Antanas Jonas Pužas-Gintaras (1924 08 24–1951 01 14)

Antanas Jonas Pužas gimė 1924 m. rugpjūčio 24 d. Kauno aps. Garliavos vls. Jonučių k. Baltraus Pužo ir Onos Virbašiūtės-Pužienės šeimoje 1 .
Yra žinių, kad mokėsi Kaune. Nuo 1946 m. tapo Tauro apygardos partizanų ryšininku. Suimtas 1948 m. sutiko dirbti sovietų represinėms struktūroms. Gavęs migdomuosius ir išklausęs instrukcijas, pasitraukė pas Tauro apygardos partizanus, kuriems papasakojo visą sovietų klastą.

1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas.

Tauro apygardos partizanai. 1949 m. Vytauto rinktinės Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas (kairėje) ir Geležinio Vilko rinktinės partizanas A. J. Pužas-Gintaras (dešinėje). Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1950 m. kovo 25 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu Nr. 6 Antanas Jonas Pužas-Gintaras buvo paskirtas laikinai eiti apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas. Tų pačių metų balandžio 28 d. apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakymu Nr. 11 patvirtintas eiti šios rinktinės vado pareigas. Po gegužės 5 d. išleistu įsakymu Nr. 3 Gintaras pasirašė kaip Geležinio Vilko rinktinės vadas.
1950 m. gegužės 27 d. apygardos vado Karijoto įsakymu Nr. 12 A. J. Pužui buvo suteiktas puskarininkio laipsnis. Tų pačių metų lapkričio 23 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinei Tauro apygardos vado Karijoto išleistu įsakymu Nr. 75 Geležinio Vilko rintinės vadas Gintaras už padėtas pastangas atstatant padėtį rinktinėje, uolų pareigų ėjimą ir atkaklią kovą su okupantu už tėvynės laisvės atstatymą atžymėtas 3-iojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi.

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadų susirinkimas. 1950 m. rugsėjo 5–6 d. Prienų r. Balbieriškio miškas.
Iš kairės: pirmas – Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras, antras – Geležinio Vilko rinktinės vadas A. J. Pužas-Gintaras, trečias – apygardos vadas V. Vitkauskas-Karijotas, penktas – srities vado pavaduotojas ir Dainavos apygardos vadas Juozas Gegužis-Diemedis, septintas – srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas Konstantas Baliukevičius-Rainys, Tylius, aštuntas – srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis. Kiti – neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1950 m. lapkričio 17 d. parengtoje LSSR MGB Kauno srities valdybos viršininko ataskaitoje apie Tauro apygardos štabo sudėtį (agentūrinė byla „Mirtininkai“) pažymima, kad Tauro apygardos štabo sudėtis per šį ataskaitinį laikotarpį prasiplėtė. Agentūriniais duomenimis į štabą papildomai įėjo Geležinio Vilko rinktinės vadas Pužas slapyvardžiu Gintaras ir Žalgirio rinktinės Ūkio skyriaus viršininkas [Juozas] Totoraitis, slapyvardžiu Čigonas. Apygardos štabo viršininkas [Juozas] Jankauskas-Demonas kartu vadovauja Žalgirio rinktinei, pakeitęs žuvusį [Feliksą] Žindžių-Tigrą.
1951 m. sausio 13 d. Panemunės r. paryčiais karinė grupė vykdė užduotį: nuo Jankausko sodybos (kaimas dokumente nenurodytas) sekė 2 porų didelio dydžio batų pėdsakais, kurie atvedė prie Povilo Aukštakalnio sodybos Ilgakiemio k. Reikėjo apsispręsti, ar nuodugniai tikrinti P. Aukštakalnio sodybą, nes rasti pėdsakai iš sodybos niekur nevedė, ar palaukti rytojaus. Jau temo ir operacija galėjo nepavykti. Buvo nuspręsta į sodybą užeiti trumpam atsipūsti, kad šeimininkai nieko neįtartų. Kelias minutes sodyboje pabuvę kareiviai išėjo Garliavos link. Kitą rytą sugrįžę kareiviai sodybą apsupo ir bandė kalbėtis su sodybos šeimininku P. Aukštakalniu, bet šis kategoriškai neigė, kad jo sodyboje slepiasi partizanai. Kratos metu, tvarto pastogėje metaliniais virbais buvo rastas įtartinas statinys, panašus į bunkerį. Šeimininkas teigė, kad čia jo slėptuvė, kurioje slepia nuo galimų plėšikų rūbus, o kartais ir pats slepiasi nuo partizanų kaip apylinkės tarybos deputatas.
Tęsiant kratą, buvo rasti partizanai, kurie iš bunkerio metė dvi granatas. Tik tada P. Aukštakalnis prisipažino, kad bunkeryje yra 2 partizanai, pasakė jų pavardes ir vardus. Susišaudymo metu užsidegė tvartas, iš kurio, bandydami atsitraukti, atsišaudydami išbėgo abu partizanai.
Šio tragiško įvykio liudininkė Ona Jasinauskaitė-Kašiubienė prisimena:
„Gaisro liepsnai persimetus į tvartą, Gintaras atlupo „čyto“ 2 lentas, į priešų kulkosvaidžio židinį metė rankinę granatą ir nušoko žemyn. Bėgantį Štuopgirės link puskarininkį Antaną Pužą-Gintarą už keliolikos metrų nukovė priešo kulkosvaidžio serija. Karolį Juzumą-Lokį priešų automatų serijos perskrodė vos nušokusį nuo tvarto“ 3 .
Taip 1951 m. sausio 14 d. Panemunės r. (dabar – Kauno r. sav.) Ilgakiemio k. per MGB Panemunės r. skyriaus ir MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių vykdytą operaciją žuvo Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas ir Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras, jo adjutantas ir šios rinktinės štabo viršininkas Karolis Edvardas Juzumas-Lokys, taip pat buvo suimtas sodybos šeimininkas.
Žuvusiųjų užkasimo vieta neišaiškinta.
2012 m. gruodžio 21 d. A. J. Pužui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. sausio 22 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

<p2 Taip tarmiškai buvo vadinamas stogo galas.
3 Vytautas Juodsnukis, Suvalkijos partizanų takais, II dalis, Kaunas: LPKTS, 2011, p. 474.

Tipinis atminimo ženklas 1951 m. sausio 14 d. kaimo gyventojo P. Aukštakalnio sodyboje per MGB Panemunio r. skyriaus ir MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių vykdytą operaciją žuvusiems Tauro apygardos štabo Žvalgybos skyriaus viršininkui ir Geležinio Vilko rinktinės vadui A. J. Pužui-Gintarui, jo adjutantui ir šios rinktinės štabo viršininkui K. E. Juzumui-Lokiui atminti.
Kauno r. Garliavos apyl. sen. Ilgakiemio k. Aut. dizaineris Romas Navickas.
Pastatytas 2024 m. liepos 11 d. UAB Sonetas ir Ko darbuotojo nuotr., 2024 m.

Parengė Rūta Trimonienė
ir Dalia Urbonienė