Partizanai: Istorija ir dabartis

Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis (1917 11 23–1947 09 24)

Justinas Lelešius gimė 1917 m. lapkričio 23 d. Marijampolės aps. Javaravo vls. Sasnavos parapijos Navasodų k. Juozo Lelešiaus ir Magdalenos Abraitytės-Lelešienės šeimoje. Turėjo seseris Magdaleną, Viktoriją (iš pirmos tėvo santuokos) ir brolius Antaną, Juozą, Viktorą. Baigė Navasodų pradžios mokyklą, šešias Marijampolės marijonų gimnazijos klases, 1943 m. – Vilkaviškio kunigų seminariją. Seminarijos draugai Justiną prisimena kaip gerą oratorių, linksmą, nuoširdų, draugišką, mėgstantį dainuoti. Atostogų metu gimtojoje Sasnavos parapijoje, Plutiškėse, Igliškėliuose vietos kunigams padėdavo parengti vaikus pirmajai komunijai, dirbo su katalikiškomis jaunimo organizacijomis. Vaikai ir jaunimas labai mėgo klieriką J. Lelešių. Įšventintas kunigu, dirbo Vištyčio ir Gražiškių parapijose (Vilkaviškio aps.).

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. buvo paskirtas į Vilkaviškio aps. Alvito vls. esančią Lankeliškių parapiją. Kaip ir daugelis kunigų, J. Lelešius bažnyčioje ir kitose vietose guodė, ramino tikinčiuosius, stiprino jų dvasią. NKVD Vilkaviškio aps. skyriaus darbuotojai, pamatę, kad kunigas J. Lelešius yra demokratiškas, jį myli žmonės, ypač jaunimas, pradėjo kunigą verbuoti. Iš pradžių tai darė slaptai. Kalbėdavo draugiškai, net stikliuku pavaišindavo, aiškindavo, kad kito kelio jam nėra. Saugumiečiai „garantavo“ ir jam, ir visai jo šeimai saugų gyvenimą. Vis sulaikydavo ilgiau: parą ar kelias kalindavo areštinėje, naudojo ir fizinį smurtą, bet vis paleisdavo apsigalvoti. Juozas Žaliabarštis prisimena: „Tuoj po karo dirbau zakristijonu Bartninkuose pas kun. B. Sakavičių. Vieną dieną pas Sukacką (ten gyveno B. Sakavičius) užėjo kun. J. Lelešius. Jis pradėjo balsu aimanuoti, kad jį Vilkaviškio saugumas nori užverbuoti šnipinėti tikinčiuosius. Rodė mėlynes ant pirštų ir viso kūno.

Skundėsi, kad NKVD žadėjo fiziškai susidoroti, jei neteiksiąs žinių. Po to tarė: „Aš kunigas, lietuvis, katalikas, Judu nebūsiu, šėtonui netarnausiu, už 30 sidabrinių savęs neparduosiu. Tegul mano kraują sugers Lietuvos žemė.“ Paskui abu kunigai išėjo į kitą kambarį, atliko išpažintį, pasimeldė.“

Tauro apygardos štabo ir rinktinių vadai.

1946 m. gegužės mėn. Iš kairės: apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Vytauto rinktinės vadas Vitalius Gavėnas-Vampyras, apygardos štabo Spaudos ir propagandos skyriaus viršininkas Antanas Baltūsis-Žvejys, apygardos vado pavaduotojas Vaclovas Navickas-Auksutis ir apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Savo parapiją kun. J. Lelešius paliko 1945 m. Visų šventųjų dieną. Kurį laiką slapstėsi įvairiose Suvalkijos vietose. J. Lelešiui tai buvo be galo sunku, nes jis – sangvinikas, linksmo būdo, mėgėjas bendrauti su žmonėmis. Nebegalėdamas slapstytis apie Marijampolę, nes buvo intensyviai paieškomas NKVD, kun. J. Lelešius vis dažniau susitikdavo su partizanais, tarėsi su Tauro apygardos vadais. Šie siūlė nekovoti ginklu, o būti partizanų kapelionu. Partizanams buvo reikalinga dvasinė parama. J. Lelešius apsisprendė, išėjo kuo toliau nuo tėviškės, į Tauro apygardos teritoriją, esančią prie Kauno.

1946 m. kovo 1 d. buvo paskirtas Tauro apygardos kapelionu. Pasirinko Grafo slapyvardį. 

Tai buvo jo brolio Antano mėgstamas posakis: „Esu grafas San de Briego Delvieči iš Kontelvios kalnų.“ Būdamas Tauro apygardos kapelionas laikė mišias miške, sakė pamokslus, kiekviena proga partizanams griežtai pabrėždavo: „Nežudykite, negerkite“.

1947 m. kovo 18 d. buvo suimtas brolis Juozas, Tauro apygardos partizanas (nuteistas septyneriems metams lagerio ir trejiems tremties). Tų pačių metų liepos 30 d. su penkiais bendražygiais Marijampolės aps. Sasnavos vls. Raišupio k. žuvo brolis partizanas Viktoras-Jovaras, o rugsėjo 15 d. Kaune buvo suimtas trečias brolis Antanas, Tauro apygardos partizanų ryšininkas.

1948 m. gegužės 22 d. į Sibirą ištremta J. Lelešiaus motina ir brolio Juozo žmona su dukrelėmis.

1948 m. sausio 16 d. Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 10 J. Lelešius buvo apdovanotas juostele už narsumą, 1950 m. rugpjūčio 7 d. – 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi, 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. gegužės 13 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis, Lietuvos Res pub li kos Pre zi den to 1998 m. lapkričio 18 d. dekretu – Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius) (po mirties).

Bunkeryje rasti J. Lelešiaus 1946–1947 m. rašyti dienoraščiai, kurie 1994 m. Kaune išleisti: J. Lelešius-Grafas, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Dienoraščiai. 2006 m. Kaune jie išleisti atskira knyga Partizanų kapeliono dienoraštis.

Memorialas šioje vietoje užkastiems 1944–1953 m. Veiverių apylinkėse žuvusiems, 1989–1990 m. iš užkasimo vietų perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems Tauro apygardos partizanams, šio krašto žuvusiems partizanams ir politiniams kaliniams atminti. Bendras Veiverių „Skausmo kalnelio“ vaizdas. Prienų r. Veiverių sen. Veiverių mst. Vieta sutvarkyta 1989–1991 m. J. Paršeliūno nuotr., 2010 m.

Paminklinė plokštė 1947 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Veiverių k. Kazimiero Daunoro sodyboje įrengtame Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo bunkeryje kautynėse su MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvine karine grupe žuvusiems Tauro apygardos kapelionui J. Lelešiui-Grafui, Krivaičiui, Birutės rinktinės vadui Jonui Bulotai-Anbo, rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkui Jonui Čižeikai-Stepui ir štabo Ūkio skyriaus viršininkui Antanui Čepeliauskui-Meškai, 3-iosios kuopos vadui Antanui Petkevičiui-Švyturiui ir štabo nariui Stasiui Mačiūtai-Vaidilai atminti. Dalies Veiverių „Skausmo kalnelio“ vaizdo su paminkline plokšte ir paminklinės plokštės vaizdas.

Prienų r. Veiverių sen. Veiverių mst. „Skausmo kalnelis“. Įrengta XXI a. pirmajame dešimtmetyje. J. Paršeliūno nuotr., 2010 m.

Parengė Rūta Trimonienė