Scholastika
Gyvasis Dieve, sustiprink mūsų tikėjimą, kad esi su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Dažnai mes skubame šaltos vienatvės keliais ir nesustojame ties amžinąja Ugnimi sušildyti savo sielų, savo dienų, įprasminti savo darbų ir žingsnių. Vejamės prabėgančią laimę ir laikiną džiaugsmą, o kai jie praskrieja pro mus lengvučiais sparneliais - skaudžiai išgyvename nusivylimą, skausmą, netektį. Tada kartais iš savo žemumų pažvelgiam į Tave, tačiau Tu atrodai tolimas ir nesuprantamas -mes per daug paskendę savyje ir savo sielvartuose. Kartais įsiklausę išgirstam Tavo kvietimą, bet dažniausiai į jį neatsiliepiam. Tokie esame mes.
O koks gi esi Tu, pasilikęs su mumis ir gyvas tarp mūsų kūnu ir siela?
- Jei mes pažintume Tave, jei mes žinotume, kiek iš altoriaus sklinda jėgos ir stiprybės, - niekada neitume į savo darbus, nestotume į kovas, nepaprašę Tavo palaimos;
- jei žinotume, kiek sklinda iš Tavęs atlaidumo, - mes galėtume prie Tavo Širdies priglusti kaip paklydę vaikai ir nedejuotume, nes Tu duotum ramybę ir taiką mūsų sieloms;
- jei žinotume, kiek Tavo rankose gerumo, - nebijotume gyvenimo kovų ir audrų: ateitume pas Tave, Tu mus pripildytum savo gerumo, o mes jį, kaip didžiausią šviesą, dalytume savo broliams;
- jei žinotume, kiek Tavyje Meilės, - nebijotume palikti visą savo širdį Tau, nė dalelės nepasilikdami jos sau, savo egoizmui. Tada mūsų širdys taptų didelės, apimančios visą pasaulį, mylinčios visą žemę ir tuo prisidedančios prie Tavo vykdomo atpirkimo.
Viešpatie, Gyvasis Dieve, suteik mums gilaus pažinimo ir begalinio tikėjimo malonę! Tavo širdis plaka dėl mūsų. Plaka šventovių altoriuose dieną ir naktį, vienatvėje ir šventėse, užmaršty ir meilėje. O mūsų dulkėti keliai vis skuba ir skuba pro šalį, pro Didžiąją Meilę, Ramybę, pro Amžiną Gerumą ir Šviesą.
Dieve, Eucharistijoje gyvenantis Viešpatie, - Tu esi Visagalis, - pasuk mūsų žingsnius savąja kryptimi:
- kad mūsų vargai ir džiaugsmai pasibaigtų ties Tavo altoriumi;
- kad mes atneštume savo kryžius prie Tavo sosto ir Tu juos pašventintum...
Suteik mums malonę, kad išdrįstume ir kad būtų mumyse begalinis troškimas maitinti savo sielas ir būti gyvais Tavimi, o Angelų duona!
