PRIESAIKA VILNIUI

VINCAS JONIKAS

Viešėjo Vilniuje
Su amžių vėjais ūžę 
Žvaigždžių stebėtojai, 
Karaliai, vyskupai— 
Juos palydėjo vis 
Pilies patrankų dūžiai, 
Baltieji raiteliai, 
Graudingieji varpai.

Laikai paniekino
Senuolių gimtą miestą, 
Šventuosius pelenus 
Lietuviškų vadų— 
Prigeso priesaikos,
Tik Apvaizda neblėsta,
Mes vėl sugrįžtame 
Vykdyti pažadų!

Ne tik iš Kupiškio
Atvyks Laurynas Stuoka 
Statyti šventnamių 
Tėvynei pamaldžių— 
Visi be skaičiaus eis.
Kas ugnį skelti moka,
Kas verčia neviltį 
Tikėjimu didžiu.

Vadų paminkluose
Savi vardai sutvisko, 
Pilki kaip mūrai tie, 
Didingi kaip tiesa— 
Ateiviai, traukitės, 
Lietuvių buvo viskas, 
Tauta darbymetin 
Žygiuoja vėl visa!

Prikelsim Vilniuje
Dar neregėtą rytą 
Nesiderėdami 
Su nieku dėl kainos— 
Bus gera slėniuose 
Gimtos kalbos klausytis, 
Kai naują pergalę 
Jaunystė uždainuos.