Lokio rinktinės štabo žūtis
1950 m. rudenį Utenos r. Tauragnų apyl. (dabar - Utenos r. sav.) Rūgšteliškio ir Aukštaglynio kaimų apylinkių pelkėtoje Minčios girios vietoje prie Utenykščio ežero Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai iškasė paskutinį štabo bunkerį, kuriame nuo 1950 m. spalio mėn. gyveno iki dešimt Lokio rinktinės partizanų.
1951 m. sausio 27 d. pamiškėje pasirodė sovietų kariuomenės kareiviai. Nors jie buvo apsivilkę maskuojančią aprangą, partizanai laiku juos pastebėjo ir pasiruošė kautynėms. Sužeistas rinktinės vadas Pranas Račinskas -Žaibas krisdamas sunkiai sužeidė savo adjutantą Simaną Purą-Švyturį. Žaibas įsakė partizanams organizuotai trauktis, o pats su Švyturiu sunaikino štabo dokumentus ir, nenorėdami pasiduoti gyvi, nusišovė.
Likusieji 8 partizanai laimingai išsiveržė iš apsupties. Bunkeris buvo sugriautas ir daugiau nebeatstatytas.
Teigiama, kad žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Utenos r. Saldutiškio miestelyje.
PRANAS RAČINSKAS-KARAJIEDAS, DRUGYS, ŽAIBAS
1917-1951 01 27
Pranas Račinskas, Kazio, gimė 1917 m. Zarasų aps. Salako vls. Geibų k.
1944 m. rudenį įstojo į Kazimiero Kaladinsko-Erškėčio kuopą, veikusią Ažvinčių ir Minčios giriose ir nuo 1945 m. vasaros formaliai pavaldžią Lokio rinktinei, veikusiai Zarasų apskrities teritorijoje. 1945 m. gegužės-birželio mėn. kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „skrajojančiu“ būriu. NKGB į Erškėčio kuopą įterpus vidaus agentų, spalio pabaigoje ji buvo sunaikinta: su K. Kaladinsku liko tik 8 partizanai. Visi jie įsijungė į Dūkšto ir Rimšės valsčiuose (dabartinis Ignalinos r.) veikusią Tigro rinktinės Karijoto kuopą, vadovaujamą Mamerto Laurinėno-Mingailos. 1946 m. vasario mėn. pradžioje, sužinojus apie pastarojo suėmimą, K. Kaladinskas pasitraukė iš Tigro rinktinės ir 1946 m. sausio 20 d. vykusiame bendrame pasitarime Vytauto apygardos vado Jono Kimšto-Žalgirio buvo paskirtas šios apygardos Lokio rinktinės vadu. 1946 m. gegužės mėnesį jo antruoju pavaduotoju tapo partizanų būrio vadas P. Račinskas-Karajiedas, Drugys.
1948 m. gegužės 1 d. P. Račinskas-Žaibas, kaip Lokio rinktinės vado pavaduotojas, dalyvavo Šiaurės rytų Lietuvos partizanų srities kovos dalinių (Vytauto, Algimanto apygardų ir Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės) vadų, vadovybės narių ir atstovų sąskrydyje, kurį galima laikyti srities (pavadintos Karaliaus Mindaugo vardu) vadovybės darbo pradžia. Sąskrydyje buvo aptarta nepaprastai sunki kova su okupantais, santykiai tarp Vakarų ir Rytų, 1947 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje įvykusi profesoriaus, saugumo agento Juozo Albino Markulio išdavystė, vos nepražudžiusi viso kovos sąjūdžio (tik laimingo atsitiktinumo dėka Algimanto apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas ir Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis atvykę į pasitarimą Vilniuje sugebėjo pasprukti iš juos sulaikiusių enkavedistų). Taip pat diskutuota apie centralizuotą Lietuvos partizanų veiklą, sudarant vieningą vyriausiąją vadovybę, pasmerkta kolektyvinio ūkio sistema, naikinanti Lietuvos krašto ūkį.
1948 m. birželio 1 d. Vytauto apygardos vadas patvirtino R.Račinską-Žaibą Lokio rinktinės vadu. 1949 m. rugpjūčio 2 d. 1. e. Vytauto apygardos vado pareigas Broniaus Kalyčio-Liutauro įsakymu Nr. 29 „...penkerių metų sunkios ir didvyriškos išsilaisvinimo kovos sukakties proga ypatingai nusipelniusius operatyvinėje ir organizacinėje veikloje“, taip pat ir Žaibui buvo pareikšta vieša padėka, jis apdovanotas trečiojo laipsnio Pasižymėjimo ženklu. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. Šiaurės rytų (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities pakėlimui į partizanų karininkų laipsnius pristatytų kandidatų atestacijos sąraše nurodoma, kad Žaibui suteiktas leitenanto laipsnis ir jis „tinka užimamai vietai“.
Eidamas Lokio rinktinės vado pareigas, P. Račinskas, įpareigotas Vytauto apygardos vado, suformavo rinktinės štabą. Rinktinėje ir toliau veikė Erškėčio ir Vyties kuopos, vėliau suformuota nauja - Laisvės kuopa. Naujos kuopos sukūrimu rinktinės reorganizacija nesibaigė. 1949-1950 m. Lokio rinktinės veikimo teritorijoje buvo sukurti nauji organizaciniai vienetai - Kiaunės, Sartų, Džiugo ir Šventosios-Vilnelės rajonai. Paskirti rajonų vadai ir nustatytos jų veikimo ribos.
Vytauto apygardos vado pavaduotojas Balys Valčėnas-Pavasaris, Liubartas (kairėje) ir Lokio rinktinės vadas P. Račinskas-Žaibas (dešinėje). 1950 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Reorganizuojant rinktinę po ilgos pertraukos vėl pradėtas leisti jos laikraštis „Sutemų keleivis“ pertvarkyta ir partizanų karo lauko teismo struktūra. Pabrėžiama, kad dėl Žaibo rinktinė tapo pavyzdinė Vytauto apygardoje.
Vytauto apygardos Lokio rinktinės laikraščio „Sutemų keleivis" (1949 mv Nr. 5) faksimilė. Redaktoriai B. Vaičėnas-Liubartas ir P. Račinskas-Žaibas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Vytauto apygardos partizanai. Utenos r. Tauragnų apyl. Gaidžių. 1950 m. birželio 27 d. Liūto rinktinės vadas Antanas Lapienis-Pimpys (kairėje) ir Lokio rinktinės vadas P. Račinskas -Žaibas (dešinėje). Iš Romo Kauniečio archyvo
1950 m. birželio 27 d. P. Račinskas-Žaibas dalyvavo Vytauto apygardos partizanų sąskrydyje, kuriame buvo aptarti kovos metodai, srities vadovybės klausimai ir kt.
P. Račinskas buvo tris kartus sužeistas kautynėse: 1945 m. gegužės 29 d., 1947 m. lapkričio 15 d. ir 1948 m.
SIMANAS PURAS - ŠVYTURYS
1930 08 12-1951 01 27
Simanas Puras gimė 1930 m. rugpjūčio 12 d. Utenos aps. Linkmenų vls. Kirdeikių parapijos Ginučių k. Juozo Pūro ir Julės Žigaitės-Purienės šeimoje1.
Partizanas nuo 1950 m. liepos mėn. 1950 m. lapkričio mėn. paskirtas Vytauto apygardos Lokio rinktinės vado P. Račinsko-Žaibo adjutantu.
Istoriniuose archyviniuose šaltiniuose minima ne Puro, bet Purevičiaus pavardė.
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
1950 m. spalio mėn.-1951 m. sausio mėn. šioje vietoje buvo Įrengtas paskutinis Vytauto apygardos Lokio rinktinės štabo bunkeris, kuriame 1951 m. sausio 27 d. žuvo rinktinės vadas P. Račinskas-Žaibas ir jo adjutantas S. Puras-Švyturys. Buvusio bunkerio vietos vaizdas. Utenos r. Tauragnų sen. Paažvintės ir Aukštaglynio kaimų apylinkės. Minčios giria. Utenykščio ežero pusiasalis. Vietovė vadinama Linkamaju arba Briedžių sala. L. Abariaus nuotr., 2006 m.
Tipinis atminimo ženklas 1951 m. sausio 27 d. šioje vietoje buvusiame paskutiniame Vytauto apygardos Lokio rinktinės štabo bunkeryje žuvusiems rinktinės vadui P. Račinskui-Žaibui ir jo adjutantui S. Purui-Švyturiui atminti. Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos minėjimas prie ženklo: pirmoje eilėje iš kairės pirmas - Lokio rinktinės štabo ryšininkas su Vytauto apygardos štabu, politinis kalinys Mečys Petkevičius-Vytenis, antra - Lokio rinktinės štabo ryšininkė, politinė kalinė Angelė Mameniškytė-Kondratavičienė-Aušrinė, trečia - žuvusių Lokio rinktinės partizanų Povilo-Vaidilos, Broniaus-Trimito ir Stasio-Keršto Butrimų sesuo politinė kalinė Ona Butrimaitė Laurinėnienė-Daina ir kiti šventės dalyviai. Utenos r. Ignalinos miškų urėdijos Minčiagirės girininkijos Ažvinčių giria (Tauragnų sen. Paažvintės ir Aukštaglynio k. apylinkės. Minčios giria. Utenykščio ežero pusiasalis. Vietovė vadinama Linkamaju arba Briedžių sala). Aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatytas 2016 m. L. Abariaus nuotr., 2018 m. gegužės 20 d.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2021/20210127_VA_LR_zutis.pdf
