Velykos
Jeigu esate su Kristumi prikelti siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje. /Kol 3,I/
Aleliuja.
Šiemet Šv. Velykos vėlyvos. Saulė kasdien aukščiau pakyla. Nebus purvo. Kaimuose bus lengviau pasiekti bažnyčią.
Iš vienos pusės Velykų šventėje, galime ir reikia džiaugtis. Iš antros – reikia galvoti, mąstyti ir susimąstyti. Kiekvienas žmogus susiduria su savo, Lietuvos, gyvenimo reiškiniais ir su pasaulio įvykiais, kurie žmogų užpuola staigiai ir netikėtai.
Štai ir Japonijoje, žemės drebėjimas atominių elektrinių rajone, ir milžiniškas potvynis nusinešė daug aukų ir padarė milžiniškus materialinius nuostolius. Ir šios nelaimės pabaigos dar nematyti. Kiek žmonių prarado savo gyvybes, šeimas, pastogę. Laimė, kad tai buvo japonai, labai disciplinuota tauta. Spauda tvirtina, kad nei vienas žmogus nepabėgo iš įvykio vietos (Černobylyje – visi). Nebuvo vagių (šiuo atveju vienintelis kraštas pasaulyje). Maisto produktus pardavinėjo puse kainos, vandenį dalino veltui.
Padėjo Japonijai visas pasaulis, padėjo ir Lietuva.
Lietuvoje dar neužgijo Černobylio katastrofos aukos. O dabar ir vėl kyla naujas pavojus.
Gudai ruošiasi statyti atominę elektrinę Astrave, už 50 kilometrų nuo Vilniaus, o rusai – Rytprūsiuose, netoli Jurbarko. Ir vieni ir kiti statybas forsuoja. O lietuviai tik ginčijasi dėl savo naujos elektrinės statybos. Slavų techniką mes žinome. Tai „geriausia“ pasaulyje. Rusų charakteris aiškus. Tik dabar mes pamatėme, kaip jie yra atsilikę visose gyvenimo srityse. Jų laimė, kad jie gyvena labai turtingame krašte, kur žemėse yra tiek daug žemės turtų.
Sovietai savo žmonių negailėjo. Vien lageriuose sunaikino 45 milijonus, kaip tvirtina sovietų istorikas Medvedevas, o visoje Sovietų sąjungoje, pagal Solženyciną – 67 milijonus. Lietuvos jie nemyli, kaip tvirtina nesena okupacija. Ir pastačius šias elektrines, Lietuvai grės nuolatinis milžiniškas pavojus.
Prieš kurį laiką buvo žemės drebėjimas ir Rytprūsiuose. Jautė ir Kaunas. Vilijampolėje judėjo elektros sietynai. O kas gali užtikrinti, kad žemės drebėjimas Rytprūsiuose nepasikartos?
Gudai pasiūlė lietuviams palengvinti abiejų tautų žmonių bendravimą gyvenančių 50 kilometrų į abi sienos puses. Į šią zoną įeina ir Vilnius. Pagal jų apskaičiavimus, per metus sieną galės pereiti 650 – 850 tūkstančių žmonių. Įsivaizduokite, vieną dieną į Vilnių atvyksta keli ar kelios dešimtys tūkstančių svečių gudų. Neseniai į sporto varžybas Kaune atvyko futbolo sirgalių iš Lenkijos. Ir jie girti nusiaubė stadioną... Ir masinis atvykusių gudų elgesys gali būti neprognozuojamas.
O abiejų tautų žmonėms bendrauti užtektų 10 – 20 kilometrų gyvenančių abejose sienos pusėse. Yra žinoma vizų praktika. Ir kas norės, galės pasinaudoti...
Lenkų valdžia spaudžia Lietuvą dėl lenkiškų alfabeto raidžių. O mūsiškiai nemoka atsikirsti, tik ginasi. Ir kas tik neatvažiuoja į Lietuvą su savo reikalavimais. Dabar lenkai turi savo tautinei mažumai geresnes sąlygas nei visame pasaulyje. Reiktų jiems priminti, kad Liublino unija Lietuvai nedavė nieko gero, o tik ją pražudė.
Labai siūlyčiau Lietuvos valdžiai pasimokyti iš Lietuvos partizanų. Raudoniesiems okupavus, jie nestojo į okupantų partiją, NKVD ar KGB, nėjo su raudona kruvina vėliava užkariauti Europos sovietams, ir laisvės kovotojai kiek tik galėjo gynėsi. O prigimtoji teisė leidžia žmogui gintis. Taip žuvo Lietuvoje, arba patekę į nelaisvę buvo sušaudyti KGB kalėjime Vilniuje ar kitose respublikose.
Dar vienas tragiškas atvejis, ir apie jį nė žodžio: mirtina tyla per visus 21 – ius laisvės metus. Sušaudyta ar nužudyta 18 ministrų, 9 – generolai, maj. J. Bulvyčiaus 8 bendradarbiai. O kiek vyskupų ir kunigų. Dar nėra paskelbto bendro Lietuvos partizanų sąrašo.
Ar daug žinote tokių kraštų, kur taip negerbiami Laisvės kovotojai?
Kristina Brazauskienė, kuri sugriovė buvusio Prezidento šeimą, su kitais užgrobusi viešbutį „Draugystė“ reikalauja rentos kaip buvusio prezidento A. Brazausko žmona. Tada, kuomet A. Brazauskas gyveno susimetęs su šia moterimi, jis buvo tik premjeras.
Ir iš kur Lietuvoje tiek prezidentų? Prezidentas tas, kuris valdo, o visi kiti tik buvę prezidentai arba eksprezidentai.
Taigi, buvusiems nereikia Turniškėse butų, automobilių, apsaugos ir kitokių privilegijų. Negalima nebaudžiamai plėšti valstybės iždo. Jau turime virš 30 milijardų skolos. Suka valdžios vyrai galvas, kaip gauti dar 6 milijardus. Sodrai. Lietuvoje apie 30 % žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Greitai Lietuva bus viena iš Afrikos vargšių respublikų.
Šiuo metu, svarbiausias Lietuvos priešas yra degtinė. Okupacijos laikais vienam gyventojui per metu teko 12 litrų degtinės, 14 vyno ir 30 alaus. Dabar 20 litrų degtinės kiekvienam žmogui! Vaikai ir seni negeria. Tiesa paaugliai jau pradeda gerti. Ir girti padaro įvairias orgijas. Prageriama ne tik savo, bet ir ateinančių kartų fizinė ir dvasinė sveikata! Degtinė pardavinėjama degalinėse, kioskuose ir kontrabanda gabenama iš Rytprūsių ar Gudijos. Ir niekas su šiuo priešu nusikalstamai nekovoja.
O kur dar narkotikai!
O kur korupcija ir visokios vagystės. Kiekvieną dieną per televiziją ir spaudą mėgaujamasi valdžios vyrų nusikaltimais. O tautai peršama mintis, kad Lietuvoje yra tik vieni girtuokliai.
Okupantų nebėra, bet raudonieji pasiliko ir žudo Lietuvą.
Mes čia neturime pasiliekančio miesto, bet ieškome būbsimojo, tvirtina Šv. Apaštalas Paulius . Tad katalikai ir visi gero valios žmonės stokime į žūtbūtinę kovą už Dievo karalystę ir tėvynę Lietuvą.
Kiekvienas save įtikinkite, kad yra du idealai: Dievas ir Tėvynė. Mes, kaip ir japonai, nebeturime kur trauktis iš šito fronto. Reikia ruoštis žūtbūtinei kovai...
Sveikinu visus Laisvės kovotojus: partizanus, politinius kalinius, tremtinius, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius, visus ūkininkus, kurie savo laiku dalinosi duona su Laisvės kovotojais, visus Lietuvius gyvenančius Tėvynėje ir svetur, kurie nuoširdžiai myli Dievą, Bažnyčią ir Tėvynę.
Sveikinu Lietuvos karininkus ir visą kariuomenę.
Sveikinu garbingus Ganytojus vyskupus, Brolius kunigus ir vienuolius iš kurių niokojama tauta laukia gero žodžio, širdies ir vadovybės šioje žūtbūtinėje kovoje. Nes nauja okupacija jau prasidėjo.
Džiūgaus, visas kliūtis nugalinčio Aleliuja.
VILNIUS 2011 m. balandis 3 d.
/ketvirtas gavėnios sekmadienis/ Monsinjoras Alfonsas Svarinskas
Lietuvos partizanų kapelionas
