UŽPOLIARĖS KALINIO SVAJONĖ
Mes iš Užpoliarės grįšim -
Tu, Kristau, sutiksi mus
Prie pirmo kryžiaus pakely:
Ten bus jau Lietuvos žemė,
Ten gražusis Marijos kraštas!
Prakalbės tada Lurdas,
Aušros Vartai, Šiluva -
Prakalbės šventųjų relikvijos altoriuos...
Iš tabernakulio išeis gyvasis Kristus
Gydyti žaizdas.
Pravirks tada ant kelio
Dulkėmis apneštas akmuo -
Su manim pravirks...
Ir kada stovėsiu prie gimtojo namelio,
Nedrįsiu durų pravert.
Gal jau nėra mylimų tėvelių,
Sesučių, brolių ir žmonos?
Pasviręs kryžius prie vartelių
Su šiaurės vėjais vaitos:
Rūpintojėlį žmonės nukryžiuos?
Net mes, kuriuos globojai
Tarp tundrų alkanų:
Baltuos pusnynuos -
Neleidai numirt badu –
O, Jėzau geras, meilę tyrą
Mes sugrąžinsim
Ant baltų altorių
Alyvoms žydint.
Vėl skambės širdyse Velykų rytas -
Velykų rytas -
Sugrįš gegužis litanijom -
Litanijom kaišytas.
Žvakidėmis pražys kaštonai,
Procesijos eis laukais -
Gerasis Dieve mano,
Grąžink keliais senais!
(Vorkuta, 1941 gegužis)
(J. Barisas (1903-1987) - inžinierius, tremtinys. Kalėjo Vorkutos, Intos lageriuose. Ateitininkas nuo 1918 metų. Jau nuo 15 metų Lietuvos kariuomenės savanoris.)
