Feliksas Žindžius-Tigras (1912 04 21–1950 09 27)
1950 m. rugsėjo 27 d. Kazlų Rūdos r. Ardzijauskų k. (dabar – Kazlų Rūdos sav.) partizanų rėmėjos Laurinaitienės sodyboje per karinę čekistų operaciją žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas ltn. Feliksas Žindžius-Tigras.
Pietų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 150.
Feliksas Žindžius gimė 1912 m. balandžio 21 d. 1 Šakių aps. Jankų vls. Tamošbūdžio k. Stasio Žindžiaus šeimoje. Tėvai buvo pasiturintys ūkininkai. Šeimoje augo 8 vaikai. Feliksas buvo iš jų pats vyriausias. Jis baigė Jankų pradžios mokyklą. Labai norėjo mokytis toliau, tačiau tam nebuvo lėšų, reikėjo padėti tėvams ūkyje.
1933–1935 m. F. Žindžius tarnavo Lietuvos kariuomenės 7-ajame artilerijos pulke Vilkaviškyje. Baigus tarnybą jam buvo suteiktas puskarininkio laipsnis.
1937 m. vedė Marcelę Grybauskaitę. Šeima įsikūrė ūkyje tame pačiame Tamošbūdžio k., nes tėvai jauniesiems skyrė 6 ha žemės. F. Žindžius buvo Lietuvos šaulių sąjungos Jankų būrio vadas. Vokiečių okupacijos metais dirbo Jankų seniūnu.
Partizanas nuo 1944 m. rugpjūčio mėn. Tauro apygardos Stirnos bataliono (nuo 1945 m. rugpjūčio 15 d. – Tauro apygardos Stirnos rinktinės, 1946 m. sausio 31 d. pervadintos Žalgirio vardu) rinktinės partizanas, slapyvardžiu Tigras.
1947-ųjų pavasarį F. Žindžius buvo paskirtas Žalgirio rinktinės J. Basanavičiaus (36-osios) kuopos 1-ojo būrio, metų pabaigoje – šios kuopos vadu. 1948 m. pabaigoje jis tapo Žalgirio rinktinės Organizacinio skyriaus, o 1949 m. rugsėjo 17 d. Žalgirio rinktinės vado Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu Nr. 37 paskirtas šios rinktinės štabo viršininku. 1949 m. vasarą jam suteiktas partizanų leitenanto laipsnis. 1950 m. sausio–vasario mėn. Tigras buvo paskirtas Žalgirio rinktinės vadu.
F. Žindžiaus palaikai buvo niekinti Šakių r. Jankų mstl., vėliau užkasti prie miestelio nuo karo likusiuose apkasuose. Šiuo metu palaikai rasti ir perkelti į Jankų mstl. kapines.
Žmona Marcelė Grybauskaitė-Žindžiuvienė (g. 1915 m. kovo 20 d. Šakių aps. Jankų vls. Meškučių k.), be galo mylėdama vyrą ir vengdama persekiojimų, taip pat pasitraukė į mišką ir tapo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizane. Žuvo 1951 m. gegužės 20 d. Panemunės r. Altoniškių k. apylinkių miške įrengtame bunkeryje kartu su Tauro apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininku Juozu Totoraičiu-Čigonu, bendražygiais Valerija Liktoraite (dirbusia medicinos sesele Zyplių ligoninėje kaip Doma Poškutė)-Danute ir Benediktu Trumpiu-Rytu.
Brolis Pranas Žindžius (g. 1924 m.) taip pat buvo Tauro apygardos partizanas.
Suimtas 1945 m. kovo 13 d. Nuteistas ir išvežtas į lagerį Permės (Molotovo) srityje.
Ten mirė 1947 m. spalio 18 d.
Brolis Kęstutis Žindžius (g. 1929 m.) buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų rėmėjas. Suimtas 1949 m. liepos 8 d. Nuteistas ir išvežtas į lagerį Komijoje.
1956 m. paleistas ir grįžo į Lietuvą.
2014 m. birželio 9 d. F. Žindžiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadų susirinkimas. 1950 m. rugsėjo 5–6 d. Prienų r. Balbieriškio miškas. Pirmoje eilėje iš kairės: antras – Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Anzelmas Algimantas Matūnas-Neptūnas, trečias – srities Visuomeninės dalies viršininkas Konstantas Baliukevičius-Rainys, Tylius; antroje eilėje iš kairės: pirmas – Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras, antras –Tauro apygardos vadas V. Vitkauskas-Karijotas, trečias – srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis, ketvirtas – Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas F. Žindžius-Tigras, penktas – neatpažintas partizanas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadų susirinkimas. 1950 m. rugsėjo 5–6 d. Prienų r. Balbieriškio miškas. Iš kairės: pirmas – Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas F. Žindžius-Tigras, antras – šios apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas A. J. Pužas-Gintaras, trečias – Tauro apygardos vadas V. Vitkauskas-Karijotas, penktas – srities vado pavaduotojas ir Dainavos apygardos vadas Juozas Gegužis-Diemedis, septintas – srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas K. Baliukevičius-Rainys, Tylius, aštuntas – srities vadas S. Staniškis-Viltis. Kiti – neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Paminklas kaime buvusioje partizanų rėmėjos Laurinaitienės sodyboje 1950 m. rugsėjo 27 d. žuvusiam Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadui ltn. F. Žindžiui-Tigrui atminti. Bendras paminklo ir atminimo lentelės vaizdas.
Kazlų Rūdos sav. Kazlų Rūdos sen. Ardzijauskų k. Atidengtas 1995 m. liepos 15 d. brolio Viktoro Žindžiaus rūpesčiu.
J. Vaitkaus nuotr., 2005 m.
Parengė Rūta Trimonienė
