federacijas, turinčias savo vienetus viso laisvojo pasaulio kampuose. Ši organizacija, sakyčiau, yra politinė. Pabaltijo Moterų Tarybos veikloje, tenka jau kuris laikas dalyvauti, o 1973 metais teko vadovauti Tarybos centro valdybai (būti jos pinnininke).
Pabaltijo Moterų Tarybos tikslas buvo ir yra siekti su Pabaltijo kraštų bylos reikalu plačiąsias amerikiečių ir kitų laisvojo pasaulio kraštų mases, duodant joms kiek galima daugiau informacijų apie pavergtą Lietuvą, Latviją ir Estiją, ir laimint tas mases mūsų reikalui. Puikiai žinome, kad tą informaciją reikia tinkamai ir gerai paruošti bei persijoti, kad ji nevirstų neesminių ir nuobodžių žinių tvanu. Juk ja mes ir kitos grupės siekiame palaikyti kitataučių tarpe gyvą interesą mūsų bylai ir užmegzti ryšius su laisvojo pasaulio politinio ir visuomeninio gyvenimo vairuotojais. Tų ryšių mezgimas yra labai svarbus. Vienu ar kitu atveju, iškilus opesniam ir svarbesniam reikalui, tie kontaktai yra nepaprastai naudingi.
Skaityti daugiau: LIETUVOS REIKALŲ IŠNEŠIMAS Į PLAČIĄSIAS AMERIKIEČIŲ MASES
MARIJA EIVAITĖ
Politika
Sprendžiant Lietuvos laisvinimo klausimus ir jų padėties pristatymą amerikiečių visuomenei, apsvarstom būdus, kaip tai vykdyti per amerikiečių mokyklas ir universitetus, per spaudą, radiją, televiziją ir įsijungiant į Amerikos politinį gyvenimą. Besiklausydama savo draugų pasisakymų, prieinu ne kartą išvados, kad svarbiausias uždavinys išeivijai, ir ypatingai jos jaunimui, yra tautos išlaisvinimas. Gal tiesa. Bet kas man labai rūpi, — besistengdami iškelti Lietuvos bylą amerikiečių visuomenei, mes kai kada užmirštame, kad tą patį klausimą taip pat reikia ugdyti pačioj lietuviškoj visuomenėj, ypatingai jaunimo tarpe.
Esame jau ne kartą girdėję, kad per mažai viešumoje, ypač jaunimo tarpe, diskutuojami lietuvių išeivijos ir ypač lietuvio jaunuolio pareigos bei uždaviniai Lietuvai. Dėl to kai kurių ir buvo kritikuotas paskutinis PLJ kongresas, — jis buvęs betikslis ir be jokių svarbesnių sprendimų. Turėdamas gana daug įtakos jaunimui, kongresas neišnaudojo progos jį uždegti, sustiprinti lietuviška dvasia, suformuluoti pareigas Lietuvai ir konkrečiai jas vykdyti.
Skaityti daugiau: KAIP SU SAVAIS?
ANTANAS RAZMA
Kaip prieiti prie amerikiečių su lietuvių ir Lietuvos bylos reikalais?
Esu matęs daugelį savo draugų ir vyresnių, kurie yra bandę per laikraščius, laiškus, politiką ir kitokiais būdais pasiekti Amerikos mases. Dažniausiai tokios pastangos eina pro šalį: amerikiečiai arba visiškai nepastebi, arba jiems mūsų reikalai nerūpi. Jei kada pavyksta, tada sėdime patenkinti rezultatais. Bet iš tų tūkstančių, net milijonų, kurie yra retkarčiais paliesti mūsų propagandos, kiek atsimins straipsnį ar kitokią pastangą už savaitės, už mėnesio? Turime stengtis kuo galima ilgiau išlaikyti savo plakatą prieš žmonių akis. Juo ilgiau stovėsime jų akivaizdoje, tuo giliau mūsų mintys įsikals į jų galvas.
Tai pasiekti, mano manymu, galime tik per asmeniškas draugystes. Jeigu mes kokį amerikietį vadiname savo draugu, tai turėtumėm stengtis jam pasakoti apie savo kraštą, jo žmones ir apie jo dabartinę padėtį. Žmogus daug giliau priims tokį pasisakymą iš draugo, kaip iš šalto laikraščio puslapių. Vieną dieną galėtum išaiškinti savo papročius, kitą — truputį išdėstyti istoriją. Ir taip pamažu, pamažu mūsų draugas pasisavins gilų supratimą apie Lietuvą. Susitikęs su tavim, jis ir nenorėdamas pagalvos apie Lietuvą. Ir jeigu jis kur nors girdės arba skaitys apie Lietuvą, tą pranešimą seks su dėmesiu, nes jau bent truputį žinos apie tą kraštą. Net ir kitiems savo draugams jis gali pradėti pasakoti arba aiškinti apie lietuvius. Kodėl? Pirma, norės pasirodyti gudrus, (gerai apsiskaitęs), antra, gal net gaus asmeninio džiaugsmo iš tokio informacijos skleidimo.
Skaityti daugiau: JAUNIMAS VISUOMENĖJE IR LIETUVOS LAISVĖS DARBUOSE
LINAS SIDRYS
_files/I-Laisve-1974-62(99)-13.jpg)
LFB studijų savaitėje Dainavoje simpoziumo jaunimo problemomis pagrindiniai pranešėjai (iš kairės): L. Valiukas (moderatorius), L. Kojelis, M. Eivaitė, L. Sidrys, D. Kojelytė, A. Razma ir S. Kuprys.
Ar iš viso verta kreiptis į kitataučius studentus Lietuvos reikalu? Juk Amerikos studentams tai yra labai svetimas klausimas. Nei jie susipažinę su Rytų Europos kraštų istorija, nei su dabartine padėtim. Sunku patraukti žmogaus dėmesį, kai protas nežino, jausmai abejingi, akys nukreiptos į geriau pažįstamus kraštus ir artimesnes problemas.
Pozityvus atsakymas į šį klausimą remiasi keturiomis klasėmis: Amerikos studentais, profesoriais, visuomene ir pačiais lietuviais studentais.
Toliaregis strategas aiškintų, kad dabar mokslus einą studentai bus valstybės vadai po dvidešimt - trisdešimt metų. Net jau ir už dešimties metų judresnieji studentai turės daug įtakos tarptautinėje, valstybinėje, ekonominėje, akademinėje ir informacinėje arenoje. Šie žmonės tvarkys ateities diplomatinius santykius, rašys istorijos vadovėlius, dėstys politinius kursus universitetuose.
Skaityti daugiau: LIETUVOS REIKALAI IR AMERIKOS UNIVERSITETAI
AKTUALIOS PASTABOS
KUN. K. PUGEVIČIUS
Progos
Radijo bei televizijos komunikacijos priemonės yra nepigios, gana specializuotos ir ne visiems prieinamos. Tačiau reikia sakyti, kad, norintiems kitataučius supažindinti su lietuviškais reikalais, o ypač su tėvynės padėtim, yra galimybių, kurių mes kartais neišnaudojame. Čia kalbame ne apie lietuviškas valandėles, bet apie programas, kurios pasiekia platesnę visuomenę.
Kaip mums prieiti prie tokių programų? Reikia suprasti, kad uždavinys bus lengvesnis, jei stengsis platesnė lietuviškos visuomenės dalis, arba kuri nors organizacija. Pavienis asmuo be užnugario rečiau gaus progą prisiartinti prie mikrofono arba pasirodyti ekrane.
Norėdami pasinaudoti šiomis priemonėmis, pirmiausia turėtumėm savo tarpe susiieškoti kelis jaunesnio amžiaus žmones, kurie laisvai susikalbėtų su amerikiečių radijo bei televizijos stočių personalu.
Aišku, norį atstovauti lietuvių reikalus, turėtų būti pakankamai susipažinę su lietuvišku gyvenimu. Kai susidegino Romas Kalanta, arba kai Simas Kudirka buvo sovietams sugrąžintas, daugelis radijo ir televizijos stočių būtų mielai padarę interview su Bendruomenės vietiniu pirmininku, ALT-os atstovu, parapijos kunigu, arba kurios nors lietuviškos organizacijos atstovu. Šis būtų galėjęs papasakoti vėliausius faktus apie Kalantą, Kudirką ir pagrindinius istorinius faktus, sudariusius tų įvykių foną.
Skaityti daugiau: RADIJAS IR TELEVIZIJA
_files/I-Laisve-1974-62(99)-19.jpg)
Simpoziumo LB temomis pagrindiniai pranešėjai (iš kairės): V. Volertas (kalba), B. Raugas, V. Kamantas, J. Ardys, dr. H. Brazaitis Ir J. Kojelis (moderatorius)
Vienas iš LFB poilsio ir studijų savaitės dalyvių kalbėjo užbaigtuvių gegužinėje grupei bičiulių: “Tur būt, niekad nebeturėsime tokios poilsio ir studijų savaitės! Ji buvo įdomi ir aktuali savo programa, sutraukusi rekordinį skaičių dalyvių; užbaigtuvinis literatūros ir dainos vakaras buvo pasigėrėtinas, tiesiog karališkas, tikra meno šventė”. Tiems jo žodžiams pritarė jo besiklausantieji kiti poilsio ir studijų savaitės dalyviai.
LFB 1974 metų poilsio ir studijų savaitė buvo suorganizuota ir pravesta rugpiūčio mėnesio 4-11 dienomis Dainavoje (prie Detroit, Mich., JAV). Jos organizatoriai ir pravedėjai buvo LFB JAV-bių ir Kanados Centro valdyba, kuri savo kadenciją baigė lapkričio pradžioje. (Turime jau naują LFB JA V-bių ir Kanados Centro valdybą! Red.).
Skaityti daugiau: ĮSPŪDŽIAI IŠ LFB POILSIO IR STUDIJŲ SAVAITĖS DAINAVOJE
LFB JAV ir Kanados senoji Centro valdyba savo darbą baigė ir perdavė pareigas 1974 metų lapkričio mėnesį naujai išrinktajai Centro valdybai. Senoji Centro valdyba buvo išrinkta 1972 metų vasarą ir ją sudarė Kalifornijos frontininkai: pirmininkas Leonardas Valiukas; vicepirmininkai — Žibutė Brinkienė, Laima Kulnienė, Edmundas Arbas ir Balys Graužinis; sekretorius Jonas Prakapas ir iždininkas P. Algis Raulinaitis.
Centro valdybos buvo ryžtas duoti sąjūdžiui pilnesnį organizacijos veidą: išjudinti sambūrius našesnei veiklai, sudaryti narių pilnus sąrašus ir išrinkti nario mokestį. Centro valdybos pirmininkas aplankė kartą, porą ar net daugiau kartų visus sambūrius, turėjo pasitarimus su sambūrių valdybomis ir nariais veiklos klausimais. Po keletą kartų metuose visus LFB sąjūdžio narius pasiekdavo Centro valdybos pirmininko bendralaiškiai. Pirmą kartą LFB buvo sudaryti tikslūs narių sąrašai ir išrinktas nario mokestis.
Skaityti daugiau: LFB SENOSIOS CENTRO VALDYBOS DARBAI
VEDAMIEJI
Prof. J. Brazaičio, visuomenininko, mokslininko, politiko ir LF įkūrėjo, kelias nutrūko. Akademijos ir minėjimai, jam skirti, tik išryškina mūsų patirtų nuostolį. Kūryba, darbu ir lietuvių tautos rūpesčiais užpildytas šios didžios asmenybės gyvenimas nebuvo lengvas. Jame pynėsi skausmo ir skriaudų įaudžiai, jau neskaitant gana sunkios ir ilgokos ligos. Velioniui reikėjo klausytis šmeižtų, pačiu darbingiausiu amžiaus metu atėjusių iš savųjų, o paskutinėmis dienomis paskleistų Lietuvos pavergėjo, gebėjusio surasti amerikiečių tarpe atsakomybės nejaučiančių, gal net Sovietų Sąjungai tarnaujančių, garsintuvų. Tik JAV LB pastangomis šie šmeižtai, a.a. prof. J. Brazaitį kaltinę net pritarimu nacių vykdytam žmonių naikinimui, buvo viešai paneigti.
Skaityti daugiau: MIRTIS IR GRĖSMĖ
Šiame “Į Laisvę” numeryje yra atspausti keturi jaunų žmonių pasisakymai įvairiais, mums svarbiais, klausimais, liečiančiais kasdieną. Svarbu pabrėžti, kad tai nėra vien teoretiniai svarstymai, bet pačių autorių praktiškame gyvenime išbandyti ir dabar naudojami metodai.
Dėmesys jaunimui nėra šaltai apskaičiuotas mandagumo mostas, bet būtinybė. Kai pavargsta vyresniųjų rankos, sutrūkinėjo nervai, rūkais persiaudžia mintys, tikslą uždengia savimeilė, darbų užvaduoja garsus žodis, jaunime susispiečia visos viltys. Ypač dera jo pasiklausyti prieš artėjantį PLJ kongresą, tinka susipažinti su jo mintimis tada, kai mūsų tarpe vyrauja pasimetimo maišatis. Ši maišatis kelia gėdų visai JAV lietuvių išeivijai ir ypač toms jos dalims, kurios save atstovauti centrinėse organizacijose deleguoja abzugiškas asmenybes, arba tyli, jų vardu prabilus teisės kalbėti neturinčioms pasimetusioms lūpoms.
Skaityti daugiau: BAIKIME MAIŠATĮ
LFB Vyr. Tarybos pirm. dr. K. Ambrozaičio, užbaigiant LFB studijų savaitę Dainavoje rugpiūčio 10 d., žodis
Mieli bičiuliai-bičiulės, šios studijų savaitės dalyviai:
Stovime čia prie vėliavų, simbolio, kuris yra dalis mūsų gyvenimo. Tai dalis praeities ir viltis ateičiai. Čia stovime žemėj, kurioj kartais vėliavą mindo, degina ir ant jos spjaudo. Čia yra laisvė jos nekęsti arba vėliavai atiduoti gilią pagarbų. Tuo pačiu metu, susikaupę, prisimename žemę ir kraštą, kur už trispalvės iškėlimą tremiama į Sibirą, kišama į kalėjimus. Turiu jums pranešti, kad tiek Vilniuj, tiek ir Kaune ta trispalvė laikas nuo laiko iškyla protesto ženklan, nors ir žiauriai nuo to nukenčiama. Mes reiškiame pagarbų abiem vėliavom, nes tai yra laisvės simboliai.
Skaityti daugiau: VĖLIAVAS NULEIDŽIANT
Antanas Klimas ir Stasys Barzdukas, (redaktoriai), LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS mokyklai ir namams. Iliustravo Zita Sodeikienė, JAV LB Švietimo Tarybos leidinys, Chicago, 1974. Gaunamas pas A. Kareivą, 7030 S. Rockwell St., Chicago, Ill., 60629. Žodžius rinko eilė lituanistinių mokyklų, redaktoriams talkino keli asmenys. Žodynas yra nedidelės apimties, 200 pusl., kirčiuotas, su žodžių aiškinimais ir daiktavardžių iliustracijomis. Kaina $5.00.
Stasys Barzdukas, LIETUVIS SAVO TAUTOJE, VALSTYBĖJE, BENDRUOMENĖJE, mintys tautiniam ir visuomeniniam ugdymui bei ugdymuisi. JAV LB Švietimo Tarybos leidinys. Chicago, 1973. Gaunamas pas A. Kareivą, 7030 S. Rockwell St., Chicago, Ill. 60629. Kaina $6.00. Tinkamas vadovėliu lituanistinėms mokykloms, jaunimui ir tėvams. Turinyje trumpai paliesti Lietuvos žemėvaizdis, mūsų kalba, istorija, papročiai. Svarbiausia dalimi laikytinas išeivijos gyvenimas. Iliustruotas nuotraukomis, 258 pusi. Rekomenduojamas kiekvieniems namams.
Kun. dr. Jonas Gutauskas, KRIKŠČIONYBĖ LIETUVOJE, lituanistinių mokyklų 8-jo skyriaus tikybos vadovėlis JAV LB Švietimo Tarybos leidinys, 1973. Kaina nepažymėta, 106 pusl. Vadovėlis krikščionybės istoriją riša su lietuvių tautos gyvenimu, nepamiršta pačių vėliausių įvykių okupuotoje Lietuvoje, kaip R. Kalantos susideginimas ir pan. Iliustruotas nuotraukomis.
Vincentas Liulevičius, red., LIETUVIŲ TAUTOS IR VALSTYBĖS ISTORIJA, antroji dalis, istorijos vadovėlis lituanistinių mokyklų X skyriui arba VI klasei. JAV LB Švietimo Tarybos leidinys, Chicago, 1974. Iliustruotas nuotraukomis, su Lietuvos XIII-XV amž. istoriniu žemėlapiu, 224 pusl.
Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI
_files/I-Laisve-1975-63-64(100-101)-1.jpg)
T u r i n y s
Redakcinė kolegija: Įskliaustoji šimtinė ....................................... 1
Kun. dr. V. Kazlauskas: Lietuvių viltys išlaisvinimo teologijos šviesoje ....... 4
Aušra-Marija Jurašienė: Kūrybos problema dabartinėje Lietuvoje ................ 31
Julius Vidzgiris: Marksistinis žmogaus samprotis ir žmoniškumo siekis ......... 43
Dokumentų šviesoje: Jono Jurašo liudijimas .................................... 62
LFB studijų savaitės dalyviai: Mūsų žodis bendraisiais rūpesčiais ............. 73
IDĖJOS IR DARBAI:
Tėvynėje: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis (J. V./ELI);
Ne Muravjovo laikai (A. S./ELI));
Lietuvos demografiniai rūpesčiai (Dr. J. V.) ........................ 74
Išeivijoje: Veiksniai kryžkelėse (K. Nemura);
Vasario 16-sios gimnazija (V. N.) ................................. 82
Pasaulyje: Lietuviškos programos Laisvės radijuje (Dr. J. Gintautas/ELI);
Nuo Vienos iki Helsinkio (Vytautas Vaitiekūnas);
Žmogaus teisės ir tarptautinis atoslūgis (E.V.Š) ................... 92
Gyvoji mintis: Lietuviškųjų studijų savaičių dvidešimtmetis (Kun.Bronius Liubinas)
JAV ir Kanados LFB XIX stovykla (V. Rociūnas);
Prie Didžiojo ežero (A. Lembergas) ............................ 109
Vardai įvykiuose: “Savo įsitikinimais aš neprekiauju’’ — Petras Paulaitis —
laisvės kovotojas, kurio negalime užmiršti (Dr. J. Vd./ELI) 142
Mūsų mirusieji
PDF
Fotografinė kopija
BOX 
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1975 63-64(100-101)
Nr. 63-64 (100-101) 1975 M. RUGPIÜTIS
Į LAISVĘ žurnalas nuo 1953 eina Amerikoje, bet savo pradžią veda iš vokiečių okupacijos metais Lietuvoje leisto to paties vardo pogrindinio laikraštėlio. Tas tęstinumas tarp kitko atsispindi ir žurnalo numeracijoje, žymint skliausteliuose nuo 1943 pasirodžiusių numerių skaičių. Taip skaičiuojant, mūsų žurnalas peršoko šimtinę.
Kai pirmosiomis 1941 tautos sukilimo dienomis sukilėlių krauju ir ryžtu buvo nuplauta pirmosios okupacijos gėda ir iš naujo deklaruota nepalaužiama tautos valia būti laisva, svaiginančios pergalės akimirkoje nepasiekiamas laisvės idealas atrodė tapęs tikrove. Kaip galingas žaibas, skrosdamas audros aptemdytą padangę, ją nuplieskia šviesa, taip laisvės šūkis nusmelkė sukilusios tautos sąmonę savo akinančia jėga. LAISVĖ — taip ir ne kitaip turėjo skambėti kovų sukūry sukilėlių paruošto laikraščio pavadinimas. Įžvalgi Laikinosios vyriausybės faktinio vadovo plunksna jį pakeitė tikslesniu ir prasmingesnių — Į LAISVĘ. Spausdintas žodis, skelbiantis sukilusios tautos tiesą, turėjo atspindėti tikrovę be pagražinimų, išsklaidyti trumpalaikę iškovotos pergalės džiaugsmo įkarštyje susidariusią iliuziją, kad laisvė čia pat pasiekiama rankomis, ir ją pakeisti pastovia valios įtampa, suteikiant jai dinaminę kryptį — į laisvę. Tai buvo drauge ir įspėjimas nenurimti, nepasitenkinti vienkartiniu laimėjimu, ir kvietimas susitelkti prasidėjusiai kovai, ją neatlyžtamai vesti permainingomis sąlygomis ligi galutinės pergalės.
Skaityti daugiau: ĮSKLIAUSTOJI ŠIMTINĖ
KUN. DR. V. KAZLAUSKAS
1. LAISVĖS RŪPESTIS IR LAISVĖS TEOLOGIJA
1. Lietuviškasis laisvės rūpestis laisvės dialektikoje
Lietuvių tautos rūpesčiai ir viltys pastaraisiais dešimtmečiais yra susitelkę viename žodyje: laisvė.
Laisvė yra daugiaprasmis žodis. Mūsų laikais kiekvienas žmogus ko nors reikalauja laisvės vardan. Užtenka susipažinti su šiuo metu įvairiuose kraštuose vykstančių tautinių ir tarptautinių suvažiavimų, studijų savaičių bei konferencijų programomis, kad pamatytume, jog visur pirmon vieton yra keliamas laisvės rūpestis. Galima sakyti, kad visas šių laikų humanistinis sąjūdis — žmogaus vertės, jo asmens orumo, jo neliečiamų teisių sąjūdis — yra ne kas kita, kaip visokeriopo žmogaus laisvinimo pastangos.
Jeigu dar visai neseniai tautų vadai didžiuodavosi plačiomis kolonijomis, užkariautų žemių plotais ir pavergtų gyventojų milijonais, tai šiandien jau net ir žiauriausi kolonizatoriai ir pikčiausi imperialistai svetimų teritorijų okupaciją bei tautų pavergimą yra priversti pridengti “išlaisvinimo” kauke.
Tai neabejotinos kultūrinės, socialinės ir moralinės pažangos ženklas. Iš kitos pusės, “išlaisvinimo” kauke pridengta vergija yra aliarmo signalas, kuris įspėja, kad nepaisymas pagrindinių kiekvieno asmens laisvių, tautų ar visuomenės grupių laisvės, atmetimas prigimties įstatymo, moralės, autoriteto ir paties laisvės šaltinio — Dievo neišvengiamai veda į tironiją.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ VILTYS IŠLAISVINIMO TEOLOGIJOS ŠVIESOJE
AUŠRA-MARIJA JURAŠIENĖ
Paskaita, skaityta XXII-je Liet. studijų savaitėje, Verbanijoje, 1975.VII.13.
I
Priderėtų kalbėti apie malonius dalykus ir tam gal būt labiausiai ir tiktų poezija. “Pakilk, šuliny, giedokim jam giesmę. Šulinys, kurį kunigaikščiai iškasė, kurį tautos kilnieji padarė”, — sakoma Skaičių knygoje. Bet širdį slegia skausmas, Lietuvos žemės skausmas, ir protą kankina neišsprendžiamos problemos.
Man sunku kalbėti, nes esu dvilypėje situacijoje. Iš vienos pusės, esu jau su jumis, o, iš kitos pusės, dar tebesu visa savo dvasia, visais savo jausmais, viduje savo krašto, viduje savo tautos ir tos literatūros, apie kurią man šiandien reikia kalbėti. Man sunku kalbėti jums, nes mus skiria didelis tarpas. Nors mes esame tarsi čia pat, aš matau jūsų veidus, jūsų geras akis, bet iš tikrųjų tarp mūsų yra gal 30 metų distancija, kuri keičia, norom-nenorom, mūsų pažiūras gal net į tuos pačius reiškinius, nes kiekvienas reiškinys iš arti atrodo vienaip, iš toli — kitaip. Daug kur jūs, iš tolo, galite būti objektyvesni ir teisesni, negu mes, besimurdydami dar šiltoj žaizdoj, bet kai kurie skaudūs klausimai gal bus įdomūs ir jums.
Per tuos trisdešimt metų jums atiteko egzilio drama ir laisvė, laisvė spręsti, mąstyti, vertinti, tai yra jūsų skausmas ir jūsų teisė. Todėl jūs turite pilną teisę teisti ir mano žodžius.
Man buvo siūlyta kalbėti apie šiandieninius jaunuosius lietuvių rašytojus, arba mesti žvilgsnį į literatūrą, bet aš noriu pasilikti sau daugiau laisvės. Mano paskaita bus daugiau improvizuota. Pabandysiu pasvarstyti su jumis vieną skaudžiausių klausimų, kurie kankina daugelį krašte, ir, kaip man teko patirti, kurie kyla ir gyvenantiems Vakaruose. Kiek į mane kreipiasi įvairūs Amerikos lietuvių laikraščiai, beveik dažniausias klausimas būna: ar įmanoma tikra kūryba vadinamoje tarybinėje literatūroje partijos diktato sąlygomis?
Skaityti daugiau: KŪRYBOS PROBLEMA DABARTINĖJE LIETUVOJE
JULIUS VIDZGIRIS
1.
Rusų mąstytojas N. Berdiajevas savo studijoje “Žmogiškoji asmenybė ir marksizmas” įspėja, kad marksizmo ir humanizmo santykis yra sudėtingesnis, negu paprastai manoma. Jeigu jis drauge tvirtina, kad labai lengva įrodyti marksizmo priešybę asmenybiniam pradui, tai todėl, kad jis savaip supranta žmogų ir pagal tai kritiškai vertina marksizmą. Tačiau tokia išorinė marksizmo kritika ne tik nejaudina pačių marksistų, bet dažnai neįtikina nė tų, kurie pirmiausia norėtų susipažinti su paties marksizmo pažiūromis.
Marksizmą, kaip ir kitus mokymus, galima ir reikia kritikuoti. Toji kritika gali būti ir išorinė, ir išvidinė, bet kiekvienu atveju visuomet turėtų remtis geru paties kritikuojamojo dalyko pažinimu, kitaip kritika neatsiekia užsibrėžtojo tikslo.
Čia mums rūpi ne tiek kritiškai, kiek dalykiškai išdėstyti marksistinį žmogaus ir žmoniškumo samprotį. Nemanome, kad tai lengvas užsimojimas. Nūdienis marksizmas — labai sudėtinga šiuolaikinio gyvenimo minties ir veiklos apraiška. Ji, anot R. Areno, daugiareikšmė ir neišsemiama. Šiandien esama tiek daug skirtingų marksizmo atspalvių, kad nelengva juose susigaudyti. Ir nors visi remiasi tuo pačiu Marksu, bet jį taip įvairiai ir skirtingai, net priešingai, aiškina, jog galima tikrai pamanyti, kad yra buvęs ne vienas, bet daugybė Marksų.
Skaityti daugiau: MARKSISTINIS ŽMOGAUS SAMPROTIS IR ŽMONIŠKUMO SIEKIS
DOKUMENTŲ ŠVIESOJE
Š. m. spalio 17-19 d.d. Kopenhagoje, Danijos parlamento rūmuose, vyks Tarptautinio A. D. Sacharovo vardo Tyrinėjimo posėdžiai, kuriuose dalyvaus įvairių kraštų įžymūs politinio, kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo veikėjai. Tyrinėjimo tikslas — nustatyti žmogaus teisių pažeidimo faktus Sov. Sąjungoje.
Pakviestas liudininku šiame Tarptautiniame Tyrinėjime rež. Jonas Jurašas savo liudijimą įteikė raštu.
J. Jurašas gimęs 1936, režisierius. 1967-72 Kauno dramos teatro vyr. režisierius, statė spektaklius įvairiuose SSSR miestuose. Po Kauno įvykių 1972 m. atleistas iš teatro, dvejus metus negavęs jokio darbo, 1974 gruodžio gale su šeima emigravo iš Vilniaus.
Dėkojame šio reikšmingo dokumento autoriui už sutikimą paskelbti jį šiame “Į Laisvę” numeryje. Liudijimo vertimą parūpino dr. J. Labutis.
LIETUVIŲ TAUTOS PERSEKIOJIMŲ KLAUSIMU
Tegu šiandien ant teisingumo ir objektyvumo dvasia basivadovaujančio Tarptautinio akademiko A. D. Sacharovo vardo tyrinėjimo svarstyklių bus padėti liudijimai apie visos tautos persekiojimus — tik mažytė dalelė didelės karčios tiesos apie dešimtmečiais trunkančią trijų milijonų valstybės ir tautos priespaudą, okupaciją ir genocidą.
Štai jau 35-ri metai sovietinis režimas visa savo propagandos jėga mėgina nuslėpti nuo pasaulio sąžinės tiek prievartinio Baltijos valstybių — Lietuvos, Latvijos ir Estijos — užgrobimo faktą, tiek ir iš to išplaukiančias pasekmes: teroru, jėga ir klasta palaužti tautų laisvės ir tautinės nepriklausomybės valią.
Skaityti daugiau: Tarptautiniam Sacharovo vardo tyrinėjimui Kopenhagoje
1. Vakarams darant Sovietų Sąjungai vienašališkas nuolaidas, susidaro grėsmės galimybė Baltijos tautų laisvės ir valstybinės nepriklausomybės siekimams. Studijų savaitės dalyviai skatina visus domėtis detantės politikos raida, tęsti pradėtų akciją, kad prie Europos saugumo konferencijos priimtų deklaracijų valstybių sienų klausimais būtų pridėtas pareiškimas, kad sienų nepažeidžiamumas neliečia okupuotų Baltijos valstybių aneksijos.
2. Studijų savaitės dalyviai džiaugiasi ir didžiuojasi visais tais Lietuvių Fronto bičiuliais, kurie, atlikdami savo visuomeninius uždavinius, aktyviai ir pozityviai reiškiasi Lietuvių Bendruomenės, Vliko, Lietuvių Fondo, Amerikos Lietuvių Tarybos, Balfo ir kitų bendrinių mūsų institucijų darbuose ir reiškia jiems nuoširdžią padėką.
Skaityti daugiau: MŪSŲ ŽODIS BENDRAISIAIS RŪPESČIAIS
TĖVYNĖJE
“Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” reikšmė
Šveicarijoje vokiečių kalba leidžiamas mėnesinis žurnalas “Tikėjimas antrame pasauly”, nagrinėjąs religijos, ateizmo ir žmogaus teisių klausimus komunistų valdomuose kraštuose, balandžio numeryje paskelbė savo redaktoriaus kun. Eugenijaus Vosso plačią ir dokumentuotą studiją apie Katalikų Bažnyčios padėtį Lietuvoje. Ji remiasi pačia naujausia šaltinių medžiaga, kurios pagrindą sudaro “L.K.B. Kronika”. Kai kuriuos kronikos dokumentus kun. Vossas cituoja ištisai, juos išvertęs į vokiečių kalbą. Pačioje studijos pradžioje pateikęs akademiko Sacharovo į vakarus persiųstą 5 lietuvių kunigų laišką apie pernai metų gale Vilniuje vykusią kelių religinės spaudos gamintojų bylą, autorius reiškia nuomonę, kad šitas laiškas gali būti laikomas mozaikiniu akmenėliu, vaizduojančiu nūdienį Lietuvos katalikų gyvenimą. Toliau jis pastebi: iki 1960-1970 m. vidurio pasiekdavo tik šykščios žinios iš Lietuvos. Pagrindiniai šaltiniai tada buvo trys: 1) sovietinė spauda, 2) išeivių parodymai ir 3) keliautojų pranešimai. Apie 1965 m. pasirodė naujas svarbus šaltinis — Lietuvos katalikų gaminami raštai, kurie vis daugėjo ir pasiekė savo viršūnę 1972 m. kovo mėnesį, kai pasirodė “L.K.B. Kronika”. Tačiau praėjo beveik metai, kol pirmas kronikos numeris pasiekė užsienį. Daugėjant šaltiniams ir žinioms, Vakaruose pradėjo daugiau atsirasti literatūros apie Katalikų Bažnyčią Lietuvoje.
Verta pastebėti, kad šveicarų kunigą susidomėti šiuo klausimu privertė 1972 gegužės įvykiai Lietuvoje ryšium su Romo Kalantos savanoriška gyvybės auka. Savo studijoje kun. Vossas mėgina nušviesti naujausiąją Lietuvos katalikų padėtį. Naudodamasis Vatikano metraščio “Annuario Pontificio” ir lietuviškosios kronikos žiniomis, autorius taip apibūdina dabartinę Lietuvos vyskupijų padėtį. Vilniaus vyskupas Julijonas Steponavičius sukliudytas eiti pareigas. Vilniaus apaštališkasis administratorius vyskupas Henrikas Romanas Gulbinovičius gyvena Balstogėje, Lenkijoje. Kaišiadorių vyskupas Vincentas Sladkevičius taip pat sukliudytas eiti pareigas. Telšių vyskupijos apaštališkasis administratorius vyskupas Juozas Pletkus jau 79 metų amžiaus. Panevėžio vyskupiją valdo pats jauniausias amžiumi vyskupas Romualdas Krikščiūnas, taip pat apaštališkojo administratoriaus teisėmis. Vilkaviškio vyskupiją tokiomis pat teisėmis valdo Kauno vyskupas sufraganas Juozapas Labukas-Matulaitis su savo koadjutorium vyskupu Liudu Poviloniu.
Skaityti daugiau: Lietuvos Bažnyčia šveicaro akimis
Pavergtos Lietuvos spauda dažnai rašo apie paminklų apsaugą, ypač daug dėmesio skiria liaudies menui, jo rinkimui, skatinimui ir puoselėjimui. Daug senojo dievdirbių meno, nors ir pavėluotai, surinkta muziejų fonduose. Didžiuma šio unikalaus meno pavyzdžių glūdi tamsiose archyvų kertėse ir lentynose, kol kas neprieinami žmonėms, bet jų surinkimas yra sveikintinas ir teikia vilčių, kad šios skulptūros išliks ateities kartoms. Tačiau čia pat vyksta ir visiškai priešingi reiškiniai, kuriuos tarybinė spauda uoliai nutyli. Taip buvo nutylėti komjaunuoliški dievdirbių meno ir kryžių deginimo bei naikinimo vajai pokario metais. Taip buvo nutylėta Vilniaus Kalvarijų susprogdinimas ir Kryžių kalno sunaikinimas prie Šiaulių. Apie pastarąjį faktą naujų duomenų pateikia “Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika” (12 ir 14 nr.).
“Kronikoje” nr. 12 rašoma: “Jei nori pažinti tikrąsias Lietuvos nuotaikas, patrauk iš Šiaulių Joniškio link. Už dvylikos kilometrų, dešinėje kelio pusėje rodyklė — Daumantai 1 km. Paėjęs kilometrą, vėl dešinėje kelio pusėje pamatysi kalnelį, nustatytą kryžiais. Tai Jurgaičių piliakalnis — Kryžių kalnas. Praeini krūmais apaugusį upeliuką ir takeliu užkopi ant balno pavidalo kalvos. Šiauriniame kalno kampe riogso didelis akmuo, ant kurio iškaltos datos: 1861-1864. Sukilimo ir susidorojimo datos rūsčiai prabyla į lietuvio sąmonę.
Skaityti daugiau: Ne Muravjovo laikai