PRIEŠ KETURIASDEŠIMT METŲ
Vasario 16 dieną prieš 40 metų Lietuvos Taryba, susirinkusi Vilniuje, priėmė nutarimą, kuris tais laikais skambėjo labai drąsiai:
Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamasi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pagrindais sutvarkytą, Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.
1920 m., du metai po nepriklausomybės paskelbimo, iškilmėse prie paminklo žuvusiems Už Lietuvos Laisvę, Karo Muzėjaus sodelyje, Kaune.
Iš H. Bezumavičiaus rinkinio
Jau Vilniaus konferencijos nutarime prieš penketą mėnesių buvo pasisakyta už nepriklausomos Lietuvos valstybės sudarymą. Tačiau, kaip ir galima buvo laukti, Lietuvos okupantai vokiečiai tada buvo nusistatę prieš nepriklausomą Lietuvą.
Vasario 21 d. vokiečių reicho kancleris Hertling pranešė, kad Lieutvos Tarybos vasario 16 d. nutarimas esąs priešingas jos 1917 m. gruodžio 11 d. nutarimo pagrindams, todėl reicho vyriausybė negalinti pripažinti Lietuves, kol nebūsią sugrįžta prie pagrindų, kurie atsižvelgia į esminius vokiečių interesus.
Gi tame gruodžio 11 d. nutarime buvo pasisakyta už nepriklausomos Lietuvos “amžiną, tvirtą sąjunginį
Svetimųjų valstybių kariniai atstovai pagerbia Nežinomo Kareivio paminklą Karo Muzėjaus sodelyje, 1938 m. V. Augustino nuotr.
santykį su vokiečių reichu, kuris pirmoje eilėje būtų įgyvendintas karo, susisiekimo konvencijos, muitų ir pinigų bendruomenės pavidalu’. Toks nutarimas darosi suprantamas, žinant, jog tada Lietuvoje stovėjo vokiečių kariuomenė.
Lietuvos Brastos sutartyje kovo 3 d. Rusija atsisakė nuo vokiečių užimtų kraštų, taigi ir Lietuvos ir 23 d. reicho kancleris Hertling pareiškė Lietuvos Tarybos trijų narių delegacijai, kad Vokietija pripažįsta Lietuvos valstybės nepriklausomybę, bet tik 1917 m. gruodžio 11 d. Tarybos nutarimo pagrindais.
Tų laikų sąlygomis, vistik reikia pasakyti, Lietuvos politiniai vadai elgėsi drąsiai ir mėgino įvairiausius kelius, kad išplėštų tautai kiek galima daugiau laisvių. Taip reikėtų žiūrėti į Uracho kvietimą į Lietuvos sostą ir kitus žygius, kurie vėliau buvo pasmerkti.
Vėlesni įvykiai parodė, jog sunkiais laikais tik ryžtingi ir drąsūs veiksmai laiduoja tikslo pasiekimą. Toki du sekantys drąsūs žygiai buvo įvykdyti, vienas, lapkričio 23 d., kai buvo išleistas pirmasis įsakymas Lietuvos kariuomenei ir, antras, gruodžio 29 d., kai vyriausybė pašaukė savanorius į krašto apsaugą.
Neabejojame, iog praeities drąsūs žygiai duos įkvėpimo mūsų tebevykstančiai kovai dėl nepriklausomybės ir galutinio laimėjimo.
Z. RAULINAITIS
Nepriklausomos Lietuvos raiteliai parade V. Augustino nuotr.
