LIETUVIŲ VETERANŲ S-GOS “RAMOVĖS” DEŠIMTMETIS
A. RĖKLAITIS
Sąjungos dešimtmetis sukako 1960 m. balandžio 2 d. Tačiau ši sukaktis tada nebuvo švenčiama nei minima. Sąjungos centro valdyba tą minėjimą nutarė sujungti su Sąjungos skyrių atstovų suvažiavimu, kuris yra šaukiamas š.m. gegužės 26 ir 27 d.d. Čikagoje, Jaunimo centre.
Paskutinis skyrių atstovų suvažiavimas buvo sušauktas 1956 m. birželio 30 ir liepos 1 d.d. taip pat Čikagoje. Tada, ano suvažiavimo metu, buvo atžymėta ir Sąjungos 5 metų sukaktis.
šių metų suvažiavimas turės istorinės reikšmės keliais požiūriais, būtent: jis įvyksta Lietuvos atgimimo didžiojo poeto dainiaus Maironio metais — tautos ryžto ir kovos dvasios atnaujinimo metais; pirmą kartą išeivijoje prie naujai pastatyto paminklo bus suvažiavimo iškilmingai pagerbti žuvę dėl Lietuvos laisvės ir mirę ramovėnai; iškilmingojo posėdžio metu bus suvažiavimui pristatyti ir pagerbti Sąjungos garbės nariai, savo darbais nusipelnę Sąjungai ir, pagaliau, bus atžymėtas Sąjungos dešimtmetis. Ta proga suvažiavimo garbės svečiams bus įteikta A. Rėklaičio paruošta ir Vi Vi (Vi-jeikio) leidyklos gražiai atspausta knyga “LIETUVIŲ VETERANŲ SĄJUNGOS RAMOVĖS PIRMAS DEŠIMTMETIS 1950-1960”. Dalyviai ir svečiai turės galimybę tą knygą įsigyti suvažiavimo metu.
Kartu su ramovėnų suvažiavimu įvyksta, tuo pat metu ir toje pat vietoje, ir L.D. Kng. Birutės Karių Šeimų Moterų d-jos skyrių atstovių suvažiavimas. Tų dviejų suvažiavimų rengimas vykdomas Čikagos ramovėnų ir birutininkių vardu ir bendra talka.
Į suvažiavimą bus kviečiami mūsų diplomatinio ir konsularinio korpuso atstovai, likę gyvieji Vasario 16 d. Akto signatarai, veiksniai, augštoji dvasiškija, LB vadovybė, įvairių lietuvių patriotinių organizacijų atstovai, meno-dainos atstovai, lituanistinių mokyklų darbuotojai, spaudos-radio atstovai, visuomenininkai bei biznieriai.
Pirmą suvažiavimo dieną, vakare, Jaunimo centro didžiojoje salėje, įvyks pobūvis-banketas.
Centro organai pateiks suvažiavimui Sąjungos dešimtmečio trumpą apžvalgą-apyskaitą ir konkretų veiklos planą ateičiai. Ateities veiklos darbus suvažiavimui teks vispusiškai išdiskutuoti ir priimti tokį planą, kurį Sąjunga pajėgtų įgyvendinti. Planas turėtų apimti tokius darbus, kurie stiprintų mūsų organizaciją ir būtų labiausiai naudingi lietuvybei išlaikyti ir Lietuvos laisvės bylai ginti. Kiti svarbesni suvažiavimo darbai būtų: Sąjungos statuto papildymas bei pakeitimas, savišalpos ir premijų fondų statutų tvirtinimas, KARIO rėmimo suaktyvinimas, naujų centro organų rinkimas, veiklos gyvinimas, narių pareigingumo kėlimas ir kiti Sąjungą liečią reikalai.
Viena iš jautriausių, gyvybinių problemų yra Sąjungos stiprinimas. Tai 3-jų klausimų problema, būtent:
1) naujo prieauglio, baigusio karo tarnybą įvairiose valstybėse išeivijos metu, Sąjungon pritraukimo galimybės ir būdai, 2) senų mūsų karių, dar į ramovėnų eiles neįsijungusių, verbavimas Sąjungon ir 3) finansų klausimas.
Skyrių narių susirinkimuose šie ir kiti panašūs klausimai iškildavo. Jie buvo nagrinėjami, svarstomi. Ypač stengtasi išsiaiškinti kodėl Lietuvos kariuomenės buvę kariai-puskarininkiai ir eiliniai gausiau neįsijungia į Ramovę. Neįsijungimo pagrindinis motyvas esąs, kad Ramovė tėra tik karininkų organizacija. Toks tvirtinimas yra tik pigus pasiteisinimas tų, kurie yra atšalę savo tautai ir negalvoja dėtis į bet kokią kitą patriotinę lietuvių organizaciją. Tiesa, nepriklausomoje Lietuvoje buvo karininkų Ramovė. Bet čia, išeivijoje, visi lietuviai kariai, be turėtų laipsnių skirtumo, gali būti Ramovės nariais, jei prašosi priimami ir atitinką statuto nuostatams. Yra Sąjungos skyrių, kur dauguma narių yra buvę eiliniai ir puskarininkiai. Pavyzdžiui, Manchesterio skyriuje yra tik vienas karininkas. Skyrius gan skaitlingas ir pavyzdingai veikia. Panaši sudėtis yra Niagaros Pus. ir Memmingeno skyriuose. Visuose skyriuose be karininkų yra didesnis ar mažesnis skaičius puskarininkių bei eilinių. Sąjunga žymiai sustiprėtų, jei, dar iki šiol neįsijungę Sąjungon mūsų kariai, tai padarytų ilgai nelaukdami ir tuo būdu prisidėtų prie mūsų tautai naudingų darbų, kuriuos Sąjunga vykdo ir ateity vykdys.
Jaunojo prieauglio įtraukimas Sąjungon yra vienas iš sunkiausių klausimų. Suvažiavimas turės tarti savo žodį tuo reikalu. Su šiuo klausimu kyla ir lietuvybės klausimas. Jei jaunas lietuvis karys bus susipratęs patriotas, jis, išėjęs atsargon, galės greičiau apsispręsti už Ramovę, negu už Amerikos Legioną, nors pastarasis jį gali vilioti privilegijomis bei medžiaginiais pliusais. Juk lietuvis patriotas turėtų žinoti, kad jo dvasiniai turtai, savo tautos idealai, meilė ir pareigos jausmas savo tėvų žemei, jį labiau iškelia, jo asmenybę labiau stiprina. Betkokios abejotinos privilegijos ar menkaverčiai medžiaginiai priedai jį neturėtų atitraukti nuo lietuviško kelio. Tačiau tokias asmenybes reikia pradėti auklėti-ūgdyti nuo mažų dienų ir nuolat šeimoje, lituanistinėse mokyklose, lietuviškoje visuomenėje ir aplinkumoje.
Finansai visų darbų pagrindas. Be pinigo nieko padaryti negalima. Turėkime realių sumanymų bei siūlymų, kaip tektų telkti pinigus ateities Sąjungos darbams realizuoti. Mano manymu ateities svarbesni darbai būtų šie:
1) Išleidimas Lietuvos karo istorijos populiaraus veikalo.
2) Sąjungos įstojimas į LB Fondą su nemažiau kaip $1000.00 įnašu.
3) $3000.00 premijos paskyrimas autoriui, kuris parašytų literatūrinį veikalą (romaną, apysaką), iškeliant Lietuvos kario herojiškumą ir pasiaukojimą tėvynei-Lietuvai.
4) $1500.00 premiją dailininkui, kuris nupieštų didingą paveikslą iš Nepriklausomybės kovų meto, vaizduojantį Lietuvos kario (karių) didvyriškumą.
5) Sutelkti $1000.00 ir šiais Maironio metais įteikti kaip ramovėnų dovaną LB lituanistinėms mokykloms remti.
6) Ir toliau remti Lietuvos Laisvės Kovų invalidus ir lietuvių jaunimą.
Būtų labai gera, kad skyrių atstovai, kurie bus deleguoti į suvažiavimą, turėtų skyriuose aptartus ir paruoštus savo skyrių siūlymus visais čia paminėtais klausimais.
Linkėtina, kad šis suvažiavimas, įvykstąs Maironio metais, praeitų Maironiška dvasia, mūsų dvasinio atgimimo ir kovos už tautos laisvę ženkle.
