Partizanai: Istorija ir dabartis

Kariai ir jaunimas

JAUNIMAS TARS ŽODĮ

Lietuvių jaunimas yra gajus elementas: išrautas iš savo tėviškės žemės, jis prigijo svetimuose kontinentuose, kur jis mokosi, veikia organizacijose, sportuoja, dainuoja ir šoka.

Dabar pažvelgus į išeivijoje pasireiškiančią lietuviškąją veiklą, ar ji būtų politinė, kultūrinė ar kitokia, pamatysime dalį jaunų veidų, kurie žengia greta vyresniųjų, jiems ateidami į talką.

Žinoma, svetimųjų kraštų nuotaikos bei aplinkuma lietuviškojo jaunimo brendime įspaudžia vieną kitą neigiamą ženklą, tad nestebėtina, jog dalis mažiau atsparių jaunuolių nepajėgio tautiškai apsispręsti, bet nueina kartu su srove, vedančia į tautų tirpdinimo katilą.

Dėl šios blogybės, galėtume kaltinti taip pat ir tėvus, kurie dažnai savo bręstantį sūnų ar dukrą palieka likimo valiai, o patys skuba sau užsidirbti ekonominį gyvenimą. Be to, čia yra atsakingi ir mūsų politinio - kultūrinio gyvenimo vairuotojai, labai susirūpinę savaisiais partijų kromeliais ir tariamais “augštais” tikslais, o jaunimo reikalus įkišę giliai į stalčius.

Esant tokiai padėčiai, išeivijoje gyvenantis jaunimas, nebegali kalnus nuversti, tačiau jis dirba kiek tik gali. Galima tik pažvelgti į gausias jaunimo organizacijas, kuriose susispietę jaunieji j ieško būdų tautinę gyvybę išlaikyti, ugdyti savo charakterį ar lavinti fizines galias, čia kartais gal per daug įžengiama į tarpusavio konfliktus, tačiau, reikia tikėtis, jog laiko tėkmėje tas išsilygins ir veiklos kelias nebus duobėtas.

Pereitais metais J. A. Valstybių vyriausybei įteiktoji Jaunimo Peticija įrodė, jog bendrai dirbant galima labai daug nuveikti ir šis faktas įnešė nemaža šviesos į jaunimo tarpusavius santykius.

Tačiau tobulėjimui ribų nebėra ir visada lieka vietos tolimesniems bandymams, bei dar geresnių kelių jieškojimui. Iš šios prielaidos išplaukė ir šią vasarą J.A. Valstybių Liet. Studentų S-gos ruošiamas Lietuvių Jaunimo Kongresas, kurio metu bus ryžtasi pažvelgti į esamas sąlygas, pasvarstyti šiuometinę lietuviškąją veiklą ir nustatyti ateities gaires.

Šis kongresas įvyks Čikagoje birželio 29—30 d.d. Yra kviečiamas visas lietuviškasis jaunimas iš J. A. Valstybių bei Kanados. Jau kuris laikas šio Kongreso rengėjai daro planus kaip paruošti tinkamesnę jo programą, kokius parinkti kalbėtojus, kaip sudaryti galimai geresnę nuotaiką ir pan. Taip pat yra ruošiamasi ir Kongreso sekcijų posėdžiams, kuriuose bus išgvildenti atskirų jaunimo grupių reikalai, šiuose sekcijų posėdžiuose nebus skirstomasi pagal ideologinius įsitikinimus, bet pagal veikimo ar pamėgtąsias šakas, pav., spaudos - literatūros, meno, dainos ir tautinių šokių, griežtųjų mokslų, socialinių mokslų, sporto, veteranų ir kt.

Kaip matome, čia yra nepamiršta ir veteranų sekcija, kurioje šio krašto kariuomenėje tarnavusieji lietuviai turės retą progą susirinkti draugėn ir apsvarstyti savąsias problemas. Gal per šį kongresą iškils mintis steigti atskirą Amerikos lietuvių veteranų junginį, gal čia iškils pasiūlymai už gausesnį įsijungimą į kitas čia veikiančias bendrąsias veteranų organizacijas (American Legion, VFW ar kt. ), o gal ir visai nelauktai minčių čia susilauksime. Kadangi veteranų balsas šio krašto visuomenėje labai daug reiškia, tai iš lietuvių veteranų darbų bei nutarimų ypatingai daug galime laukti.

Nesileidžiant į kitų sekcijų ar bendrų Kongreso paskaitų aiškinimą, norisi tikėti, jog lietuviškasis jaunimas pilnai supras jo reikšmę bei užduotį ir jame skaitlingai dalyvaus. Mes tikime, kad šio Kongerso motto: “Susispieskit krūvon Lietuves sakalėliai, išblaškykite miglas jūs galingais sparnais”, bus plačiai išgirstas visame mūsų plačiajame kontinente.

Edvardas Šulaitis

ATMINTINA LIETUVIŲ PERGALĖ KREPŠINYJE

Šių metų gegužės mėn. sukanka 20 metų nuo tos dienos, kada Lietuva antrose Europos krepšinio pirmenybėse Rygoje išsikovojo meisterio vardą, kurį iki šiai dienai ji jokiose varžybose nėra praradusi ir dar yra tebevadinama nenugalėtu Europos čempionu.

1937 m. tada dar mažai pažįstama Lietuvos krepšinio rinktinė, parsivežė didelę pergalę, kuri kraštą padarė žinomu plačiame pasaulyje, Ši pergalė vėliau buvo pakartota 1939 m. Kaune ir, be abejo, ši pergalių grandinė būtų tęsiama ir toliau, jeigu Lietuva būtų išlikusi laisvųjų valstybių tarpe.

Bet, deja, dabar mums gyvenant išeivijoje, nelieka nieko kita, kaip tik mintimis nusikelti į praėjusius laikus ir prisiminti anas garbingas pergales, pelnytas laisvoje tėvynėje. Taip pat atsimenant prieš 20 metų išsikovotą laimėjimą, mes turime neprarasti vilties jį ateityje vėl pakartoti.

Čia mes pažvelkime į II-sias Europos krepšinio pirmenybes Rygoje, kur lietuviams atiteko didžioji pergalė. Lietuvos krepšinio rinktinė, sustiprinta Amerikos lietuviais Feliksu Kriaučiūnu ir Pranu Talzūnu, pirmame savo susitikime čia nukirto italus 22:20, o antrą dieną sumušė Estiją 20:15. Trečiose rungtynėse lietuviai sukirto egiptiečius 21:7 ir sekančiame susitikime nugalėjo Lenkiją 32:25. Pagaliau paskutinę pirmenybių dieną mūsiškiai vėl susitiko su italų penketuku, kurį tik po sunkios kovos įveikė 24:23.

TRUPUTIS PRAEITIES

Lietuvą su krepšinio žaidimu supažindino Amerikos lietuviai ir jau 1921 metais čia iš užjūrio atvykęsSteponas Darius su savo draugais suformavo krepšinio komandą, tačiau pradžioje susidomėjimas šiuo žaidimu krašte nebuvo didelis.

1925 metais lietuviai krepšininkai buvo nuvykę į Rygą, kur susitiko su krepšinyje gerokai pažengusia Latvijos rinktine ir jai pralošė 41:20. Po dešimties metų, 1935 m., Lietuvos rinktinė vėl aplankė Rygą, bet šį kartą čia turėjo patirti dar skaudesni pralaimėjimą — 123:10.

1936 metais į Lietuvą atvyko trys Amerikos lietuviai dr. K. Savickas, J. Knašas ir JAV olimpinės krepšinio komandos rinktinės P. Lubinas, kurie daug prisidėjo prie lietuviškojo krepšinio lygio pakėlimo. Tais pat metais Kaune viešėjo Latvijos krepšinio penketukas, kuris išsivežė jau kuklesnę — 31:10 pergalę. Po to į Kauną buvo atvykę Estijos krepšininkai ir jie šeimininkus įveikė 30:11. 1937 metų pradžioje mūsiškiai krepšininkai dar buvo nukeliavę į Rygą ir čia po gana apylygės kovos nusileido latviams 41:29.

Ir taip atėjo 1937 m. gegužės mėnuo, kada Lietuva su nedidelėmis viltimis išsiruošė į II-sias Europos krepšinio varžybas, kovai prieš geriausius Europos krepšininkus. Bet čia įvyko, galima sakyti stebuklas, atnešęs mūsiškiams laimėjimą.

DAR VIENA PERGALĖ

Po dviejų metų — 1939 m. — Lietuva stojo ginti Rygoje laimėtą meisterio vardą. Naujai pastatytoje sporto salėje Kaune, talpinančioje 13,000 žiūrovų, lietuviai vėl išėjo laimėtojais, iškovodami pergalę III Europos krepšinio pirmenybėse.

Visus savo priešininkus lietuviai įveikė gana lengvai, išskirian susitikimą su latviais, kuriame tik paskutinėse sekundėse buvo pelnytas 1 taško laimėjimas — 37:36. Kitose rungtynėse Lietuva sukirto Estiją 33:14, Lenkiją 46:18, Prancūziją 47:18, Suomiją 119:9 ir Italiją 48:15.

Kilęs II Pasaulinis karas sutrukdė tolimesnių Europos krepšinio pirmenybių ruošimą ir tik po 7 metų pertraukos buvo įmanoma surengti IV pirmenybes. Tačiau čia lietuviai, netekę savo Nepriklausomybės, nebegalėjo dalyvauti ir jų laimėtojais tapo čekoslovakų komanda.

Vėliau į Europos krepšinio viršūnes iškilo Rusijos komanda, sudaryta iš pabaltiečių žaidėjų, kurių tarpe lietuviai krepšininkai užima pagrindinę vietą. Lietuviai — S. Butautas, J. Lagunavičius, K. Petkevičius, A. Lauritėnas, St. Stonkus ir kt. yra plačiai žinomi tarptautiniuose sporto sluogsniuose.

Mums čia yra malonu prisiminti lietuvių laimėjimus krepšinyje ir padėkoti visiems prisidėjusiems prie šių pergalių atsiekimo. Šių eilučių autoriui neseniai yra tekę kalbėti su krepšinio pionierium Lietuvoje K. Savicku, kuris su malonumu prisimena savo tėvų žemėje praleistas dienas. Taip pat šių eilučių autoriui kaimynystėje gyvenant su 1937 m. Europos krepšinio pirmenybių dalyviu Pranu Talzūnu, yra malonu susitikti su šiuo tauriu lietuviu, kuris yra gyvas anų garbingų dienų liudininkas.

Būtų labai gera, jog šiems ir kitiems, prisidėjusiems prie pergalių krepšinyje asmenims, būtų suruoštas pagerbimas, tuo paminint ir 1937 metų laimėjimą Europos krepšinio pirmenybėse.

Edvardas Šulaitis

PAREMKIME “LITUANUS”

Jau kuris laikas, kaip Lietuvių Studentų S ga JAV-še leidžia anglų kalba žurnalą “Lituanus“ Šis leidinys Savo puikiu turiniu ir išvaizda yra bene vienintelis žurnalas, kuris Supažindina su Lietuva didelį būrį svetimtaučių intelektualų. “Lituanus" redakcinį - administracinį kolektyvą Sudaro V. Vygantas, A. Landsbergis, R Šilbajoris, K, Skrupskelis, G. Petrikas, G. Maciūnaitė, S, Sirusas ir R. Ingelevičiūtė.

Iki šiol yra pasirodę 10 žurnalo numerių. Pirmasis buvo 12 puslapių, ir jo tiražas siekė 900 egz. Paskutinis — jau 32 psl., ir jo laida siekia virš 3500 egz. Dar šiais metais numatoma vien svetimtaučiams siuntinėti virš 5000 egž. Nei vienas “Lituanus" redaktorių, administratorių, bendradarbių ar platintojų negauna jokio atlyginimo. Tad šis darbas tuo labiau visuomenės turėtų būti remiamas.

“L” leidėjų tikslas yra pasiekti kuo plačiau dvi skaitytojų grupes: įtakinguosius svetimtaučius ir svetimuose kraštuose gimusius tautiečius, kurie yra nutrūkę nuo lietuviško kamieno. “L” yra siuntinėjamas daugeliui Amerikos universitetų ir viešosioms bibliotekoms, rimtų žurnalų redakcijoms, informacijų biurams. įtakingiems politikams, miestų bei apylinkių pareigūnams, kur yra daugiau lietuvių, kolegijų profesoriams ir kt. Čia gimę lietuviai kaskart daugiau pradeda domėtis “L”, o taip pat visa eilė Europos ir Amerikos universitetų ir bibliotekų išreiškė pa geidavimą reguliariai gauti “L”.

Šiuo metu yra pravedamas “L” parėmimo vajus. Leidėjai tikisi, kad lietuviai parems “L” tolimesnį leidimą, atsiųsdami bent po vieną žaliuką, ir tuo parems šį prasmingą studentų darbą. Kas nori, gali už atsiųstą dolerį leidinį sau užsisakyti, tačiau pirmoj eilėj leidėjams rūpi, kad leidinys patektų į svetimtaučių rankas. Tad būtų prasminga, jei lietuviai leidinį užsakytų svetimtaučiams: savo pažįstamiems, kolegoms darbovietėse, vyresniems, įvairiems pareigūnams, kaimynams ar kt. Prašome su auka atsiųsti ir tokių žmonių adresus. Tačiau ir neužsakius leidinio, kiekviena auka yra laukiama ir brangi. Aukotojų pradžią padarė patys studentai. Čikagos studentai paaukojo 100 dol., Omahos, Nebr., akademikai — 35 dol., Bostono skautai akademikai — 25 dol., Čikagos skautai akademikai — 50 dol. Aukos ateina ir iš vyresniųjų.

šio vajaus metu siekiama sukelti nemažiau 5,000 dol. ši suma įgalins “L” darbą vieneriems metams.

Daug yra svarbių ir remtinų darbų. Tačiau “Lituanus” leidimas ir jo palaikymas, berods, viršija visus kitus. Tad, sesės ir broliai lietuviai, nepagailėkime kuklios aukos šiam kilniam darbui paremti. “Lituanus” adresas 916 Willoughby Ave., Brooklyn 21, N. Y.

VII-SIOS Š. AMERIKOS LIET.SPORTO ŽAIDYNĖS

Edvardas Šulaitis

Balandžio 27—28 d.d. Toronto mieste Kanadoje buvo pravestas VII-jų šiaurės Amerikos lietuvių sporto žaidynių I-sis ratas. Jose dalyvavo virš 300 lietuvių sportininkų iš Chicagos, New Yorko, Detroito, CIevelando, Waterburio, Montrealio, Hamiltono, Rochesterio ir Toronto, kurie varžėsi krepšinyje, stalo tenise ir tinklinyje.

Vyrų krepšinyje pirmą vietą iškovojo New Yorko Lietuvių Atletų Klubo krepšininkai, kurie baigmėje sumušė pereitų metų meisterį — Chicagos Nerį 83:71. Prieš tai Atletai įveikė Toronto Aušrą 72:56 ir Urbanos Lituanicą 63:58, o Chicagiečiai — Montrealio Taurą 114:69 ir Toronto Vytį 120:88. Trečią vietą laimėjo Urbanos Lituanica, ketvirtą — Toronto Vytis.

Moterų krepšinio varžybose pergalę pelnė Toronto Vytis, baigmėje sumušusi Aušrą. Trečią vietą užėmė Montrealio Tauras, IV — New Yorko LSK.

Jaunių krepšinyje laurus nuskynė Detroito Kovas, antroje vietoje palikęs Baltijos Jūrą iš Chicagos, o pas jaunučius laimėjo CIevelando Žaibas, o po jo sekė Rochesterio Sakalas ir Toronto Aušra.

Tinklinyje, vienoje iš neįspūdingiausių varžybų šakų, vyrų grupėje pergalę pakartojo Chicagos Neris, baigmėje sudorojęs Toronto Vytį 2:0. Trečioje vietoje liko Žaibas, IV-je New Yorko LAK. Moterų I vietą išsikovojo Chicagos Neris, II žaibas, III Kovas, IV Vytis.

Stalo teniso komandinėse varžybose vyrų grupėje meisterio vardą pelnė Rochesterio Sakalas. Antrojvietoj liko Neris, III — Vytis, IV —    Hamiltono Kovas. Moterų grupės varžybas laimėjo Vytis, antroje vietoje palikęs Hamiltono Kovą ir trečioje — Detroito Kovą.  Pavienėse stalo teniso varžybose žaidėjai išsirikiavo sekančia tvarka: vyrų vienete — 1. Gvildys (Vytis), 2. Paltarokas (Kovas), 3. Šoliūnas (Neris); moterų vienete — 1. Kasperavičiūtė (Vytis), 2. Rickienė (Kovas), 3 Urbonaitė _ (Vytis) : jaunių vienete — 1. Grėbliunas (Sakalas), 2. Mališauskas, 3. Januškevičius:    mergaičių vienete—    1. Juknevičiūtė (Aušra), 2. Stirbytė (Aušra), 3. Augaitytė (D. Kovas) ; vyrų dvejete — 1. Nešukaitis-Gvildys, 2. Šoliūnas-Avižienis, B. Rautinis-Paltarokas; moterų dvejete — 1. Kasperavičiūtė-Urbonaitė, 2. Rickienė-Petrušaitytė: mišriame dvejete — 1. Gvildys-Kasperavičiūtė, 2. Avižienis-Laikūnaite, 3. Paltarokas-Rickienė.

Šiose žaidynėse vyrų ir moterų klasėse daugiausia taškų surinko Toronto Vytis — 155. Antroj vietoj liko Chicagos Neris — 98, III — Hamiltono Kovas 51, IV — New Yorko LAK — 35 ir t.t. Prie čia surinktų taškų bus dar pridėti taškai laimėti lauko sporto šakų žaidynėse, kurios bus pravestos šį rudenį Rochesteryje ar Clevelande ir laimėtojas gaus Diplomatijos šefo skirtą pereinamąją taurę.

Žaidynių proga buvo išleista graži programa, kurioje paminėta ir 20 metų nuo Lietuvos krepšininkų laimėjimo Rygoje sukaktis. Leidinį redagavo Alg. Banelis, red. talkino Ant. Supronas ir Edv. Šulaitis.

Los Angeles lietuviai, jūrų skautai, būriuoja.

Berlynas, 1957.V.12.

MIELAS “KARY”!

Jau beveik metai suėjo, kaip aš čia, Vakarų Berlyne, atlieku savo karinę prievolę. Taigi, turėdamas daugiau laiko, nutariau ši tą apie Berlyną parašyti.

Dabartiniu metu Vak. Berlyne gyvena 2.2 mil. gyventojų. Nors miestas į 2 dalis padalintas (Rytų Berlyne 1.2 mil. gyv.), vistiek jislieka didžiausias Vokietijos miestas, kuris ir dabar dar yra okupuotas 4 didžiųjų, tuo tarpu kai Vak. Vokietija jau yra nepriklausoma. Rytų Berlynas yra Vokiečių Demokratines Respublikos (taip vadinamos D.D.R.!) sostine. Nors Berlynas po karo neturėjo progos taip greit atsistatyti (Berlyno blokada ir kt.), kaip kiti Vak. Vokietijos miestai, tačiau jau keli metai iš eilės pastatoma po 20,000 naujų butų per metus. Ypatingas Berlyno stilius yra 4—5 augštų gyvenami namai su spalvotais balkonais ir gėlėmis. Beveik visi didieji fabrikai veikia pilnu tempu, kaip Siemens, AEG, Borsig, Daimler-Benz ir kt. Šią vasarą čia, Vak.

Berlyne įvyks gan didelio masto statybos paroda, vadinama “Interbau”. Tam tikslui jau beveik atstatytas per karą labai nukentėjęs Tiergarten rajonas. Vokiečių, prancūzų, amerikiečių ir skandinavų architektai rodo savo moderniškiausius stilius. Praėjusį mėnesį buvo padėtas kertinis akmuo naujam Hilton-Berlin viešbučiui. Tas būsimas 14 augštų viešbutis su 600 lovų, turėtų palengvinti dabartinę kambarių stoką vak. Berlyne. Tačiau dar ir dabar, 12 metų po karo pabaigos, matosi jo pėdsakai.

Ypatingai rusų sektoriuje ir apie buv. Anhalter Bahnhof bei Luet-zow Platz. Buvusi Lietuvos Pasiuntinybė Kurfuersten Str. per karą buvo sugriauta ir dabar ten tik nuvalytas laukas su aprūdijusia sena tvora. Pats Vakarų Berlyno centras šiandien yra Zoo-Kurfuerstendamm rajonas. Čia gan daug naujų moderniškų namų, kinų ir krautuvių. Taip pat čia randasi ir taip vadinamos “Sidewalk Cafe’s”, kuriose gali išgirsti visokių kalbų, tai turistai, kurių čia niekuomet netrūksta. Tarp rytų ir vak. sektorių judėjimas vyksta normaliai, nors iš abiejų pusių stovi policininkai. Praeivių nestabdo, bet automobilius patikrina. S-Bahn ir U-Bahn, kaip ir prieš karą, važinėja po visą miestą, bet autobusai ir tramvajai prie sektoriaus sienos apsisuka ir grįžta atgal.

Mums, amerikiečių kariams, nėra uždrausta važiuoti į Rytų Berlyną, bet nepataria, išskyrus su ekskursijomis. Į rytų Vokietiją, be rusiško leidimo, įžengti uždrausta.

Daugumas turistų dėl to ir atvažiuoja į Berlyną, kad pasižvalgytų “anapus geležinės uždangos” Ypatingai didelis yra lėktuvų judėjimas. Pagal Trijų Didžiųjų nutarimus leista tik 3 civilinėm aviacijos firmom į vak. Berlyną skraidyti:

Air France, British European Airways ir PAA. Praėjusiais metais PAA iš Berlyno išskraidino virš 250,000 žmonių. Vakariniuose sektoriuose yra net 3 aerodromai: Gatow (britų sektoriuj), Tegel (prancūzų sekt.) ir pats judriausias Tempelhof amer. sektoriuje.

Amerikiečiai, čia turi 6th Infantry Regt., kuris čia, vadinamas “Outpost of Democracy”, jau nuo 1950 metų stovi. Praėjusį balandžio mėn. mūsų kuopai teko sargybą nešti Spandau. Teko šią sargybą perimti nuo “draugų” ruskių. Tam tarptautiniame karo kalėjime dar tebesėdi keli karo nusikaltėliai, jų tarpe Rudolf Hess, Albert Speer ir kt. Gal būt netikėsite tačiau ir dabar dar keli lietuviai čia gyvena. Saugumo sumetimais pavardžių minėti negaliu, nes laiks nuo laiko vis įvyksta “political kidnapping”. Be to, ir ta garsioji Behren Str. su gen. Michailovu labai netoli... Vak. Berlynas ir šiandien yra didmiestis, turįs savo charakterį, nors ir apsuptas iš visų pusių komunistinių armijų, tačiau gyvena kaip laisvasis pasaulis.    Tadas Mickus

MŪSŲ ŠEIMOJE

šių metų rudenį prasidės korespondencinis Lietuvių Skautų S-gos suvažiavimas. Jo prezidiumą sudarys Hartfordo skautininkai: V. Nenortas, I. Ruseckienė, K. Jurkevičius, J. Raškys, V. Zdancevičius, J. Benešiūnas, K. Mariošienė, V. Pileika ir B. Aleksandravičius.

šv. Jurgio šventės proga visa eilė skautų bei skaučių vadovų pakelti į augštesnius laipsnius: į vyr. skautininkes — J. Aglinskienė Čikagoje ir A. šenbergienė Clevelan-de; į skautininkes — A. Petukauskienė Clevelande; į paskautininkes — J. Krutulienė, V. Pavilavičiūtė, A. ūselytė — Čikagoje, J. Laikūnaitė — Clevelande, M. Vičiulytė — Baltimorėje ir H. Motgabiene — Vokietijoje. į vyr. skautininko laipsnį pakeltas V. Kišonas Australijoje. Paskautininkais tapo St. Eabrcnis — Argentinoje, P. Bernotas, kun. dr. V. Cukuras ir G. Vildžius — Hartforde, A. Bobelis, V. Gobužas ir J. Ulėnas — New Yorke, R. Dabšys — Los Angeles, G. Kurpis — Brocktone, P. Molis — Worcesteryje, Č. Kiliulis — Bostone, V. Piečaitis — Montrealyje ir R. Vizgirda — Clevelande.

New Yorko skautai ir skautės atšventė šv. Jurgio šventę ir Motinos Dieną drauge su vengrų ir rusų skautais ir skautėmis. Šv. Jurgio proga kalbėjo sktn. R. Šilbajoris, o Motinos Dienos proga žodį tarė V. Jonuškaitė. Po sueigos buvo laužas, kuris praėjo labai draugiškoje, linksmoje nuotaikoje. Pažymėtina, kad New Yorko lietu viai skautai yra užmezgę tamprius ryšius su kitų pavergtųjų kraštų skautais ir dažnai turi su jais bendrus posėdžius.

Lietuvos skautų Brolijos Jūrų Skautų Skyrius kviečia visus jūrų skautus į Jubiliejinę jūrų skautų stovyklą, kuri įvyks rugpjūčio 11— 21 d. Pr. Rako ūkyje, prie Custer, Mich. Pragyvenimas stovykloje 2 dol. dienai. Čikagos Baltijos Jūros tunto nariai šalia registracijos ir pragyvenimo mokesčio moka dar už kelionę stovyklon ir atgal 3 dol. Stovyklautojai iš Atlanto pakraščio, Los Angeles, Clevelando, Detroito ir Kanados bus vietoje aprūpinti palapinėmis. Su savimi jie tesiveža asmeninius reikmenis, lovutes ir čiužinius.

Iš spaudos išėjo patrauklus Čikagos “Lituanicos” tunto metraštis. Metraštį redagavo ps. V. Šliupas. Metraštyje yra 24 straipsniai ir 164 nuotraukos iš skautiško gyvenimo. Kaina 1 dol. Užsisakyti pas V. šliupą, 4414 S. Washtenaw Ave., Chicago 32, 111.

ĮLiet. Stud. S-gos JAV-se cen trinius organus 1957-58 mokslo metams išrinkti: į Centrinę Valdybą V. Kleiza, Vl. Šoliūnas, A. Gečiauskas, N. Lipčiūtė, V. Dudėnas, R. Misauskas ir Kregždys. Į Revizijos Komisiją: S. Bobelis, D. Karaliūtė ir K. Skrupskelis. Į Garbės Teismą; V. Valaitis, K. Kudzma ir L. Sabaliūnas. Rinkimuose dalyvavo 383 akademikai iš 642 turinčių teisę balsuoti. Naujajai valdybai linkime geriausios sėkmės.

Gegužės 4—5 dienomis Clevelande įvyko Akademinio Skautų Sąjūdžio suvažiavimas. Suvažiavimui pirmininkavo J. Ulėnas ir V. Kamantas, sekretoriavo D. Verbickaitė ir A. Malcanaitė. Suvažiavimo metu įvairiomis temomis pašnekesius pravedė N. Maskaliūnienė, J. Drąsutytė, E. Vilkas, L. Maskaliūnas, A. Plateris, T. Remeikis ir R. Vizgirda. Liepos pradžioje, tuoj po jaunimo kongreso netoli Čikagos įvyks ASS vasaros stovykla. Visi A SS nariai kviečiami dalyvauti kongrese ir po to vykti į stovyklą.

Čikagos jūrų skautai ir skautės birželio 1 d. surengė savo tradicinį “Jūros dugno” vakarą. Programą išpildė skautiškos meninės pajėgos, jų tarpe ir jūrų skautų tautinių šokių grupė “Neringa”.

Rytinio JAV pakraščio vilkiukų (skautai 8—11 metų) stovykla įvyks liepos 13—27 dienomis So. Wood-stock, Conn. Stovyklai vadovaus LSB JAV-se 1-ojo Rajono vilkiukų skyriaus vedėjas ps. J. Benešiūnas, virtuvę tvarkys p. Br. Jucėnienė, maisto tiekimu rūpinsis skltn. A. Glodas. Stovyklauti galės ir berniukai iki šiol nepriklausę skautų vienetams.

Bostono skautų tuntininkas ps. č. Kiliulis ir Worcesterio skautų vietininkas ps. V .Bliumfeldas šiomis dienomis išvyko atlikti karinės prievolės. Jų vietoms paskirti: Bostone — ps. A. Treinys, Worcesterje — ps. P. Molis.