Šaulė Tremtyje
Redaguoja K. Kodatienė, 16228 Haviland Beach Linden, Mich.
GAIVINKIMĖS GROŽIU
Kiek pasigėrėjimo suteikia matomas koks nors gražus vaizdas, paveikslas, statula! Ilgai negali užmiršti girdėtos geros operos, matytų puikių dekoracijų. Mūsų siela ilgisi grožio ir mes jo jieškome lankydamiesi meno parodose, muzejuose, kur kartu turime progos lavinti ir savo estetinius jausmus. Tačiau parodos, muzėjai ar kitos meno ištaigos ne visada prieinamos, ne kasdien pasiekiamos. Norėdamos nuolat savo sielą grožiu maitinti stenkimės jį pamatyti visur kur tik esame. . . aplink save.
Kiek tikro natūralaus grožio gamtoje! Ir baltas žėruojantis sniegas ir margai žydinčios pievos ir žiedais pasipuošę sodai, net ir mažiau jautrų grožiui žmogų priverčia stabtelti ir tarti —“kaip gražu”. O tą grožį, jo jieškodamos mes galime pajusti kiekvienoj gėlelėj, kiekvienam daiktely. . .
Sese sustok!
Ko taip skubi?
Diena dienon ir vis leki. . .
Bandai pralenkt kalnų arus,
Žaibu beskubančius metus. . .
Sustok, kur nors paežery,
Sraunios upeles pakrašty,
Miške ar pievos vidury
Ramiai ilsėtis kur gali.
Stebėk, kaip kraunas pumpurai,
kaip skleidžiasi gėlių žiedai. . .
Ar tu kada, kada matei —
Koks grožis skirtas dėl tavęs?!. . .
Grožis mus turtina, kelia mūsų sielą, žadina kūrybines jėgas.Grožiu mes galime nuolat gaivintis, juo savo namus pripildyti. Kiek grožio mes galime įdėti į tuos, rodos, visai kasdieninius, paprastus dalykėlius, tik nesigailėkime trupučio pastangų, o mes pačios ir mūsų šeima bus daug laimingesnė.
Kasdien mažiausia tris kartus dengiame stalą. Žiūrėkime, kad staldengtė, indai visada būtų švarūs, kad viskas būtų gražiai padėta, estetiniai paduota, bent kiek dekoruota, kad žadintų visiems apetitą, miela būtų prie stalo sėstis. Juk stalo padengimas ir valgio estetinis padavimas kartais svarbiau už patį valgį. Mes mokame tinkamai priimti, gražiai pavaišinti svečią, tačiau dažnai užmirštame šventiškoj, pakilioj nuotaikoj išlaikyti savo šeimą.
Žiūrėkime, kad mūsų gyvenami namai, butas būtų švarūs, kad kiekvienas daiktas savo vietoje. Stenkimės įrengti savo namus lietuviškai, kad kartu ne tik estetinius, bet ir tautinius jausmus patenkinti galėtume.O kiek grožio mūsų tautiniam mene! Žinoma, viską skoningai įsijausdamos turėtume daryti. Netiks prie tautiniais raštais austų takelių, naminių staldengtėlių pirktinės modernios vazos. Jau geriau paprastas molinis indelis, o jei dar jį pačios dažais padekoruotume visai būtų darnu. Daug ką galime pačios pasidaryti, o jei pajėgiame pas tautinių darbų dirbėjus užsisakyti ir mūsų namai galėtų būti lietuviškai ir labai meniškai įrengti, estetinio grožio pilni. O ir mes pačios, mūsų šeima, turime būti visada, nors ir kukliausiai, bet tvarkingai, švariai apsirengę, kad bet kuriuo laiku nereiktų drovėtis svečio susilaukti, kad viskas pas mus tvarkingumu, šviežumu, grožiu dvelktų.
Atskrenda pavasaris, šiltesniam vėjeliui pūstelėjus išeisime į lauką, tvarkysime darželi, sodinsime gėles, su meile ir nauju užsidegimu visa tai darykime, nes, kaip pasidarysime tokį groži apie savo namus turėsime. O kuri iš mūs nenorėtų, kad gražu, jauku apie jos namelius būtų? ... Pavasarį visos tvarkysime ir savo butą—gerai peržiūrėkime, kad nereikalingų daiktų jame nebūtų: atiduokime juos jei kas dar gali naudoti, netinkamus išmeskime, bet nekiškime į palėpes ar skiepą, nes tuomi tik save apsisunkiname. Pakeiskime dekoracijas, perplanuokim buto apstatymą, kad šviežiau, gražiau atrodytų. Nesigailėkime darbo ir pastangų—butas mūsų pačių atvaizdas.
Prie savo darbų sumanymų pritraukime ir savo šeimą; ypač vaikus iš mažens reikia pratinti prie tvarkos, įvairių darbų ir grožio pajautimo.
Gal kas pasakys, kad mes nesugebam, kad trūksta žinių, bet tam sesės yra literatūra ir kiti šaltiniai, tam mes ir turime lavinti savo skonį visur pamatyti ir pajusti grožį, nuolat pačios ką nors naujo dirbti, kurti, kad savo šeimą ir save nuolat nauju grožiu gaivinti pajėgtume.
K. K-nė
VELYKŲ RYTĄ
Niekad negali būti mūsų mintys skaidresnės, kaip šį šventą rytą, kai pro tamsą atsikėlę skubame bažnyčion, nepavėluoti ir kartu su visais dalyvauti didžiojoje Prisikėlimo šventėje.
Tūkstančiai susirenka džiaugsmingai pagarbinti Kristų ir patys dvasioje atgimti. Galingas Aleliuja veršis iš mūsų krūtinių, jo aidas laukais nuskambės susiliedamas su rytmečio paukščių gaida.
Kristaus prisikėlimo šventė tesustiprina mūsų religinius ir tautinius jausmus; malonės, gėrio ir grožio prisipildę širdys teneišsenka per visus metus!
ŠAULIAI GAMTOJE
Šaulių organizacija gimusi laisvės kovų laikotarpyje ir kaipo tokia, jau anais kūrimosi laikais dieną ir naktį praleidusi gamtoje.
Kovų ir gamtos užgrūdinti pirmieji šauliai ir toliau šią organizaciją stengėsi prilaikyti kuo arčiau gamtos. Tas šauliams ypatingai vyko, nes dauguma organizacijos narių buvo patys kilę iš kaimo, tikrieji gamtos vaikai. Ir taip bematant šauliškas jaunimas plačiai pasklido po visą gražųjį mūsų kraštą kur jie: stovyklaudavo, šaudydavo, ruošdavo įvairias išvykas, ekskursijas, gegužynes, sporto, dainų šventes ir didelę savo veiklos dalį atlikdavo gamtoje.
Esu tikra, kad ir dabar buvusios Lietuvos šaulės negali pamiršti tų vasarų, kai iš viso krašto masiniai suplaukdavom Palangon į savo šauliškas stovyklas. Kaip puikiai skambėdavo mūsų dainos ir kokius masinius laužus vakarais suruošdavome visiems Palangos vasarotojams. Kaip sutartinai žygiuodavo sesės jūros pakraštyje? Koks entuziazmas darbe ir kiek daug patyrimo gauta tose moterų šaulių stovyklose!
Daugelis šauliškų vienetų buvo įsiruošę ir savo šaudyklas, kur atlikdavo pratimus, mokėsi šaudymo, karinio parengimo, turėjo savo sporto aikštes. Ruošiamos šauliškos gegužynes, o ypatingai Joninės buvo populiarios visame krašte.
O, kaip dabar su mūsų veikla? Ar kai kurie vienetai didžiausia savo veiklos dalį nepraleidžia salėse ir skiepuose?
Pavasaris jau čia pat. Tuoj krausis pumpurai medžių šakose ir pirmieji daigeliai iškiš galvutes iš žemės. Ar ir mes nenorėtume išlysti ir salių ir skiepų?
Nors mūsų sąlygos čia ir kitoniškos. Gyvendami daugiau didmiesčiuose ir patys sumiesčionėjome. Bet tuo labiau turime stengtis bent atšilus kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Žmogus gamtoje grūdinasi: per sportą ir darybą stiprėja jo kūnas, švelnėja siela gamtos grožio apsupta.
Tik pabandykime kuo daugiau išeiti į gamtą. Kur didesni vienetai daugiau jaunimo, gal pajėgtume ir savo šauliškas stovyklas suruošti arba savaitgalių 2-jų, 3-jų dienų iškilas su ideologiniais pašnekesiais, sportu, šaudymu, žaidimais ir t.t. Bendri išgyvenimai, bendras darbas ir daina mus daug stipriau vienon šeimon surištų ir visa veikla žymiai pagyvėtų. Neįstengiant to padaryti, ruoškime kuo daugiau įvairių išvažiavimu bent 1-os dienos, kur ir šaudymą ir sportą, ir žaidimus galime pravesti. Išvažiavimai galėtų būti šeimyniniai su šeimomis ir svečiais. Pravartu suruošti ir vieną kitą gegužynę pelno tikslais, o ypač neužmirškime ir nepraleiskime savo tradicinės šventės Joninių. Išnaudokime šią progą, tai gražiausia pramoga kokią mes jaunimui ir visai visuomenei galime duoti. Bet ir čia žiūrėkime, kad mūsų Joninių programa būtų įvairi ir įdomi, kad kuo daugiau gražių jaunatviškų lietuviškų papročių parodytume. Jau dabar laikas pradėti ruoštis!
Sesės šaulės, kurios viskam jautresnės esate, kurios gal būt labiau ir gamtą mylite bei jos grožį stipriau jaučiate išjudinkite ir brolius šaulius, kad nuo pavasario iki rudens visą savo šaulišką veiklą gamton perkeltų.
K.
