KARIUOMENĖS ŠVENTĖ GEDULO ŽENKLE
Trisdešimt penktojo J. A. Valstybių Prezidento John Fitzgerald Kennedy, lapkričio 22 d. nužudyto Dalias (Teksase) mieste, laidotuvės.
Prezidentas, J.A.V. ginkluotų jėgų vyriausias vadas, buvo palaidotas karinėmis apeigomis lapkričio 25 d. Arlingtono kapinėse, Virginijoje.
Lietuvių karinės spaudos stalas, suorganizuotas minint atkurtos Lietuvos kariuomenės 45 metų sukaktį Chicagoje, š.m. lapkričio 23 d.
Atkurtos Lietuvos kariuomenės 45 metų sukaktis Chicagoje buvo paminėta lapkričio 23 d., Jaunimo Centre. 11 val. Jėzuitų koplyčioje buvo pamaldos už žuvusius, mirusius ir nukentėjusius kovotojus dėl mūsų tautos laisvės, šventei ir momentui pritaikytą pamokslą pasakė kun. dr. J. Kubilius, S. J. Pradžioje prisiminė ir pagerbė tragiškai žuvusį JAV prezidentą J. F. Kennedy. Toliau pamokslininkas apibūdino karį-kovotoją plačiąja prasme. Gindamas nuo užpuolikų savo kraštą karys kovoja su ginklu rankoje. Taikos metu visi tautos nariai yra kariais-kovotojais, gindami savo prigimtas teises į laisvą gyvenimą. Kovojama už savo šeimos, savo tautos ir visos žmonijos gerbūvį. Kovojama prieš blogį, alkį ir nuodėmę.
Po pamaldų prie paminklo žuvusiems įspūdingomis iškilmėmis buvo pagerbti kritę už Lietuvos laisvę kariai, savanoriai, partizanai, šauliai ir visi kiti, žuvę neuniformuoti tautos kovotojai. JAV ir Lietuvos tautinės valiavos prie paminklo buvo visą laiką nuleistos pusiau stiebų, ženklindamos gedulą dėl prezidento J. F. Kennedy tragiškos mirties. Iškilmių dalyviai su augšt. lituanistikos mokyklos mokiniais, sugiedojo Amerikos ir Lietuvos Himnus. Aukurą uždegė birutininkės: M. Tumienė ir M. Babickienė. Kritusiems pagerbti, ramovėnų ir birutininkių vardu, prie paminklo pagarbos vainiką padėjo LVS Ramovės Chicagos sk. pirm. dail. A. Rūkštelė, asistuojant birutininkėms: L. Stasiūnienei ir B. Gustaitienei. Trumpą žodį tarė kūrėjas - savanoris J. Švedas. Iškilmės baigtos giesme Marija, Marija. Iškilmes pravedė ramovėnas P. Šeštakauskas.
Po iškilmių prie paminklo visi susirinko Jaunimo Centro didžiojoje salėje akademinei programai. Įnešus organizacijų vėliavas, akademinę dalį atidarė pirm. dail. A. Rūkštelė, pakviesdamas Lietuvos gen. konsulą dr. P. Daužvardį tarti žodį. Konsulas pirmoje eilėje priminė tragišką žuvimą JAV prezidento. Visi dalyviai atsistojo ir susikaupimo minute pagerbė žuvusįjį prezidentą. Toliau konsulas pabrėžė kariuomenės šventės prasmę ir reikšmę, kovos dvasios ir ryžto auklėjimo priemonę.
Po to dar trumpą žodį tarė dail. A. Rūkštelė, primindamas mūsų tautos dabartines kančias. Iškėlė ir pabrėžė komunizmo ir kitų internacionalinių pasaulio jėgų planus ir siekimus ne tik lietuvių tautą, bet ir kitas Europos tautas ištirpinti viename internacionaliniame “katile”. Prieš tokius planus šiandieną. Vakarų laisvas pasaulis kovoja. Mūsų tauta liks gyva ir sulauks laisvės, jei tą kovą laisvas pasaulis laimės. Baigęs žodį, perskaitė gautą LB Chicagos apygardos sveikinimą.
Toliau sekė ramovėno A. Rėklaičio paskaita. Istoriniais faktais pasirėmęs, prelegentas iškėlė kariuomenės vaidmenį lietuvių tautai kovojant už savo teises ir laisvę nuo seniausių laikų iki šių dienų. Mūsų tautos senų laikų karių didvyrių kovos ir ryžto dvasia prikėlė tautą 1918 m. naujam nepriklausomam gyvenimui. Laisvu gyvenimu pagyvenę 22 metus, mes supratome, kad tik laisvoje savo tėvynėje Lietuvoje mes tegalime sau laimę rasti. Tik būdami savo tėvų žemėje laisvi mes tegalime sėkmingai savo dvasines ir moralines vertybes kurti ir jomis naudotis. Tik laisvos Lietuvos žemė ir oras tegali mus skatinti į didelius laimėjimus, į prasmingą ir laimingą gyvenimą. Istorijos būvyje sukrautos ant Laisvės aukuro mūsų tautos kovotojų kraujo aukos yra mūsų tautos palikimas -testamentas, įpareigojantis mus laisvės kovą tęsti ir pavergtai Lietuvai laisvę iškovoti. Šiandieną su ginklu rankoje kovoti nei tauta krašte, nei mes išeivijoje, neturime sąlygų. Mūsų šiandieninė kova turi reikštis pozityve ir dinamiška kūryba mokslinėje ir kultūrinėje srityje. Ir Lietuvos laisvės klausimą turime nuolat palaikyti gyvą tarptautinėse institucijose ir ta prasme turime vystyti akciją į laisvojo pasaulio politikus, mokslininkus, kultūrininkus bei sambūrius, kurie mums yra palankūs. Gausiais plojimais dalyviai išreiškė prelegentui nuoširdžią padėką už įdomią ir aktualią paskaitą.
Meninę programos dalį atliko prof. muzikas Vl. Jakubėnas ir solistai: L. Peškienė ir J. Vaznelis. L. Peškienė padainavo: St. Šimkaus — Kur bakūžė samanota, S. Čerienės — Lietuvos laukai ir Vl. Jakubėno — žemė kryžių ir smūtkelių. J. Vaznelis: M. Petrausko — Vai aš pakirsčiau, St. Šimkaus — Oi kas ir VI. Jakubėno — Kol jaunas nevedęs buvau. Abiem solistam pianu palydėjo prof. muzikas Vl. Jakubėnas, kuris taip pat pianu paskambino savo kūrinį — Pasaka ir M. K. Čiurlionio — Preliudą. Meninę dalį referavo Gražina Musteikytė. Pirm. dail. A. Rūkštelė pareiškė viešą padėką visiems meninės programos išpildytojams. Jie taip pat buvo apdovanoti gėlėmis.
Pamaldose, žuvusiųjų pagerbime, akademinėje bei meninėje programų dalyse dalyvavo ir augšt lituanistinės mokyklos mokiniai su savo mokytojais. Už tai mokyklos vadovybei ir mokiniams minėjimo rengėjai reiškia nuoširdžią padėką.
Vakare Jaunimo Centre įvyko šventės minėjimo užbaigtuvės — vakarienė. Vakarienės metu ramovėnas J. Stankūnas parodė jo paties suktus filmus iš Chicagos sk. ramovėnų gyvenimo. Nei muzikos, nei šokių nebuvo. Bendrai visa kariuomenės šventės minėjimo programa buvo pravesta susikaupimo, ryžto ir kartu gedulo ženkle, nes dieną prieš šventę žuvo JAV prezidentas.
Reikia pažymėti, kad šventės metu nuo pat ryto, Jaunimo Centro vestibiulyje buvo išstatytas lietuvių karinės spaudos stalas. Ant sienų prie stalo kabojo XV-XVIII amžiaus lietuvių karių įspūdingi spalvuoti ir nespalvuoti paveikslai ir mūsų KARIO atskiri numeriai. Ant stalo buvo išdėstyta įvairūs Nepriklausomybės laikų mūsų karinės spaudos leidiniai: “Mūsų žinynas”, “Kardas”, “Karys”, “Trimitas”. Stale vyravo mūsų karių leidiniai išeivijoje: “Karys”. jo įvairūs leidiniai ir LV SRa-movės išleistos knygos. Spaudos stalas žiūrovui sudarė gerą įspūdį. Jis buvo iš pirmo žvilgsnio pagautas kariškos nuotaikos, nes paveikslai, žurnalų bei knygų viršeliai, vaizduojantieji mūsų tautos senų ir naujų laikų karius, tokias nuotaikas kėlė. čia buvo karinių knygų ir pardavimui. Buvo renkama ir KARIO prenumerata.
Šventės minėjimo metu surinkta Lietuvos Laisvės kovų invalidams aukų $118.00.
Išeivijoje mūsų plačioji visuomenė kariuomenės šventės atžvilgiu laikosi rezervuotai. Mažai jos į šventę atsilanko. Kitaip buvo laisvoje tėvynėje. Tada kariuomenės šventė buvo visos tautos didžioji tautinė šventė. O išeivijoje ji pasidarė lyg tik vien likusių gyvų karių ir nedaugelio mūsų patriotų šventė. Dabar jau lyg atrodo, kad karių ir kitų laisvės kovotojų kraujo aukos ant Laisvės aukuro buvo sukrautos tik karių interesams, o ne visos tautos laisvės reikalui. Šiandieną užmirštame, kad toji šventė yra visos tautos laisvės kraujo aukų pagerbimo ir tautos ryžto šventė. Užmirštama, kad toje šventėje mes visi privalome dalyvauti ir savo dalyvavimu parodyti, kad mes savo širdyse dar nešiojame tautos laisvės idealą ir esame pasiryžę dėl jo kovoti.
Kariuomenės šventės dieną į Lietuvių Fondo narių eiles įsijungė šie Chicagos skr. ramovėnai: Mikolajūnas Kazys ir Samuolis Zenonai, įmokėdami fondan po 100 dol. Tie vyrai sup:ato, kad mūsų dabartinė kova dėl tautos gyvybės ir laisvės iš mūsų, laisvuose kraštuose esančių, ne kraujo aukos reikalauja, bet darbo ir pinigo. Ir ne centų, ar dolerių, bet šimtinių ir daugiau. Lai jų pavyzdys kitus paskatina greičiau į Įjungti pilnateisiais nariais į Lietuvių Fondą. Kieno dar širdis bus užkietėjusi Lietuvių Fondo reikale, patartina pasiskaityti Juozo Jurkaus straipsnį — “Besąlyginė kova už lietuvybę”, tilpusi Dirvoje š. m. lapkričio 25 d. nr. 135-2. A. Rėklaitis
