Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo žūtis
1951 m. vasario 15 d. Jiezno r. (dabar - Prienų r. sav.) Jaunionių k., gyventojų Taločkų sodyboje, buvo aptikta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabo vadavietė. Operacijos metu žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas ir LLKS gynybos pajėgų štabo pareigūnas Konstantas Baliukevičius-Rainys, LLKS gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas Urbonas Dailidė-Tauras,Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaroševičius-Lakštingala, sodybos šeimininkė ir Margio tėvūnijos partizanė Marijona Taločkaitė-Genovaitė.
Žuvusiųjų palaikai išvežti į Alytaus r. Butrimonių mstl. Užkasimo vieta neišaiškinta.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008,1. 78.
URBONAS DAILIDĖ - TAURAS
1921 11 26-1951 02 15
Urbonas Dailidė gimė 1921 m. lapkričio 26 d. Urbono ir Marijos Dailidžių šeimoje. Gyveno Šakių aps. Kidulių vls. Pervazninkų k.1
Nuo 1946 m. lapkričio 9 d. buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės dr. V. Kudirkos kuopos 1-ojo būrio būrininkas. 1947 m. gegužės 12 d. Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vado Vinco Strimo -Šturmo įsakymu Nr. 5 U. Dailidė-Tauras buvo paskirtas šios kuopos, o rugpjūčio 1 d. - 37-osios kuopos vadu.
1947 m. rugpjūčio 19 d. Tauras baigė Mokomosios kuopos pirmąją laidą ir išlaikė baigiamuosius egzaminus, jam suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis. Taip pat kaip geriausiai išlaikiusiam egzaminus įteiktas laikrodis, o už parodytą uolumą ir stropumą pareikštas tarnybinis pagyrimas.
1948 m. balandžio 2 d. Žalgirio rinktinės vado Šturmo įsakymu Nr. 11 U. Dailidė buvo paskirtas Žalgirio rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininku.
Nuo 1948 m. gruodžio 16 d. iki 1949 m. kovo 15 d. į Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Minaičių k. vykusį apygardų atstovų suvažiavimą, kuriame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) ir paskelbta LLKS Tarybos deklaracija, Tauras lydėjo laikinai einantį Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado pareigas Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Tauro apygardos vadą Aleksandrą Grybiną-Faustą.
1949 m. birželio 1 d. U. Dailidė buvo paskirtas Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo viršininku, o tų pačių metų rugpjūčio 5 d. Tauro apygardos vado A. Grybino-Fausto įsakymu Nr. 17 - apygardos atstovu Nemuno partizanų srityje.
Dainavos apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos būrio partizanė Bronislava Diksaitė-Miškų gėlė, Žibutė, Gražina su vyru, šios tėvūnijos vado pavaduotoju ir būrio vadu Petru Savicku-Kregžde. Antroje eilėje iš kairės klūpo: pirmas - Vanago grupės vadas Feliksas Daugirdas-Šarūnas, trečias - Šarūno rinktinės vadas Juozas Gegužis-Diemedis. Trečioje eilėje iš dešinės pirmas stovi Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado A. Ramanausko-Vanago adjutantas K. Baliukevičius-Rainys. Apie 1949 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
1949 m. rugsėjo mėn. Tauras buvo paskirtas Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities Ūkio skyriaus viršininku. Tų pačių metų gruodžio 24 d. srities vado A. Ramanausko-Vanago įsakymu Nr. 11 apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi.
1950 m. sausio 19 d. U. Dailidė, kaip Tauro apygardos atstovas, kartu su Nemuno srities vadu Vanagu, srities atstovu Lietuvos laisvės kovos sąjūdyje (LLKS) Sergijumi Staniškiu-Viltimi, laikinai einančiu srities Visuomeninės dalies viršininko pareigas Konstantu Baliukevičiumi-Rainiu ir Dainavos apygardos vadu Lionginu Baliukevičiumi-Dzūku dalyvavo srities Tarybos posėdyje, kuriame pagerbti žuvę bendražygiai, srities vadu išrinktas Viltis, aptarti tolesni kovos būdai ir priemonės prieš kolektyvizaciją, rinkimų į LSSR Aukščiausiąją Tarybą boikotavimas, tarpusavio ryšių klausimai ir spaudos-propagandos reikalai.
1950 m. sausio 30 d. Tauras pradėjo eiti LLKS Gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininko pareigas.
2000 m. sausio 17 d. U. Dailidei pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 19 d. dekretu jam suteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (po mirties).
MOTIEJUS JAROŠEVIČIUS-LAKŠTINGALA
1921 03 10-1951 02 15
Motiejus Jaroševičius gimė 1921 m. kovo 10 d. Alytaus aps. Butrimonių vls. Plasapninkų k. Jokūbo Jaroševičiaus ir Kotrinos Žydkaitės-Jaroševičienės šeimoje2.
1946 m. liepos 2 d. Alytaus aps. Butrimonių vls. Greikonių k. dienos metu drąsiai ir sumaniai vadovaudamas išvedė iš apsupties dvidešimties enkavedistų apsuptus sargyboje esančius septynis vyrus.
1947 m. balandžio 22-24 d. kaip Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Margio grupės 1-ojo rajono viršininkas dalyvavo Dainavos apygardos vadų posėdyje, kuriame buvo apžvelgta padėtis dėl Lietuvos partizanų vadovybės vienijimo, partizanų veiksmai, kova su žalingais įpročiais, taip pat svarstyti partizanų drausmės, mokymo ir švietimo, ryšių ir žvalgybos, apsiginklavimo, uniformos ir ženklų, apdovanojimo, spaudos ir švietimo klausimai.
1948 m. gegužės 8 d. Alytaus aps. Alytaus vis. Staniuliškių k. ir kitose kautynėse su priešu pasižymėjo kaip drąsus ir sumanus kovotojas.
1949 m. gruodžio 24 d. Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado A. Ramanausko-Vanago įsakymu Nr. 11 kaip Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas buvo apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi ir 3-iojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais).
Lietuvos Respublikos Prezidento 2012 m. vasario 7 d. dekretu M. Jaroševičiui suteiktas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (po mirties).
1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
2 Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA).
Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadų susirinkimas. 1950 m. rugsėjo 5-6 d. Prienų r. Balbieriškio miškas. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Tauro apygardos (TA) Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras ir Dainavos apygardos (DA) Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis. Antroje eilėje iš kairės klūpo: TA Vytauto rinktinės vadas Antanas Grikietis-Slapukas, LLKS Gynybos pajėgų štabo Ūkio skyriaus viršininkas U. Dailidė-Tauras, Žalgirio rinktinės štabo Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas ir Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas M. Jaroševičius-Lakštingala. Trečioje eilėje iš kairės stovi: TA Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras,TA vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, srities vadas S. Staniškis-Viltis, LLKS vyriausiasis gynybos pajėgų vadas A. Ramanauskas-Vanagas, srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas K. Baliukevičius-Rainys. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
MARIJONA TALOČKAITĖ - GENOVAITĖ
1917 05 05-1951 02 15
Marijona Taločkaitė gimė 1917 m. gegužės 5 d. Alytaus aps. Stakliškių vls. Jaunionių k. Juozapo Taločkos ir Onos Siaurukaitės-Taločkienės šeimoje3. Ten ir gyveno.
Nuo 1946 m. vasario 1 d. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Kunigaikščio Margio grupės ryšininkė: rinkdavo ir perduodavo partizanams aukas, pristatydavo vaistus ir kt.
Nuo 1949 m. spalio 6 d. savo sodyboje esančioje LLKS štabo vadavietėje globojo aukštesnįjį partizanų štabą gamindama jam maistą ir teikdama visokeriopą įmanomą paramą.
1949 m. gruodžio 24 d. Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vado A. Ramanausko-Vanago įsakymu Nr. 11 Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos partizanė Genovaitė apdovanota 2-ojo laipsnio Laisvės Kovos Kryžiumi.
3 LVIA.
Paminklas su atminimo plokštėmis šioje vietoje užkastiems ir įamžintiems 1944-1953 m. Jiezno apylinkėse žuvusiems Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės ir Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanams atminti. Bendras paminklo ir dalies plokščių vaizdas. Prienų r. Jiezno šen. Jiezno mstl. Prie gaisrinės ir vandentiekio bokšto. Aut. Pranas Mocevičius. Atidengtas 1991 m. buvusios partizanų ryšininkės, Jiezno mokytojos Bronislavos Leonavičiūtės-Vinskienės-Žibutės rūpesčiu. V. Almonaičio nuotr., 1998 m.
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2021/20210215_PLPS_zutis.pdf
Parengė Rūta Trimonienė