1950 m. birželio 24 d. žūtis
1950 m. birželio 24 d. Žaliamiškio miške, prie Lazdijų aps. Leipalingio vls. ir Varėnos aps. Merkinės vls. ribos (dabar – Druskininkų sav.), Vilkiautinio (kitais duomenimis – Karalinavos) k. apylinkėse, MGB 2-N valdybos operatyvinė grupė ir MGB kariuomenės kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu bunkeryje buvo užklupti ir žuvo Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, jo adjutantas ir apygardos laikraščio redaktorius Augustas Babrauskas-Radvila, Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadas Antanas Vailionis-Špokas ir partizanas Anastazas Kaknevičius-Švendrys.
Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti prie MGB Leipalingio valsčiaus poskyrio. Tiksli užkasimo vieta neišaiškinta.
Pietų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 75
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus grupės partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės pirmas –
A. Vailionis-Špokas; trečioje eilėje iš kairės pirmas – Boleslovas Vailionis-Narsuolis, trečias – Juozas Gegužis-
Diemedis. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Kryžius 1950 m. birželio 24 d. šioje vietoje įrengtame bunkeryje žuvusiems Dainavos apygardos vadui L. Baliukevičiui-Dzūkui, jo adjutantui ir apygardos laikraščio redaktoriui A. A. Babrauskui-Radvilai, Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadui A. Vailioniui-Špokui ir partizanui A. Kaknevičiui-Švedriui atminti. Buvusio bunkerio ir kryžiaus vaizdas. Druskininkų sav. Valstybinių miškų urėdijos Druskininkų regioninio padalinio Merkinės girininkijos 662 kvart. 6 sklypas. Aut. J. Tamulevičius. Atidengtas 2000 m. R. Trimonienės nuotr., 2007 m.
AUGUSTAS ANDRIUS BABRAUSKAS-RADVILA, ŠVIDRYS
1928 12 01–1950 06 24
Augustas Babrauskas gimė 1928 m. gruodžio 1 d. Alytuje Augusto Babrausko ir Jadvygos Borevičiūtės-Babrauskienės šeimoje. 1 Baigė Alytaus gimnaziją.
Partizanų ryšininkas nuo 1949 m. Nuo 1950 m. partizanas. Dainavos apygardos vado L. Baliukevičiaus adjutantas ir apygardos laikraščio redaktorius, Šarūno rinktinės štabo narys.
ANTANAS VAILIONIS-PAPARTIS, ŽILVITIS, ŠPOKAS
1913 06 19–1950 06 24
Antanas Vailionis, Antano, gimė 1913 m. birželio 19 d. Seinų aps. Leipalingio vls. Jovaišių k. Baigė Jovaišių pradžios mokyklą. Dirbo tėviškėje. 1935 m. gegužės 1 d.–1936 m. spalio 1 d. tarnavo Lietuvos kariuomenės 2-ajame ulonų pulke. Čia baigė jaunųjų kareivių instruktorių kursus. Baigus tarnybą jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. 1940 m. birželio 1 d. A. Vailionis buvo priimtas policininku į Vilniaus m. raitosios policijos rezervą. Nuo 1942 m. dirbo kainų tvarkymo nuovados vachmistru. Vėliau tarnavo policijoje.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai apsigyveno Lazdijų aps. Leipalingio vls. Mižonių k. Partizanas nuo 1944 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadas. Po 1947 m. lapkričio 21 d. Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko-Vanago įsakymu Nr. 5 pasirašė kaip Šarūno rinktinės vado adjutantas Papartis. Po 1950 m. gegužės 5 d. Šarūno rinktinės Karo lauko teismo posėdžio protokolu pasirašė kaip šios rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vadas Žilvitis.
2000 m. kovo 28 d. A. Vailioniui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2000 m. balandžio 11 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
ANASTAZAS KAKNEVIČIUS- ŠVEDRYS
1912 01 23–1950 06 24
Anastazas Kaknevičius gimė 1912 m. sausio 23 d. Seinų aps. Veisiejų vls. Šadžiūnų k. Petro Kaknevičiaus ir Onos Pluškytės-Kaknevičienės šeimoje 2 . 1947 m. suimtas kartu su žmona Elena Kaknevičiene. Kalintas ir tardytas Veisiejuose.
Po trijų dienų paleistas. Grįžo namo ir tapo partizanu. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Mindaugo tėvūnijos eilinis partizanas.
2000 m. balandžio 11 d. A. Kaknevičiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
2 Ten pat.
Parengė Rūta Trimonienė