VĖLIAVAS NULEIDŽIANT
LFB Vyr. Tarybos pirm. dr. K. Ambrozaičio, užbaigiant LFB studijų savaitę Dainavoje rugpiūčio 10 d., žodis
Mieli bičiuliai-bičiulės, šios studijų savaitės dalyviai:
Stovime čia prie vėliavų, simbolio, kuris yra dalis mūsų gyvenimo. Tai dalis praeities ir viltis ateičiai. Čia stovime žemėj, kurioj kartais vėliavą mindo, degina ir ant jos spjaudo. Čia yra laisvė jos nekęsti arba vėliavai atiduoti gilią pagarbų. Tuo pačiu metu, susikaupę, prisimename žemę ir kraštą, kur už trispalvės iškėlimą tremiama į Sibirą, kišama į kalėjimus. Turiu jums pranešti, kad tiek Vilniuj, tiek ir Kaune ta trispalvė laikas nuo laiko iškyla protesto ženklan, nors ir žiauriai nuo to nukenčiama. Mes reiškiame pagarbų abiem vėliavom, nes tai yra laisvės simboliai.
Po savaitės studijų ir poilsio pasiinformavom, pakilo entuziazmas, šviesiau žiūrime į ateitį. Bičiuliai, negalime gyventi tik šia diena. Būkime lietuviškas avangardas, gyvenkime rytojum ir planuokime darbus bent dešimčiai metų į priekį. Angažuokimės uždaviniams, kurie nedingsta su saldės nusileidimu. Pasimokėme šioj studijų savaitėj modernesnių darbo ir kovos metodų. Grįžkime ir juos panaudokime kovai už laisvę ir lietuvių tautos išlikimą.
Pensilvanijos lietuviai, angliakasiai, pabėgę nuo carų priespaudos, išaugino tris lietuviškai kalbančias kartas. Grįžkime namo su pasiryžimu, kad mūsų karta pratęs lietuvybę į ketvirtąją kartą. Atiduodami pagarbą vėliavai, iš naujo pasižadėkime, kad atiduosime Tėvynei tai, ką mes privalome. Iki pasimatymo sekančioje studijų savaitėje.