A. A. ALFONSAS NEVARDAUSKAS
1970 m. rugpjūčio 2 d., Hickory Hills, prie Čikagos, po sunkios ir ilgos ligos, mirė Alfonsas Nevardauskas, autorius knygos “Pajūriais, pamariais’’, spaudos bendradarbis, visuomenės veikėjas, senas šaulys.
Alfonsas Nevardauskas buvo gimęs 1902 m., lapkričio 15 d., Leckavos bžnk., Mažeikių vls. ir aps. 1914 m. baigė Leckavos pradinę mokyklą. Prasidėjęs I-sis Pasaulinis karas sutrukdė siekti mokslo. 1921 m. jis įstojo į Mažeikių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais — į Mažeikių XII Šaulių skyrių, Moksleivių šaulių būrį. Čia susipažinau su Alfonsu. Mokykloje jam neteko ilgai mokytis, nes 1923 m. buvo pašauktas atlikti karinę prievolę. Tarnavo 5 pėst. pulke. Atlikęs karinę tarnybą, tarnavo pasienio policijoje, Klaipėdos krašte. Laisvu nuo tarnybos laiku lankė Klaipėdos vakarinę gimnaziją.
Jis aktyviai veikė šaulių Sąjungoje. Jo iniciatyva 1937 m. buvo įsteigtas Klaipėdos XX šaulių Rinktinės, 43-čias Juodkrantės — Jono Budrio šaulių būrys. Hitleriui okupavus Klaipėdos kraštą buvo pertvarkyta sienos apsauga. Alfonsas Nevardauskas buvo paskirtas į Kretingos apskriti, Aisėnų pasienio policijos rajoną. Įsteigus Aisėnų šaulių būrį, buvo išrinktas į būrio tarybą. Už darbštumą 1939 m. buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės medaliu.
1940 m. bolševikams okupavus Lietuvą, velionis buvo atleistas iš tarnybos. 1941 m. pasitraukė į Vokietiją, buvo paimtas į vokiečių kariuomenę, kurioje ištarnavo iki karo pabaigos.
1930 m. jis vedė Ievą Tamošiūtę, kuri 1939 m. liepos 3 d. mirė, palikdama mažamečius našlaičius, dukrą Meilutę ir sūnų Remi-Alfonsą. Karo metu jis buvo atskirtas nuo vaikų ir tik po karo juos susirado Scheinfeldo DP lietuvių stovykloje. 1949 m. jis atvyko į Čikagą ir dirbdamas sunkų fizinį darbą, įsijungė į visuomenės ir spaudos darbą. Veikė “Krivūlės” klube, buvo išrinktas klubo garbės nariu. Aktyviai reiškėsi šaulių veikloje. 1984 m. Šaulių sąjungos atstovų suvažiavime buvo išrinktas į Centro valdybą, bet visos kadencijos neišbuvo, nes dėl kilusių intrigų pasitraukė iš valdybos ir išstojo iš Šaulių sąjungos. Nors gyveno Čikagoje, bet įsiregistravo šauliu-rėmėju į Juozo Daumanto šaulių kuopą, Los Angeles.
Velionis, tarnaudamas Klaipėdos krašte, rinko medžiagą apie pajūrio augmeniją, gyvūnus, vietos gyventojų papročius, buitį. Medžiagą panaudojo leidiniui “Pajūriais, pamariais”. Spaudai rengė romaną, deja, išleisti nebesuskubo. Šį darbą atlikdavo laisvalaikiu, po sunkaus fizinio darbo. Palūžo jo sveikata. Po sunkios operacijos, velionis tikėjosi atgauti prarastas jėgas, bet po eilės metų sveikata pablogėjo.
Net ir sunkiai sirgdamas, velionis kūrė. Rašytame laiške velionis nusiskundė, kad po operacijos “nelabasis” vėžys susilpnino organizmą, prie to dar kita nelaimė — nebemato viena akimi. Rašyti sunkoka, bet manąs atlikti, tik didžioji kliūtis — lei-
Alfonsas Nevardauskas, 1965 m. Los Angeles. O. Žadvydo nuotr.
dėjo suradimas, nes nebe jo finansiniam pajėgumui spausdinimo išlaidas padengti. Likimas lėmė, kad velionis padėjo plunksną ir amžiams iškeliavo negrįžtamai. Aprašydamas Mažosios Lietuvos pajūrį, jis paliko mums vertingą literatūrinį veikalą, o sau pastatė ilgai išliksiantį paminklą.
Lietuvoje velionis bendradarbiavo spaudoje. Straipsnius rašė ; Keleivyje, Mūsų Rytojuje, Trimite, ūkininkų Patarėjuje, Vakaruose, Policijoje. Atvykęs į JAV, bendradarbiavo: Drauge, Naujienose, Lietuvos Pajūryje, Laisvoje Lietuvoje ir kt.
Velionis buvopašarvotas A. Petkaus koplyčioje, kurioje rožinį atkalbėjo kun. B. Sugintas. Atsisveikinimo kalbas pasakė: A. Juškevičius — LB Čikagos apygardos vardu, A. Gintneris — spaudos darbuotojų, P. Dirkis — Krivūlės klubo, V. Šimkus — Balfo.
Gedulingos pamaldos už velionio sielų. įvyko Tėvų Jėzuitų koplyčioje. Jo kūnas palaidotas Lietuvių Tautinėse kapinėse. Kapinėse paskutinį patarnavimą atliko ir atsisveikinimo žodį tarė kun. B. Sugintas.
O. Žadvydas
