Bernardas Brazdžionis — Kad žodis taptų kūnu (eil)

BERNARDAS BRAZDŽIONIS

KAD ŽODIS TAPTŲ KŪNU

„Kalbėkime viena kalba..."
Kardinolas Sladkevičius


Kalbėkime viena kalba — kalba didžiųjų kunigaikščių,
Kalba artojų ir karių, kalba jaunavedžių,
Tegu kaip karštas kraujas žodis mūsų venom vaikšto
Ir švenčių giesmėse ir poteriuose Vėlinių skaudžių.

Kalbėkime kalba, kuri ilgam gyvenimui nubunda,
Vadinkim laisvę— laisve, o vergiją — vergija,
Kalba, kuri pasauliui skelbia atgimimo gandą,
Skambia it varpas ir, tartum saulėtekis, gaja.


Po nuomaro— gyvybę, po tylos atgavę amą
Besidžiaugiąs dangop rankas, kai kelt imi,
Atverkime širdies troškimų kimų balsą, it balzamą,
Viena kalba, viena bebaime tartimi.

Kalbėkim, tartum su aukštų skliautų žvaigždėm kalbėtum,
Ir mano-tavo Dievo, protėvių dievų kalba
Žydėtų aisčių-baltų poringėm žvaigždėtom,
Kad oštų girių, gojų atgarsiais, kaip gegužė raiba...

Kalbėkime kalba Valančiaus, Daukanto, Daukšos ir Donelaičio,
Maironio, Baranausko, Vaižganto, ir Putino, Krėvės,
Sūduvių, dzūkų, mažlietuvių, ir žemaičių, ir aukštaičių,
Kalbėkim, kolei Baltija banguos, kol saulė danguje stovės.

Didžių dienos darbų ir vakaro kasdienę maldą
Kalbėkim vasarojų katekizmo ir žiemkenčių evangelijos kalba 
Ir teisė, mūsų žemės žingsnių te nevaldo 
Beteisė, užrištom akim, kurčia, žliba.

Kalbėkime kalba, kuria kits kitą vėl suprasme
Ir mintį minsime tą pačią tos pačios prasmės žodžiu,
Kuria užgimstame ir nešame lietuviškąją esmę
Ir aš kuria tom žodžių žiežirbom žavingomis žaidžiu...

Post scriptum

Kalbėkime, kad mūsų tartas žodis taptų kūnu
Ir kad pabėgtų velnio naktys nuo dangaus dienos,
Ir kad ilga sunki kelionė vaidilos Valiūno
Laisvon tėvynėn grįžtų nenutrūkus svetimuos kalnuos!