Tremties Trimitas
Redaguoja — š. P. Petrušaitis 1561 Holmes Ave. Racine, Wisc.
Lietuvos Šaulių Sąjunga tremtyje
K. MILKOVAITIS
Po II Pasaulinio karo atkūrus Lietuvos Saulių Sąjungą laisvajame pasaulyje, ji atkūrėjų buvo pavadinta “Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje”. Atsiradus, betgi, nuomonių, kad žodį “Tremtyje” reikėtų pakeisti žodžiu “Išeivijoje”, atseit, pavadinti “Lietuvos Šaulių Sąjunga Išeivijoje”, šis klausimas buvo svarstytas CV-bos posėdyje, įvykusiame 1970 m. rugsėjo mėn. 5 d., Dainavoje.
Kadangi žodžio “Išeivijoje” šalininkai konkretaus pasiūlymo savo nuomonei sutvirtinti nepatiekė, tai, plačiau argumentuodamas, aš siūliau žodį “Tremtyje” palikti. Šis siūlymas be prieštaravimų buvo priimtas.
Atsiranda, betgi, dar ir dabar nuomonių, jog, esą, žodis “Tremtyje” dabar jau nebetinka ir jį reikėtų pakeisti kokiu kitu, daugiau priimtinu žodžiu.
Tikriausiai, nebūtų jokio nuomonių skirtumo, jei mūsų organizacija ir čia (Amerikoje ir Kanadoje) vadintųsi vardu: Lietuvos Šaulių Sąjunga. Bet kadangi jos atkūrėjai rado reikalo pridėti žodį “Tremtyje”, tai reikia manyti, kad jie tai darė su tikslu. Ir, pagalvojus, tas tikslas pasidaro aiškus ir remtinas. To tikslo pagrindinės mintys, kuriomis aname CV-bos posėdyje savo siūlymą rėmiau, yra šios:
Kas yra “Išeivija” ir kas yra “Tremtis”?
Pėteraičio ir Skardžiaus-Barzduko-Laurinaičio žodynai išeivį, taip pat, vadina emigrantu. Amerikietiškasis “Webster’s Dictionary”, paminčiui išvertus, emigrantu vadina asmenį, kuris laisvu noru apleidžia savo kraštą, tikslu įsikurti kitame. Vokiečiai vadina: “Auswanderer”. Naujasis kraštas tad tampa išeivio-emigranto laisvai pasirinkta tėvynė. Išeivis neturi intencijos kada nors grįžti į savo gimtąjį kraštą.
Iš to žodis “Išeivija”.
Žodis “Tremtis”, Skardžiaus-Barzduko-Laurnaičio žodyne gretinamas su “Ištrėmimas” (lot. Exilium) Exilium angliškai yra “Exile”. “Webster’s Dictionary” žodį “exile”, mintį išvertus į lietuvių kalbą, paaiškina štai kaip:
a) Ištrėmimas iš gimtojo krašto, kuris iššauktas spaudimo ar apystovų.
b) Pašalinimasiš gimtojo krašto pagal autoritetinį įsakymą.
c) Asmuo (ar organizacija, mano palyg.), priverstas-a apleisti savo gimtąjį kraštą, ir t.t.
Vadinasi, “Tremtis” yra vieta (ar kraštas), į kurį-ią asmuo (ar organizacija) yra patekęs-usi ne savo laisvu noru, bet prievartos veikiamas-a. Toji prievarta nebūtinai turi būti fizinė. Tremtinio intencija yra, sąlygoms pasikeitus, grįžti į gimtąjį kraštą.
Lietuvos Šaulių Sąjungos teisėti namai yra nepriklausoma Lietuva! Ji ten gimė, ten augo ir bujojo, Lietuvos suverenumo apsaugos sustiprinimui ji buvo įkurta. Komunistinis režimas 1940 m., ne tik uždraudė ir uždarė LŠS-gą, bet jos narius areštavo, kankino, trėmė Sibiran, žudė. Vadinasi, okupantas — laikinasis Lietuvos šeimininkas, prieš LŠS-gą ir jos narius panaudojo brutalę prievartą ir smurtą.
Norėdama savo egzistenciją tęsti, LŠS-ga neturėjo teisės tai daryti namie — savame krašte, tad buvo priversta savo kraštą apleisti ir laikinai įsikurti TREMTYJE.
Žinoma, termino “Tremtyje” prasmę kito pakaitalo naudai galima mėginti nuneigti, iškreipti ar sušvelninti. Bet toks užsimojimas būtų ne mūsų, o priešo — okupanto naudai. Anuomet apleisdami Tėvynę mes visi jautėme, kad esame artėjančio priešo verčiami pasitraukti ir tylomis savo širdyse prisiekėme su juo kovoti už Lietuvos laisvę. Neduokime tad okupantui nė akimirkos pagalvoti, kad mes šauliai, čia — svetur įsikūrę taip apsipratome ir jo mūsų organizacijai bei jos nariams padarytas nuoskaudas tiek primiršome, kad net susiradome jai naują, pastovią tėvynę — Išeiviją. Nedarykime to štai kodėl:
1) Sudarytumėm okupantui įspūdį, kad laikas baigia užgydyti mūsų žaizdas.
2) Pakeitę “Tremtyje” į “Išeivijoje” mes netiesiogiai paskelbtumėm pasauliui:
a) Kad laikome LŠS-gą laisvu noru Tėvynę apleidusią.
b) Automatiškai dispensuotumėm okupantą nuo bet kokios LŠS-gai padarytos skriaudos ir nuimtumėm nuo jo raudonos kaktos nusikaltėlio antspaudą.
Ir kokia tai būtų trumparegiška nesąmonė!
Tad galutinė išvada darytina tokia:
“Išeivija” ir “Tremtis”, analogiškai vertinant, randasi diametraliai priešinguose poliuose, todėl nesugretinami ir vienas kito pakeisti negali. Kitais žodžiais, kur mes, paskiri individai, gyvename: tremtyje ar išeivijoje ir kaip save norime vadinti: pabėgėliais, tremtiniais, išeiviais, ar dar kitokiais, yra kiekvieno paskiro tautiečio sąžinės reikalas. Tačiau, kur šiuo metu mūsų organizacija — pati institucija randasi ir kaip ji turi būti vadinama — tuo klausimu negali būti dviejų nuomonių: LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA TREMTYJE!
Būtų pravartu išgirsti S-gos atkūrėjų nuomonė tuo klausimu.
“Na, ar ne taip?” A. Budreckas dėsto V. Išganaičiui (k.) ir P. Petrušaičiui (vid.), apsilankiusiam “Vytauto Didžiojo" š. k. koncerte Čikagoje. Nuotr. C. Genučio.
ŠAULIŲ KONCERTAS — BALIUS
“Vytauto Didžiojo” šaulių kuopa birželio 3 d. Vyčių salėje, Čikagoje, surengė koncertą-balių. Salė buvo perpildyta svečiais.
Meno kuopelės vadovas J. Petrauskas pristatė moterų seksteto vadovę muz. R. Ditkienę ir dainininkes: A. Kavaliūnienę, E. Kružikienę, S. Petrušaitienę, B. Kuliavienę, I. Tamulėnienę ir O. Kažemėkaitienę.
Sekstetas puikiai atliko programą. Jos savo žaviais balsais kerėjo klausytojus ir užtarnautai susilaukė daug katučių. Seksteto vavovei ir dainininkėms buvo įteikta gėlių. Jas įteikė M. Dapkienė ir J. Dikšienė. “Vytauto Didžiojo” š. kp. pirm. V. Išganaitis padėkojo sekstetui už gražiai atliktą meninę programą. Jis savo kalboje dainininkes prilygino prie lakštučių, kurios pavasarį čiulbėdamos visus mus Lietuvoje linksmino ir žavėjo.
Po meninės programos buvo patiekta karšta vakarienė su užkandžiais, kuriuos paruošė k. v. S. Cecevičienė, talkininkaujant sesėms šaulėms.
Į koncertą-balių iš Racine buvo atvykęs “T. Trimito” redaktorius Petras Petrušaitis. Jis yra ir Kęstučio šaulių kuopos pirmininkas. Buvo malonu pasimatyti ir su juo pabendrauti.
Orkestrui grojant pasišokta ir pasilinksminta.
Šis kultūrinis parengimas davė progos ne tik dvasiniai pagyventi, bet ir susitikti, pasimatyti ir su iš toliau atvykusiais pasikalbėti. Šis kultūrinis parengimas liks ilgai mūsų nepamirštas.
Seksteto dainininkėms ir jo vadovei muz. R. Ditkienei nuoširdus, šauliškas dėkui.
Algirdas Budreckas
DETROITO ŠAULIŲ IŠVYKA KODAČIŲ VASARVIETĖN
Atgaivos, saulės spindulių ir gryno oro ieškodami, Detroito šauliai 1972 m. gegužės 28 d. (sekmadienį) gana gausiai suplaukė į Kodačių vasarvietę paežeryje, 16228 Haviland Beach Rd., Linden, R 1, Michigan. Tai žavinga, ąžuolais ir kitais lapuočiais supama vietovė. Kiekvieną sekmadienį į čia suvažiuoja daugybė saulės, žaliuojančios gamtos ir vandens mėgėjų, poilsio ieškotojų.
Šią iškylą suorganizavo Jūros šaulių “Švyturio” kuopos valdyba, kuriai pirmininkauja ltn. Mykolas'Vitkus.
Kadangi šią dieną buvo ir kitur suruoštų išvykų (pvz. SLA 200 kp. Šadei-kių sode) tai dalyvių tesusilaukėme iš “Švyturio” ir “Stasio Butkaus” šaulių kuopų apie 60.
Jau nuo 9 val. ryto ėmė poškėti šaudymo sporto mėgėjų šūviai į išstatytus taikinius (o, Kodačių vasarvietėje yra įrengta 22 kalibro šautuvams tikrai gera šaudykla!). Kiti su meškerėmis prie ežero viliojo žuveles. O, saulė tviskėjo, šildė ir džiugino įvairiausiais vandens, gėlių, miško žaliuojančios lapijos kvapais.
Jau apie 12 val. atvyko iš Flint, Mich. gen. J. Černiaus su ponia ir rašytojas Balys Gražulis su ponia. Jam, šių metų pradžioje, buvo padaryta sunki širdies — koronarinių arterijų operacija. Operacija pavyko. Rašytojas Gražulis išeina pensijon ir vėl bandys įsijungti į lietuvių rašytojų šeimą. Linkime jam pasireikšti, jei ne romanu, tai novelėmis, ar apysakomis. Mes jo tikrai pasigedome ir pasiilgome. Po šaudymų, po 3:00 val., šeimininkai rengėjai, Marija ir Juozas Kinčiai, švyturiečiai, paruošė ir apkrovė valgiais ir vaisvandeniais stalus, talpinančius apie 60 svečių: daugiausia “Stasio Butkaus” ir “Švyturio” kuopų šaulių.
Jauki šauliška nuotaika. Klegesys. Pietų metu visus atsilankiusius šaulius ir ne šaulius pasveikino “Švyturio” kuopos pirm. ltn. M. Vitkus ir palinkėjo sekančioje šauliškoje išvykoje pas Kodačius, gražioje gamtos aplinkoje, ir vėl apsilankyti.
Šaudymo vadovas š. V. Kniūra pranešė šaudymo rezultatus. Šaudė 31 šaulys ir šaulė. Bet tai buvo tik eilinės šaudymo pratybos, be jokių apdovanojimų taurėmis surinkusiems daugiausia taškų “St. Butkaus” kp. š. Stasys Leonavičius pasiekė iš trijų padėčių, gulom, klūpom ir stačiom (po 20 šūvių), 519 taškų.
Reikia išreikšti padėką ir pagyrimą “Švyturio” kuopai, kad norintiems šaudyti, nuo jauniausio iki vyriausio, taip pat ir moterims leidžiama šaudyti gerais taikliais kuopai priklausančiais sporto šautuvais ir kiekvienam buvo paskirta po 60 šovinių be jokio atlyginimo. Tai gražus šauliškas pavyzdys!
Prie stalo dar kalbėjo: gen. I. Černius, mjr. Kaz. Daugvydas (kuopos garbės narys), V. Mingėla (LŠST c.v. Spaudos in-formac. vadovas) iškėlė ir pabrėžė Šaulių s-gos Spaudos ir Kultūros Fondo ugdymo svarbą: “Tenebūnie nė vieno šaulio nepaskyrusio Šaulių Fondui bent vieno dolerio!” Jis pranešė, kad iki šiol daugiausia Fondui paskyrė: gen. K. Musteikis 250 dol., Elena ir Ged. Rugieniai iš Tillen-burgo, Kanada — 225 dol.; — pavyzdžiu jis iškėlė senelį detroitietį š. Juozą Tamošiūną,, kuris yra aukščiausią sumą paskyręs iš detroitiečių, būtent, 100 dolerių. Be to, visų vardu išreiškė padėką Marijai, ir Juozui Kinčiams už skanių pietų paruošimą. Tarė ačiū, LŠST c.v. moterų vadovė, K. Kodatienė už tokį gausų apsilankymą vasarvietėje. Ji prieš keletą mėn. parašė trumpą, poezijos žiedais išpuoštą, eiliuotą vaizdelį “Partizanų ’dvasios”.
Štai, keli žodžiai iš to vaizdelio:
Ant Nemuno kranto tarp pievų žalių
Ten gimė jaunystė svajinga.
Oi, kiek atminimų prasmingų, gražių—
Tėvyne, tu mano didinga!
Mūsų drąsa jau pražuvo . . .
Esam tiktai baltos vėlės —
žydinčios miškely gėlės:
Esam dvasios partizanų —
Miško brolių kankinių.
Šio vaizdelio pabaiga byloja:
Tik po audros laisva krūtinė,
Laisvai, kaip paukštis suplasnos,
tik po audros ir tu, Tėvyne,
Išeisi kurt dienos laimingos
ir šviesios . ..
Ateis diena, sugrius vergijos uolos,
aidės padangėj džiugesio balsai.
Klausyk, išgirsk, šalie artojų,
Greit laisvės rytas sudienos.
Šis šaulės K. Kodatienės vaizdelis, kaip kokia sudramatinta legenda, tiktų vaidinti bet kurios tautinės šventės proga scenoje.
o taip pat ir per radiją. Veiksmas vyksta Rambyno kalne. Dekoracijos — miškas, kalnas, Nemunas teka . . . Tačiau iki šiol kalbamas vaizdelis dar niekur — jokiame laikrašty nebuvo paskelbtas. Gal bus “Kary”?
-o-
Ateity tokiose iškylose, šauliai galėtų kuo nors meniškai pasireikšti. Turime savų poetų, žurnalistų ir rašytojų. Galėtume padainuoti ir ąžuolų pavėsyje dramatiniu, bei poetiniu balsu pabyloti. Tokias iškylas ne tik pramogomis, bet raštijos kūryba, dainomis, deklamacijomis paįvairinti ir įprasminti. Juk Lietuvos Šaulių sąjungos kūrėjas V. Pūtvys “Trimite Nr. 1 pabrėžė: “Ne vien ginklu ginsi Tėvynę”.
Pagalvokime, ar negalėtume, kad ir vasaros metu, šauliškas pramogas paįvairinti, ką nors nauja įnešti, meniškais žiburėliais papuošti ir įdomiu turiniu pradžiuginti šauliškas širdis.
Šaulys
KLEVELANDO ŠAULIŲ VEIKLA
Sausio 30 d. paminėtas Klaipėdos krašto sukilimas Š. J. Krygeris, buvęs Kauno prokuroras, skaitė paskaitą apie patį sukilimų, o š. J. Baublys, LŠST centro vald. sekretorius — apie kuršių kovą dėl Lietuvos pajūrio. Ž. Kliorytė perskaitė Klaipėdos krašto manifestą. Meninę dalį atliko jaunos pianistės — D. Sušinskaitė, Čyvaitė ir Gruzdytė.
Išvakarėse kuopos pirm. dr. K. Pautienis, per lietuvišką radio, kalbėjo apie Klaipėdos krašto sukilimų ir jo reikšmę Lietuvai.
Lietuviškoje spaudoje apie sukilimą rašė š. J. Krygeris ir š. dr. K. Pautienis.
Kovo 22 d. š. dr. K. Pautienis kalbėjo per lietuvišką radio apie Vladą Pūtvį, jo mirties 43-jų metinių prisiminimo proga ir taip pat parašė apie tai straipsnį į “Dirvą”-
Balandžio 9 d. buvo suruoštos šaulių I. ir J. Kapčių išleistuvės, Lakeside Yacht klube. Kapčiai buvo labai veiklūs šauliai. Jiedu buvo šaulių kuopos vėliavos mecenatai, o Irena Kapčienė buvo ir vėliavos krikšto motina. Išvyko nuolatiniam apsigyvenimui į Floridą.
Gegužės 7 d. šaulių moterų sekcija, talkinama šaulių, suruošė iškilmingą Motinos minėjimą. Paskaitą skaitė š. istorikė Stef. Kaunelienė, “Šaulės Tremtyje” redaktorė. Meninę dalį atliko š. Onos Mikulskienės vadovaujamas kanklių ansamblis.
Į minėjimų buvo atvykęs S-gos pirmininkas š. V. Tamošiūnas ir pasakė Motinos dienai pritaikintą žodį.
Minėjimas pasibaigė suruoštomis vaišėmis.
Gegužės 14 d. šauliai atliko šių metų šaudymo pratimus 30 mylių nuo Klevelando, Meinsfield, Ohio. Šaudyme dalyvavo — dr. K. Pautienis, muzikas Alf. Mikulskis, K. Bruožis, M. Smelstorius ir kiti.
Gegužės 21 d. šaulių kuopa, susitarus su Amerikos Vėžio draugija, parodė Klevelando visuomenei filmą apie vėžio ligą ir jos pasekmes.
Filmos paaiškinimus davė dr. K. Pautienis.
Tai pusmetinė Klevelando “Kar. Ant. Juozapavičiaus” šaulių kuopos veikla. Kuopos valdyba — dr. K. Pautienis — pirm., O. Mikulskienė — šaulių moterų sekcijos vadovė, J. Jakubaitis — vicepirm., K. Bruožis — iždininkas ir J. Krygeris — narys spaudos ir informacijos reikalam.
Klevelando šauliai šaudymo pratybose, gegužės 14 d. Iš k.: K. Bruožis, M. Smelstorius, J. Papirtis ir A. Mikulskis.
Hamiltono šauliai kandidatai prisiekia: Iš k.: Adelė Lukošiūtė. Valius Sakalauskas, Laima Deksnytė; P. Kanopa — kp. pirmin. ir mons. J. Tadarauskas prisaikdina.
ŠAULIŲ ŠVENTE HAMILTONE
Gegužės mėn. 6-7 dienomis įvyko Kanados Saulių rinktinės suvažiavimas ir Hamiltono “DLK Algirdo” Saulių kuopos penkmečio minėjimas.
Rinktinės suvažiavimą atidarė, 2 vai. p. p., S. Stp. Jakubickas, rinktinės pirmininkas. Jame dalyvavo — Toronto, Montrealio, St. Catharines, Dehli ir Hamiltono šaulių kuopų vadovai bei kuopų atstovai. Aptarti uniformos dėvėjimo, spaudos, sporto, pareinamosios taurės, tarpusavio sugyvenimo bei kiti šaulių organizacijos aktualūs reikalai.
6 val. p. p.Jaunimo Centro salėje pradedąs “DLK Algirdo” šaulių kuopos penkmečio minėjimas, kurį atidarė kuopos pirm. S. P. Kanopa. Invokaciją sukalbėjo kuopos garbės šaulys prel. dr. J. Tadarauskas. Toliau, kp. pirm. P. Kanopa padarė kuopos veiklos apžvalgą.
Algirdiečius penkmečio proga sveikino: LŠST CV atstovas S. Stp. Jakubickas, kuopų pirmininkai — St. Jokūbaitis, A. Mylė, Vl. Rušas, A. Šetikas ir A. Urbonavičienė, Hamiltono LB apl. pirm. K. Mileris ir L.V.S. Ramovės vietos skyriaus pirm. K. Mikšys.
Raštu sveikino: LŠST CV pirm. š. V. Tamošiūnas, S-gos garbės narys Al. Mantautas, šaulių moterų vadovė š. K. Kodatienė, krašto LB CV pirm., inž. Eug. Čuplinskas, J. Daumanto š. kp. pirm. š. kpt. Osv. Žadvydas, Klaipėdos jūros š. kp.pirm. š. K. Klinauskas ir Hamiltono skautų vadovas A. Tumaitis.
Už nuopelnus Lietuvai LŠST Šaulių Žvaigždės medaliais buvo apdovanoti š. Marcijonas Juodelis ir š. Stasė Petkevičienė. Medalius prisegė apdovanotiems LŠST CV I-sis vicepirm. š. Stp. Jakubickas.
Hamiltono mergaičių choras “Aidas” šaulių šventėje.
“D. L. K. Algirdo’ š. kp. šauliai apdovanojami medaliais: Iš k.: Marcijonas Juodelis, Stepas Jakubickas — prisega medalį, Stanislova Petkevičienė, kp. pirm. P. Kanopa.
Prel. dr. J. Tadarauskas prisaikdino tris naujus šaulius: L. Deksnytę, A. Lukošiūną ir V. Sakalauską.
Kanados, Lietuvos, šaulių kuopų ir karo veteranų vėliavomis papuoštoje salėje įvyko koncertinė programa, kurią atliko sol. V. Verikaičio vadovaujamas Hamiltono mergaičių choras “Aidas”.
Ypač visiems patiko ta programos dalis, kurioje su choru dainavo ir sol. V. Verikaitis.
Po koncertinės programos prasidėjo vaišės ir šokiai. Už baro darbavosi šauliai St. Žioba ir Br. Milašius, o virtuvėje sesės šaulės — St. Petkevičienė, St. Kanopienė, Ev. Daugilienė ir Deksnienė.
Sekmadienį, 11 val. prieš piet, šauliai su vėliavomis susirinko į “Aušros Vartų” parapijos bažnyčią, kur jiems pamaldas su “libera” laikė ir šventei pritaikintą pamokslą pasakė prel. dr. J. Tadarauskas.
Po pamaldų buvo padėtas vainikas prie kryžiaus pagerbti žuvusius šaulius. Čia žodį tarė Lietuvos konsulas dr. J. Žmuidzinas ir S-gos vardu—š. Stp. Jakubickas.
Dvi dienas trukusios iškilmės buvo užbaigtos kavute ir užkandžiais Jaunimo Centro patalpose.
J.P.
APDOVANOJIMAI
Už nuopelnus Lietuvai ir našią veiklą Šaulių Sąjungoje apdovanoti:
Šaulių Žvaigždės ordenu — skautininkas Vincas Piečaitis, Montrealyje, š. Jurgis Baublys, “Švyturio” j. š. kp. ir š. Stanley Balzekas, Vytauto Didžiojo š. kp.
Šaulių Žvaigždės medaliu — š. Aldona Urbonavičienė ir š. Bronius Kirstukas, “Neringos” j. š. kp., Kazys Spakauskas, “Švyturio” j. š. kp., š. Stasė Cecevičienė ir š. Algirdas Budreckas, “Vytauto Didžiojo” š. kp.
(LŠST CV aplinkraštis Nr. 2, 1972).
Šiaurės Amerikos Fizinio Lavinimosi ir Auklėjimo Sąjunga pakvietė šaulių šaudy-bos sporto sekcijas įsijungti į ŠAFLA S-gą. Nutarta kvietimą priimti.
S-gos garbės nario Vl. Išganaičio pastangomis Stanley Balzeko muzėjuje, Čikagoje, prie karinio skyriaus pradėtas ir šaulių skyrius, kuriame yra Vlado Pūtvio portretas. Šauliai raginami savo eksponatais tą skyrių plėsti.
1973 m. balandžio mėn. antroje pusėje šaukiamas visuotinis LŠST atstovų suvažiavimas. Pagrindiniai suvažiavimo uždaviniai išrinkti S-gos vadovybę ir nustatyti tolesnes veiklos gaires. Yra rimtų siūlymų sudaryti S-gos vadovybę prie Atlanto, kur veikia, Bostono, Brocktono, New Yorko ir Worcesterio šaulių kuopos.
A. a. š. Balio Pupalaigio LŠST statuto pakeitimo ir papildymo projektą studijuoja š. teisininkas Marijonas Šnapštys.
1972 m. šaulių žurnalistų apdovanojimo komisija sudaryta iš “J. Daumanto” š. kp., Los Angeles. Į ją įeina šauliai: Stasys Paltus, Vaclovas Prižgintas ir Algirdas Gustaitis.
Jūros šaulių dalinys Toronte išaugo į kuopą ir pasivadino “Baltija”. Kuopos visuotiname susirinkime 1972 m. kovo mėn. 12 d. išrinkta nauja valdyba. Pirm. — j.š. Vladas Ruša. Valdyba — Jonas Šimkus, Teodoras Galinis, Vytautas Keturakis ir Petras Meškauskas.
“Jono Vanagaičio” š. kp. sausio mėn. 16 d. susirinkime išrinko naują valdybą. Pirm. — š. kpt. Albinas Šležas. Valdyba — Stasys Rackevičius, Algirdas Makaitis, T. Janukėnas, D. Nikolskis ir Angelė Vakauzienė.
Susirinkimo metu buvo paminėta Klaipėdos sukilimo sukaktis.
“Gen. T. Daukanto” jūros š. kp. Čikagoje, 1971 m. gruodžio mėn. 12 d. išrinko naują valdybą. Pirm. — j. š. Bronius Klimavičius. Valdyba — J. Klimas, N. Martinkus, L. Klimienė, K. Pumputis, V. Navickas ir M. Maksvytis.
J. Š. Mykolas Maksvytis išrinktas kuopos garbės šauliu.
Worcesterio šaulių kuopa pasivadino “Dr. Vinco Kudirkos” vardu. Jai vadovauja muzikas Albertas Mateika.
“Neringos” j. š. kuopa Montrealyje 1972 m. balandžio mėn. 15-16 dienomis pašventino savo vėliavą. CV ir S-gos pirmininką atstovavo CV vicepirm. š. K. Milkovaitis ir skaitė paskaitą. Iškilmėse dalyvavo CV jūros šaulių vadovas M. Vitkus, Kultūrinės savaitės vadovas š. J. Stašaitis, š. Albertas Mateika, j. š. M. Maksvytis, j.š. B. Klimavičius ir eilė kitų. Iškilmės praėjo darniai ir didingai. Vėliavą pašventino ir šaulius prisaikdino klebonas Zaremba.
“L. K. Mindaugo” š. kp. Montrealyje 1972 m. kovo mėn. 5 d. išrinko naują valdybą. Pirm. — š. Stasys Barauskas. Valdyba — J. Bulota, S. Reutas, V. Sušinskas, B. Kasparavičius, B. Bagdžiūnas, J. Jukonienė, J. Šiaučiulis ir R. Sušinskienė.
Kuopos vaidybos sekcija, su dideliu pasisekimu, sausio 15 d. pastatė pjesę — Partizano Motina. Šį vaidinimą matysime Kultūrinėje savaitėje Kennebunkporte.
“DLK Gedimino” š. kp. Dehli, Kanadoje metiniame susirinkime perrinko valdybą. Pirm. — š. Stp. Jakubckas. Valdyba — G. Rugienis, Alf. Rudokas, Juzė Žiogienė ir J. Rimkus.
Balandžio 15 d. šauliai su medžiotojais suruošė “Varpo” choro koncertą, kuris labai pasisekė.
“Švyturio” j. š. kp. sausio 30 d. sušaukė visuotiną susirinkimą, kuriame š.m. mjr. Kazys Daugvydas buvo išrinktas kuopos garbės šauliu.
Balandžio 22 d. suruošė linksmavakarį su konkursiniais šokiais. Grojo “Švyturio” kuopos orkestras.
PAVERGTŲ TAUTŲ PROTESTAS ČIKAGOJE
1972 m. liepos 22 d., nuo pat ankstyvo ryto, State gatvė buvo papuošta Pavergtų Tautų vėliavomis. 12 val. prasidėjo PT žygis-eisena, kuri spaudoje vadinama klaidingai paradu, o kartais net festivaliu. PT atstovų gretos pražygiavo per Čikagos vidurmiestį. Kiekvienos pavergtos tautos atstovai nešė savo valstybinę vėliavą, o taip pat įvairiausius plakatus su šūkiais, skelbiančius apie pavergėjo kėslus.
Už geležinės uždangos tironiški įstatymai, ne tik suvaržo emigraciją, bet taip pat bet kokią laisvą galvoseną. Ten vykdomas genocidas. O asmenys, kurie nors truputį pasisako prieš komunizmą, apšaukiami bepročiais ir sodinami į beprotnamius.
Nežiūrint visų žiauriausių komunistų vykdomų priemonių, laisvės troškimas ten tebėra gyvas. Pavergtoje Lietuvoje jau keletas patriotų lietuvių susidegino, norėdami atkreipti laisvojo pasaulio dėmesį. Todėl PT savaitės proga yra apeliuojama į laisvojo pasaulio tautas ir valstybes, kad jos atkreiptų dėmesį ir padėtų pavergtiesiems nusikratyti jungo ir priespaudos. Mūsų tautos susideginę sūnūs yra tėvynės didvyriai ir nepriklausomybės bei laisvės troškimo simboliai.
Susideginimai, protesto demonstracijos ir peticijos Lietuvoje, tebūna mums, laisvėje gyvenantiems lietuviams, dar didesnė paskata ir nenutildomas pasiryžimas kovoti dėl Lietuvos laisvės ir jos nepriklausomybės.
PT protesto demonstracijoje lietuviai, kaip visada, pasirodė labai gražiai. O ypač šauniai atrodė uniformuoti šauliai. Jų nemažos gretos žygiavo su savo šauliškomis vėliavomis, emblemomis bei protesto šūkiais.
Algirdas Budreckas
JONINIŲ VAKARAS
Šaulių jau nuo seno buvo puoselėjama Joninių šventė — uždegant tradicinius laužus. Laužo liepsnos simbolizavo mūsų tautos laisvę. Lietuvoje tą brangią tradicinę šventę yra uždrausta švęsti. Rambyno kalne ne-
Lietuviai šauliai Pavergtų Tautų protesto eisenoje. Protesto žygis įvyko liepos 22 d. Čikagos vidurmiestyje. Nuotrauka C. Genučio
“Vytauto Didžiojo” š. kp. meno kuopelė Joninių vakarą suvaidino G. Veličkos — “Lėk, lėk sakalėli’*. Pirmoje eil. iš k.: sėdi meno k. vad. J. Petrauskas, A. Latonienė, S. Stanaitis; antroje eil. iš k.: kuopos pirm, Vladas Išganaitis, std. J. Platakis, K. Juškevičius, V. Pocius ir kuopos garb. t. pirm. Algirdas Budreckas Nuotr. C. Genučio
beliepsnoja Joninių laužas, nėra laisvės, nėra šaulių. Tėvynėje ta diena praeina gedulo ženkle, o Joninių išvakarėse viešpatauja tamsi ir niūri naktis. Tik lietuvio patrioto širdyje, tą vakarą, laisvės liepsnelė rusena.
“Vytauto Didžiojo” šaulių kuopa buvo surengusi Joninių vakarą. “Vyčių” kieme buvo atlikta Joninių programa. Kuopos pirm. Vladas Išganaitis atidarė Joninių vakaro iškilmes. Jis savo kalboje prisiminė kenčiančius brolius Lietuvoje. Vėliau pristatė Algirdą Budrecką, kuris paskaitė iš savo kūrybos. Eilėraštyje “Laisvės Lietuvai” buvo prisimintas Romas Kalanta. Tai buvo šio vakaro Joninių laužo simbolis.
Po to, buvo suvaidintas G. Veličkos “Lėk, lėk mano sakalėli”. Vaidino: K. Juškevičius, A. Latonienė, J. Petrauskas, J. Platakis ir S. Stanaitis. Režisūra — A. Brinkos, scenos parengimas -— K. Juškevičiaus ir apšvietimas — V. Džiuvės. Meno kuopelei vadovauja J. Petrauskas.
Po programos “Vyčių” salėje įvyko linksmas vakarojimas. Esant skaniai pagamintų lietuviškų valgių bufetui, pasmaguriauta. Geram orkestrui grojant, linksmai pasišokta.
Vakarienės metu buvo traukiami laimingieji loterijos bilietai. Joninių vakaras buvo puikus ir nuotaikingas.
Valio, kuopos vadovybei už gražiai surengtas Jonines! O taip pat šauliškas dėkui už puoselėjimą mūsų lietuviškų tradicijų.
Algirdas Budreckas
JONINĖS
“DLK Kęstučio” šaulių kuopa birželio mėn. 30 d. atšventė septynioliktąsias iš eilės Jonines š. Vinco Bagdono sodyboje, prie Mičigano ežero kranto.
Traškiai liepsnojo laužas, linksmai skambėjo lietuviškos dainos ežero bangomis, nors dalis jaunimo buvo išvykę į savo Kongresą ir Tautinių šokių šventę. Joninės vietos lietuvių yra mėgstamos ir gausiai lankomos.
IŠ “VYTAUTO DIDŽIOJO” KUOPOS, ČIKAGOJE, VEIKLOS (Moterų sekcijos vadovės
St. Cecevičienės pranešimas)
Ši vasara buvo itin darbinga. Gegužės 29 d. lankėme kapines. Aplankę Šv. Kazimiero, vykome į Tautines. Dalis uniformuotų šaulių liko Kazi-mierinėse, nes prie paminklo įnirusiems turėjo eiti garbės sargybą.
Birželio 3 d. suruoštas pavasarinis balius labai pasisekė. Bilietus išplatinom iš anksto, todėl daugelis atvykę be bilietų turėjo grįžti, nes salė jau buvo pilnutėlė. Programą labai gražiai išpildė šaulių moterų sekstetas “Viltis” iš Racine, Visconsino. Sekstetas padainavo keletą dainelių ir sužavėjo visus atsilankiusius.
Birželio 24 d. Vyčių sodelyje suruošėme Jonines. Vėl gausybė žmonių. Kuopos meno kuopelė suvaidino liūdną vaidinimą “Lėk, lėk, sakalėli”. Viskas vyko po gražiais medžiais lauke. Buvo įspūdinga, priminė Jonines Lietuvoje. Pasibaigus meninei programai kuopos p-kas brolis Vl. Išganaitis pasveikino visus Jonus ir Jones. Apie vidurnaktį suėjome į salę, kur buvo pravesta loterija. Laimingieji džiaugėsi, o nelaimėję nenusiminė, nes juk ir paparčio žiedą ne visi randa. Visi svečiai buvo pavaišinti bulviniais didžkukuliais ir spurgomis.
Liepos 9 d. valdybos posėdis įvyko už Čikagos pas sesę Oną Janšienę jos gražioje sodyboje. Posėdžiui pasibaigus sesė Onutė po šimtamečiais ąžuolais valdybos ir šeimų narius susodino pietų. Sesė Onutė senosios kartos lietuvė yra puiki ir vaišinga šeimininkė. Skirstėmės linksmi ir laimingi, nes atlikom dalį užsibrėžtų darbų.
Liepos 22 d. uniformuoti šauliai ir šaulės susirinkome miesto centre su savo vėliavomis dalyvauti Pavergtųjų Tautų parade. Nors buvo labai karšta, net 90 laipsnių, tačiau šauliai parade labai gausiai dalyvavo, nei vienas nesusirgo ir saulės smūgio negavo. Tuo iškilmingu paradu užbaigėme vasaros darbus ir jau pasiruošėm rudens darbams. Ir vėl, per vėlines, lankysime mirusių brolių ir sesių kapus, deginsime žvakutes ir mintimis su jais pabendrausime. Prieš tai sušauksime dar keletą posėdžių, o rugsėjo 30 d., Vyčių salėje, suruošime rudeninį balių. Jau platiname bilietus. Meno kuopelė pakartotinai suvaidins veikalą “Prakeiktas Raštelis”, nes buvo labai daug pageidavimų. Vaidins Jaunimo Centre.
Kadangi kuopa yra labai didelė, pasitaiko ir susirgimų, kartais net po kelis iš karto. Bet, kol kas, šauliai ligas nugali.
Atlikę visus savo užsibrėžtus darbus, lauksime 1973 metų.
P. Petrušaitis, apdovanotas I premija
ŠAULIAI RŪPINASI SPAUDA IR SAVAIS LAIKRAŠTININKAIS
Lietuvos šaulių Sąjunga kasmet savo veikloje vis labiau plečia spaudos akiračius. Štai, šiemet, Kennebunkport, Maine, suruoštoje, LŠST kultūrinėje savaitėje, Spaudos Informacijos vadovas paskelbė tris naujai apdovanotuosius šaulius laikraštininkus. Trijų laikraštininkų apdovanoji
mų tradicija graži ir tęstiną, ypač, kad nusipelnę laikraštininkai šauliai apdovanojami kasmet ir vis dvigubai. Pirmiausia išduodamas meniškai paruoštas garbės pažymėjimas - aktas, kuriame įrašyta: “Lietuvos Šaulių Sąjunga Tremtyje. AKTAS. Už nenuilstamą plunksnos darbą ir uolų bei objektyvų šauliškų darbų bei idėjų kėlimą lietuviškoje-šauliškoje spaudoje, LŠST Spaudos-Informacijos Fondo Premijų komisija nutarė ........ dolerių (I, II ar III) premiją paskirti (kam — pavardė ir vardas). Apdovanojimų Komisijos parašai, akto numeris ir data.” Premijos skiriamos už praėjusius metus.
Per šaulių Sąjungos suvažiavimą, Detroite, paaiškėjo, kad labiausiai buvo nusipelnęs, savo atsiminimus “Prisiminimų fragmentai” paskelbęs (atskira knyga) gen. Kazys Musteikis. Visuotinas suvažiavimas vienbalsiai pripažino generolui 200 dol. premiją. šaulys Žilėnas, čikagiškis, iš savo pensininko kuklių išteklių tą sumą pakėlė 50 dol., taigi, susidarė 250 dol. suma. Tačiau gen. K. Musteikis visą šią sumą paskyrė numatytajam šaulių S-gos Spaudos Informacijos Fondui.
iš kairės: VI. Mingėla, Joanna švobienė, Rasa Baužaitė (p.p. Švobų vaikaitė), istorikas Jonas Švoba, apdovanotas III premija ir Vincas Tamošiūnas — LŠST c.v. pirmininkas. Nuotr. K. Sragausko
Atidaroma trečioji šaulių kultūrinė savaitė Kennebunkporte, Maine, pranciškonų vienuolyno sodyboje. Prie mikrofono kalba savaitės vadovas ir organizatorius J. Stašaitis, garbės prezidiume iš k.: V. Pauža, pasakęs pagrindinę kalbą, Darbininko redaktorius P. Jurkus, Sibiro kankinė E. Juciutė, A. Mantautas — pirmasis LšST pirmininkas, Tėv. Jonas Dyburys OFM — vienuolyno viršininkas, V. Tamošiūnas — dabartinis š. S-gos pirmininkas, prof. E. Pūtvytė, J. Kiaunė — Lietuvos kariuomenės savanoris, L. Mingėlienė. Nuotraukoje nesimato I. Petrausko — savaitės viršininko. Nuotr. K. Sragausko
LŠST Spaudos Informacijos vadovas iš šaulių laikraštininkų sudarė 12 asmenų sekciją. 1971 m. sausio mėn. (Aplinkraštis Nr. 1, §3 ir §5) buvo įsteigtas Spaudos Informacijos ir Kultūros Fondas ir sudaryta vienkartinė Apdovanojimų komisija.
1972 m. Apdovanojimų komisija, sudaryta iš šaulių laikraštininkų gyvenančių Los Angeles ir priklausančių “Daumanto” šaulių kuopai: pirm. Algirdas Gustaitis, sekr. Stasys Paltus, narys Vacys Prižgintas.
Kennebunkport, Maine, 1972 m. liepos 12 d., Tėpų Pranciškonų sodyboje, V. Mingėla, Spaudos Informacijos vadovas, paskelbė Komisijos protokolą ir išvardijo šiuos apdovanotuosius:
I premija — 100 dol. ir Garbės Aktu apdovanojamas Petras Petrušaitis, “Tremties Trimito” redaktorius, laikraštininkas, suredagavęs šaulių S-gos istoriją “N. Lietuvai”, 1965 m., gyv. Racine, Wise.; II premija — 75 dol,
Juozas Krygeris, apdovanotas II premija
ir Garbės Aktu — Juozas Krygeris, Cleveland, Ohio. Jis yra šaulys, teisininkas, buvęs lakūnas, redaktorius. Dabar rašo “Dirvoje”, “Naujienose”, “Karyje”, “Tremties Trimite”; III premija — 50 dol. ir Garbės Aktu — Jonas Švoba, Detroit, Mich. Šaulys nuo 1919 m., pedagogas, istorikas, buvęs Ukmergės gimnazijos direktorius, LŠST c.v. sekretorius. Jis bendradarbiauja “Karyje”, “Tremties Trimite”, “Dirvoje” ir kitur.
Premijos, kaip matome, tėra tik simbolinės. Tačiau, jeigu pavyks Lietuvos šaulių Sąjungos Spaudos Informacijos ir Kultūros Fondą šauliškomis aukomis subrandinti (o tai turėtų būtinai pavykti!), jau ruošiami planai svarbioms knygoms išleisti ir, be to, galima bus nusipelnusius laikraštininkus kiek stambesnėmis sumomis apdovanoti. Juk mūsų laikraštininkai negauna jokių honorarų. O bendradarbių — plunksnos žmonių visad trūksta.
Šiai gražiai šauliškai tradicijai ugdyti bei puoselėti nepagailėkime aukos ! Kiekvienas šaulys teparemia Spaudos Informacijos Fondą.
V, Mingėla
Vladas Pauža
LIETUVOS ŠAULIŲ TRECIOJI KULTŪRINĖ SAVAITĖ
Didingo Atlanto globoje, žavingų gamtos vaizdų aplinkoje, Tėvų Pranciškonų svetingoje vasarvietėje Kennebunkporte, Maine, š.m. liepos mėn. 8-15 dienomis vyko Lietuvių Šaulių Sąjungos Trečioji Kultūrinė savaitė, kurios pagrindinis tikslas — pagausinti žinias, labiau susipažinti, įgyti didesnio veiklos patyrimo ir daugiau užsigrūdinti kovoje dėl Lietuvos laisvės.
Programa įvairi ir reikšminga. Nemaža paskaitų, pramogų ir poilsio. Darbas darnus ir sklandus. Kiekvienos dienos programa reikšmingai įįprasminta atitinkamomis paskaitomis: “Kančios ir kovos keliu žengiame Lietuvos laisvėn”, Vladas Pauža; “Paslaptingasis Sibiras”, profesorė Emilija Putvytė; “Komunistiniuose kalėjimuose ir vergų stovyklose”, Elena Juciūtė; “Tautinės vienybės rūpestis”, dr. Juozas Girnius; “Lietuvos potencija Vlado Pūtvio filosofijoje”, dr. Vaidievutis Mantautas; “Vėžio ligos ir rūkymas”, dr. Kazys Pautienius; “Lietuvių jaunimo informacinis centras, uždaviniai ir veikla”, Gintaras Karosas: “Atominis karas ir apsauga”, inž. Juozas Stašaitis. Prelegentų išsamios ir nuodugnios kalbos, turtino dvasiniai, stiprino kultūriniame ir tautiniame kelyje.
Šaulė Rominta Molienė su dukrele nuotaikingai pristatė šaulių įkūrėjo Vlado Pūtvio raštus ir biografiją, kurią parašė žymus šaulių veikėjas Aleksandras Mantautas. Detroitietė Ligija Mingėlienė gražiai ir vykusiai pristatė šaulės poetės Marijos Sims poezijos rinkinį “Ant Kryžkelių Senų”. Pasigėrėtiną įspūdį padarė smuikininko Izidoriaus Vasiliūno ir jo sūnaus pianisto Vytenio koncertas. Montrealio šaulių teatro mėgėjai, paįvairindami programą, suvaidino “Partizano Motina”, Stasio Butkaus dviejų veiksmų dramą. Sesė Julija Šaulienė sumaniai ir įdomiai pravedė sporto varžybas, kur dalyvavo šaulės ir šauliai. Didelį ir gilų įspūdį padarė parodos: Sibiro kankinių, šaulių veiklos ir tautinių rankdarbių. Sibiro eksponatus atvežė buvusi Sibiro tremtinė ir kalinė Elena Juciūtė. Kruopščiai buvo paruošta šaulių kuopų veiklos montažų apžvalga. Įvairūs ir įdomūs tautiniai audiniai ir visa eilė kitų rankdarbių.
Savaitė baigta įspūdingu ir turiningu laužu, kurį sumaniai pravedė Toronto šaulių kuopos pirmininkas Stasys Jokūbaitis. Programą išpildė muzikai Ona ir Alfonsas Mikulskiai, sesė Julija Šaulienė, Gintaras Karosas ir kiti. Prisiminti didžių kančių ir skausmų mirtį dėl tautinių ir religinių įsitikinimų: Romo Kalantos, Stonio ir Andriuškevičiaus, narsuolių garbei ir neužmirštamumui buvo iškilmingai uždegti nepaprastai meniškai papuošti trys žibintuvai, kurie dalyvius siejo su pavergtu kraštu ir kančia, ugninigu kovingumu ir brangiausiomis aukomis.
Lietuviškos dainos skleidėjai, šauliai Ona ir Alfonsas Mikulskiai, didžiai vertindami šaulių vieningumą ir broliškumą, padovanojo šaulių Sąjungai “Vienybės Taurę”. Neatsiliko ir nuotraukų reporteriai: detroitiškis Kazys Sragauskas ir bostoniškis Stasys Urbonas, savo įvairiomis ir gausingomis nuotraukomis. Dr. Kazys Pautienius, ne tik įdomiai skaitė paskaitas, bet ir rūpestingai teikė medicinos pagelbą.
Didžių įspūdžių ir malonių pergyvenimų gaubiami, dvasiniai svarėdami, fiziniai tvirtėdami visiškai nepastebėjome, kaip nusileido Trečiosios Kultūrinės savaitės tautinė vėliava ir saulė, kuri mus šildė ir gaivino, telkė vienon darnion šeimon, šaulių pastogėn tobulėti ir pažangėti, dirbti ir aukotis dėl pavergtųjų ir Lietuvos laisvės, kur glūdi mūsų gyvybė ir nepriklausomybės šaltinis.
Gaila ir sunku buvo skirtis, Sąjungos pirmininkui Vincui Tamošiūnui ir vyriausiam vadovui inž. Juozui Stašaičiui gesinant Trečiosios Kultūrinės savaitės žibintuvą, kuris mums teikė tiek daug malonumo, davė žinių ir patyrimo. Dideli nuopelnai yra vyriausiojo vadovo, inž. Juozo Stašaičio, kuris sugebėjo gražiai suorganizuoti ir įgyvendinti programą.
Įgytas patyrimas ir žinios tebūva pagrindiniu kelrodžiu Ketvirtajai Kultūrinei savaitei daugiau suburti šaulių ir svečių gražiausioje ir vertingiausioje veiklos ir darbo vainikų pynėje, kuri amžių amžiais nesuvystų ir būtų visados gyva dėl Lietuvos laisvės.
ŠAULĖS KENNEBUNKPORTE
Trečiojoje Kultūrinėje Šaulių s-gos savaitėje Kennebunkport, Maine, nors sesės ir negausiai dalyvavo (tik 16), tačiau jos ne tik sudarė jaukią nuotaiką, bet ir labai gražiai pasirodė. Sesės: prof. Emilija Pūtvytė skaitė paskaitas apie Sibirą, paįvairindama vaizdinėmis priemonėmis ir apie s-gos įkūrėją Vladą Pūtvį, o sesė Elena Juciūtė, Sibiro kalinė -— apie Sibiro kalėjimus. Sesė Lidija Mingėlienė Literatūros vakare pristatė poetės Marijos Sims poezijos rinkinį “Ant kryžkelių senų”. Sesė Molienė ir jos dukra skaitė ištraukas iš paruoštos monografijos apie Vladą Pūtvį. Sesės: Julija Šaulienė ir Elena Valiukonienė deklamavo Marijos Sims eilėraščius, o sesė Šaulienė su Kleevlando “Juozapavičiaus” kuopos Moterų sekcijos p-ke Ona Mikulskiene duetu išpildė lietuvių liaudies dainų. Elenos Juciūtės ir Elenos Valiukonienės Sibiro eksponatų ir rankdarbių parodėlės laimėjo pirmąsias premijas ir trofejas. Dalyvavo sesės ir sporto varžybose, kur dovanas laimėjo sesės Šaulienė ir Mikulskienė. Emilija Kutkienė iš Detroito, negalėdama visos savaitės praleisti stovykloje, pabuvo nors vieną parą. Kartu buvo atvažiavę ir jos vyras Vytautas ir dukra Birutė.
Sesių įnašas buvo svarus ir be jų savaitė būtų daug tuštesnė ir skurdesnė.
