JAUNUOLIO MALDA
Viešpatie, aš norėčiau mylėti.
Aš turiu mylėti.
Visa mano būtybė yra vienintelis troškimas;
mano širdis, mano kūnas
ilgisi naktyje kažko nepažįstamo, ką galėtų mylėti.
Aš ištiesiu į priekį rankas,
tačiau negaliu pasiekti nieko,
kas galėtų būti mano meilės objektas.
Esu vienas, o norėčiau būti dviese.
Kalbu, bet nėra kas manęs klausytųsi.
Gyvenu, bet nėra kam nuimti mano gyvenimo derliaus.
Kodėl aš esu turtingas, jei nėra nieko, ką galėčiau praturtinti?
Iš kur ateina toji meilė? Kur ji eina?
Viešpatie, aš norėčiau mylėti,
aš turiu mylėti.
Viešpatie, šiandien aš Tau skiriu visą savo neišsipildžiusią meilę.
Klausyk, mano vaike,
sustok ir tylėdamas nusileisk į pačias savo širdies gelmes.
Eik palei savo meilę - dar tokią naują -
tarsi palei upelį, ieškodamas jo ištakų.
Ir kelio gale, pačioje gelmėje,
begalinėje sunerimusios sielos paslaptyje,
sutiksi mane,
nes mano vardas Meilė,
ir Meilė yra tavyje.
Aš sukūriau tave, kad mylėtum,
kad niekada nenustotum mylėjęs.
Tavo meilė ateis per antrąjį tu,
ir tas tu yra toji, kurios tu ilgiesi.
Nusiramink, ji jau eina pas tave,
jau seniai eina mano Meilės keliu.
Tu turi laukti, kol ji ateis.
Ji eina artyn,
ir tu eini artyn, -
jūs pažinsite vienas kitą.
Nes Aš sukūriau jos kūną tau,
Aš sukūriau jos širdį tau.
Jūs ieškosite vienas kito naktyje,
mano naktyje, kuri skaisčiai nušvis,
jeigu pasitikėsite manimi.
Saugok save jai, mano vaike,
taip kaip ji saugo save tau.
Aš jus saugosiu vienas kitam.
Ir kadangi tu trokšti meilės,
Aš pasiunčiau į tavo kelią visus tavo brolius,
kad tu galėtum juos mylėti.
Patikėk, meilės reikia ilgai mokytis,
ir nėra daug meilės rūšių:
mylėti visuomet reiškia
palikti save ir eiti pas kitus...
Viešpatie, padėk man pamiršti save
dėl žmonių, dėl savo brolių,
kad atiduodamas save, išmokčiau mylėti.
(Iš kn. Überall treff ich auf Dich, mein Gott)