LAV LB Garbės Teismo sprendimas

JAV Lietuvių Bendruomenės Garbės Teismas — pirmininkas Edmundas Korzonas ir teisėjai Tomas Remeikis ir Antanas Šantaras — 1975 m. gegužės 31 dieną, susirinkę posėdžio Čikagoje, išžiūrėjo bylą pagal Vytauto Kamanto skundą prieš Andrių Juškevičių ir kitus, ir rado:

Vytautas Kamantas paduotame LB Garbės Teismui 1974 m. birželio 23

d. skunde nurodo, kad 1974 m. balandžio 21 dieną Jaunimo Centre, Čikagoje, įvyko LB Vidurio Vakarų Apygardos apylinkių atstovų suvažiavimas, kuriame buvo teisėtai išrinkta 7 asmenų Apygardos Valdyba — Romas Kronas, Modestas Jakaitis, Dalia Dundzillenė, Kazys Laukaitis, Fabijonas Valinskas, Adolfas Šimkus ir Aleksandras Šatas, ir 3-jų asmenų Apygardos Kontrolės Komisija — Kostas Dočkus, Vytenis Šilas ir Antanas Būga. 

1974 m. gegužės 10 d. raštu, kurį pasirašė Andrius Juškevičius ir Augustinas Orentas, JAV LB Vidurio Vakarų apylinkių valdyboms pristatomi — Andrius Juškevičius, Juozas Bagdžius, dr. Zenonas Danilevičius, Valerijonas Pocius, Stasys Pranckevičius, dr. Vladas Šimaitis, Jonas Švedas, Augustinas Orentas ir Albinas Repšys, kaipo LB Vidurio Vakarų Valdyba, o Antanina Repšienė, Julius Norkus ir Kazimieras Povilaitis, kaip tos Apygardos Kontrolės Komisija. Tie patys asmenys “Draugo” 1974 m. gegužės 18 d. numeryje įdėtu apmokėtu skelbimu pristatomi lietuvių visuomenei, kaip JAV LB Vidurio Vakarų Apygardos Vaidybos ir Kontrolės Komisijos nariai. Taip pat tie patys asmenys išsiuntinėjo deklaraciją, kurią pasirašė, kaip LB Vidurio Vakarų Apygardos Valdyba ir Kontrolės Komisija. Skundėjas Vytautas Kamantas nurodo, kad Andrius Juškevičius ir kiti aukščiau suminėtieji asmenys pasiskelbdami LB Vidurio Vakarų Apygardos pareigūnais, kuriais jie nebuvo išrinkti, klaidina lietuvių visuomenę ir jų veiksmai ardo Lietuvių Bendruomenės solidarumą, o todėl prašo Garbės Teismą — viešai papeikti Andrių Juškevičių, Juozą Bagdžių, dr. Zenoną Dalilevičių, Valerijoną Pocių, Stasį Pranckevičių, dr. Vladą Šimaitį, Joną Švedą, Augustiną Orentą, Albiną Repšį, Antaniną Repšienę, Julių Norkų ir Kazimierą Povilaitį už neteisėtą pasiskelbimą JAV LB Vidurio Vakarų Apygardos, Valdybos ir Kontrolės Komisijos nariais, už visuomenę klaidinančią informaciją ir neklausymą LB aukštesnių organų, ir atimti vieneriems metams Bendruomenės teises, nusakytas LB įstatų 7 straipsnyje, už tęsiamą Lietuvių Bendruomenės solidarumą ardančią veiklą.

Andrius Juškevičius, Juozas Bagdžius ir visi kiti aukščiau paminėti šioje byloje skundžiamieji asmenys jų atsiųstame LB Garbės Teismui 1974 m. rugpiūčio 20 d. paaiškinimo rašte nurodo, kad skundėjas Vytautas Kamantas negali savintis bendruomenės organų teisių Ir neturėdamas tinkamo įgaliojimo skųsti ką, kai skundimo pagrindas nėra asmeninis, todėl prašė Vytauto Kamanto skundo nesvarstyti. Jei Garbės Teismas rastų tą Vytauto Kamanto skundą svarstytinu iš esmės, jis turi būti atmestas, nes Vytautas Kamantas padarė visą eilę neteisėtų veiksmų, kaip LB Vidurio Vakarų Apygardos apylinkių atstovų suvažiavimo dienos pirmininkas, neleisdamas svarstyti iškelto apylinkių atstovų teisėtumo klausimo. Vytautas Kamantas savo skunde nuslėpęs faktą, kad iš Apygardos apylinkių atstovų suvažiavimo išėjo daugiau kaip 60 atstovų, kad jie nuvykę į Vyčių salę Čikagoje tęsė toliau suvažiavimą. Tas susirinkimas išrinko juos Į LB Vidurio Vakarų Valdybą ir Kontrolės Komisiją ir jie apie tai pranešę apylinkių valdyboms ir painformavę visuomenę. Jokių neteisėtų veiksmų jie nepadarę, nes visi buvę teisėtai išrinkti, ir visuomenės neklaidinę, nes skelbę tikrus faktus, o solidarumą Lietuvių Bendruomenėje ardę ne jie, o skundėjas Vytautas Kamantas, kuris būdamas LB Tarybos Prezidiumo pirmiminkas išleido neaiškius LB Įstatus, o taip pat kaitos LB centro valdybos, kurios kišasi į apylinkių valdybų rinkimus. Prašo Vytauto Kamanto kaltinimus atmesti.

Pirmiausia, Garbės Teismui tenka išspręsti klausimą, ar Vytautas Kamantas turi teisės skųstis. LB Įstatai nenurodo, kas kuriuo reikalu gali paduoti Garbės Teismui skundą. Vadovaujantis bendru principu, kad skųstis gali tas, kieno teisės yra pažeistos, reikia pripažinti, kad kai iškyla klausimas apie skelbimą neteisingos informacijos dėl rinkimų rezultatų ar apie solidarumo Bendruomenėje ardymą, kiekvienas bendruomenės narys yra paliestas Ir turi skundo teises. Todėl ir šioje byloje negalima nepripažinti skundimosi teisių Vytautui Kamantui.

Žiūrint bylą iš esmės, Garbės Teismas randa, kad byloje esančiais šalių pareiškimais ir rašytiniais įrodymą išyra nustatytos sekančios aplinkybės:

1974 m. balandžio 21 dieną Į Jaunimo Centrą, Čikagoje, suvyko LB Vidurio Vakarų Apygardos apylinkių atstovai Į suvažiavimą, atlikti iš anksto paskelbtą darbotvarkę. Kaip matyti iš registracijos komisijos sudarytų sąrašų, suvažiavime užsiregistravo 118 atstovų iš 11 apylinkių. Iš Cicero ir Marquette Parko apylinkių buvo atvykę po dvi delegacijas ir suvažiavimo pradžioje iškilus ginčui, kurios Iš tų delegacijų yra teisėtos, dalis apylinkių atstovų išėjo Iš posėdžių salės ir susirinkę Vyčių salėje išsirinko savo LB Vidurio Vakarų Apygardos Valdybą ir Kontrolės Komisiją. Protokole, kuris buvo surašytas Vyčių salėje, nenurodyta, kiek iš kurios apylinkės atstovų ten dalyvavo, o tik pasakyta, kad buvo virš 60 LB apylinkės atstovų. Tuo tarpu iš balsų skaičiavimo komisijos protokolų, kurie buvo surašyti suvažiavimo posėdyje Jaunimo Centre, matyti, kad balsavime dalyvavo 98 atstovai, kurie išrinko LB Vidurio Vakarų Valdybą ir Kontrolės Komisiją.

Iš čia paduotų skaičių matyti, kad Vyčių salėje susirinkusi atstovų grupė buvo mažumoje ir šioje byloje skundžiamieji turėjo žinoti, kad jie negali save laikyti teisėtai išrinktais LB Vidurio Vakarų Apygardos ir Kontrolės Komisijos nariais.

Klausimas dėl Cicero ir Marquette Parko apylinkių išrinktų valdybų Ir jų atstovų Į Apygardos suvažiavimą teisėtumas buvo sprendžiamas LB Garbės Teisme. Garbės Teismas 1975 m. vasario 2 d. sprendimu pripažino, kad 1974 m. balandžio 7 dienos Cicero apylinkės narių visuotinas susirinkimas teisėtai išrinko naują apylinkės valdybą ir apylinkės atstovus Į Apygardos suvažiavimą, tad ir 1974 m. balandžio 21 d. Jaunimo Centre vykusiame Apygardos atstovų suvažiavime registracijos komisija priėmė ir užregistravo teisėtus 16 atstovų iš Cicero apylinkės. Marquette Parko byloje Garbės Teismas 1974 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pripažino, kad pusė naujai išrinktos apylinkės valdybos yra teisėta, o tuo pačiu buvo pripažinta, kad Marquette PArko 38 asmenų delegacija turėjo būti sudaryta po pusę iš kiekvienos besiginčijančios šalies. Šių Garbės Teismo sprendimų rezultate iš Apygardos suvažiavimo Jaunimo Centre balsavusių sąrašo, viso 98 asmenų, atėmus Marquette Parko 19 atstovų, lieka 79 teisėti apylinkių atstovai, kurie sudaro didelę daugumą iš bendro suvažiavime užregistruotų 118 atstovų skaičiaus.

Toliau, svarstant šioje byloje apskųstųjų kaltės klausimą, reikia konstatuoti, kad LB Vidurio Vakarų Apygardos apylinkių suvažiavimas buvo sušauktas Jaunimo Centre, tai Jaunimo Centre jis turėjo būti ir užbaigtas. Atvykę į suvažiavimą apylinkių atstovai turi teisės išeiti iš posėdžių salės, bet yra aiškiai neteisėtas veiksmas išėjusiems susirinkti kitoje salėje Ir spręsti suvažiavimo darbotvarkės klausimus. Jei Apygardos atstovų suvažiavimo pirmininkas Vytautas Kamantas padarė veiksmus, kuriuos skundžiamieji laikė pažeminančiais jų teises ir neteisėtais, tai jie galėjo dėl tų veiksmų skųstis LB Garbės Teismui, bet ne susirinkti Vyčių salėje ir rinkti sau antrą LB Vidurio Vakarų Apygardos Valdybą ir Kontrolės Komisiją. Iš Vyčių salėje vykusio Apygardos apylinkių atstovų posėdžio protokolo matyti, kad ten susirinkę pareiškė pageidavimą, kad jų išrinktą Apygardos Valdybą nepristatyti LB Centro Vaidybai, nes ji esanti jiems nepriimtina.

Remiantis aukščiau išdėstytais Įrodymais, LB Garbės Teismas randa, kad šioje byloje skundžiamieji nusižengė, prisistatydami LB Vidurio Vakarų Apygardos apylinkių valdyboms kaip teisėtai Išrinkti Apygardos Valdyba ir Kontrolės Komisija, kai jie nebuvo teisėtai toms pareigoms išrinkti. Jie nusižengė neteisėtai skelbdamiesi per spaudą lietuvių visuomenei esą LB Vidurio Vakarų Apygardos išrinktais pareigūnais. Šitie veiksmai ardo Lietuvių Bendruomenės solidarumą ir nusižengusieji turi būti atitinkamai nubausti.

Remdamasis aukščiau pasakytu ir vadovaujantis LB Įstatų 8 str., p. C,50 ir 54 str., JAV Lietuvių Bendruomenės Garbės Teismas

nusprendė:

papeikti Andrių Juškevičių, Juozą Bagdžių, dr. Zenoną Danilevičių, Valerijoną Pocių, Stasį Pranckevičių, dr. Vladą Šimaitį, Joną Švedą, Augustiną Orentą, Albiną Repšį, Antaniną Repšienę, Julių Norkų ir Kazimierą Povilaitį ir atimti jiems šešių mėnesių laikui LB Įstatų 7-me straipsnyje numatytas Bendruomenės teises: a) sprendžiamuoju balsu dalyvauti LB apylinkės susirinkimuose, b) balsuoti JAV LB organų rinkimuose, c) būti renkamiems į LB organus.

E. Korzonas T. Remeikis A. Santaros

Jei vertybių gradacijos ieškom, tai man nelygstamos vertybės, sakysim, yra teisingumas ir garbingumas.

JUOZAS BRAZAITIS