GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI
Lietuvių Fondas, pradėtas organizuoti 1960 m., kurio pelnas skiriamas tik lietuvių kultūriniams reikalams, jau perkopė pusės milijono dolerių, ribą. Jau seniai lietuvių politinio gyvenimo vairuotojai turėjo pagalvoti apie fondą Lietuvos bylos rėmimui. Reikalas gerokai pavėluotas, bet yra sakoma, kad geriau vėliau, negu kad niekad. Mūsų visuomenė yra pajėgi, tik reikėtų parengti visam šiam žygiui tinkamą dirvą. Jei būtų suorganizuotas kitas fondas politinių darbų rėmimui, tai mes išeivijoje būtumėm atsistoję stipriai ant kojų.
Mūsų darbuotojai veiksniuose neturėtų laukti, kad to darbo imtųsi Lietuvių Fondo vadovai. Mes savo užsimojime esame pasiekę tik pusiaukelę. Prie geriausių norų mes negalime imtis kito projekto. Esu tikras, kad Lietuvių Fondo nariai taptų ir kito fondo nariais. VLIK-o, ALT-bos vadovai ir su jais artimiau susirišę asmenys turėtų labai rimtai tą reikalą pasvarstyti ir imtis darbo. Be abejo, mūsų veiksniai galėtų žymiai sparčiau pajudinti Lietuvos bylos reikalą, jei tik jų kasose būtų kiek daugiau pinigo.
Skaityti daugiau: ORGANIZUOTINAS LIETUVIŲ FONDAS POLITINIAMS REIKALAMS
_files/I-Laisve-1968-44(81)-9.jpg)
STASYS BARZDUKAS, Cleveland, Ohio (JAV), PLB Valdybos vykdomasis vicepirmininkas, JAV LB išve-dėjas į plačiuosius vieškelius, šiame numeryje duodamas pašnekesys (pradžia kitame puslapyje) su St. Barzduku aktualiaisiais PLB klausimais.
Nuotrauka V. Maželio
Pašnekesys su STASIU BARZDUKU, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos vykdomuoju vicepirmininku
_files/I-Laisve-1968-44(81)-10.jpg)
NAUJOJI PLB VALDYBA — Naujoji PLB Valdyba pirmojo posėdžio 1968. IX.21 metu (iš kairės dešinėn): vicepirm. dr. H. Brazaitis, PLB švietimo Tarybos pirm. A. Rinktinas, vicepirm. dr. V. Majauskas, pirm. J. Bachunas (mirė 1969 metų sausio mėnesį), vicepirm. M. Lenkauskienė, vykd. vicepirm. St. Barzdukas, PLB Kultūros Tarybos pirm. dr. A. Klimas, vicepirm. dr. A. Butkus ir sekr.-ižd. A. Gailiušis. Nuotrauka V. Pliodžinsko
— Be abejo, naujoji PLB valdyba jau yra svarsčiusi savo veiklos planą: kokie svarbesnieji jos darbai ir žygiai?
— Naujoji PLB valdyba pareigomis pasiskirstė 1968 rugsėjo 21 posėdy. Pasiskirstymas įgalino apžvelgti valdybos darbo sritis: valdyba turi vicepirmininkus visuomeniniams reikalams, informacijai, jaunimui ir finansams, nutarta sudaryti atskiras institucijas lietuvių kultūrai ir lietuviškam švietimui — PLB Kultūros Tarybai ir PLB Švietimo Tarybai vadovaus du PLB valdybos nariai pirmininkų titulais, bendraisiais reikalais rūpinsis valdybos pirmininkas, vykdomasis vicepirmininkas ir sekretorius — iždininkas (šios dvigubos pareigos pavestos vienam asmeniui). Taigi valdybos narių pareigas visų pirma reikia suprasti pagal jų pavadinimus.
Skaityti daugiau: PLB PASIRINKO VIDURIO KELIĄ
Laisvojo pasaulio lietuviams rūpi savo gyvenamųjų kraštų gerbūvis bei ateitis ir kartu Lietuvos rytojus. Visi geros valios laisvieji lietuviai trokšta turėti savo gyvenamų kraštų vadovaujančiuose postuose asmenų, kurie pilnai remtų kovą dėl Lietuvos laisvės.
Dauguma Amerikos lietuvių nuoširdžiai rėmė Richard M. Nixon kandidatūrą ir su džiaugsmu sutiko žinią apie jo išrinkimą Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentu. Šis žymusis amerikiečių politikas ir valstybininkas yra užėmęs labai aiškią liniją Lietuvos bylos reikalu. Jis palaiko glaudžius santykius su JAV-bių lietuvių darbuotojais ir yra aktyvus kovos dėl Lietuvos laisvės dalyvis. Jo išrinkimas Jungtinių Amerikos Valstybių prezidentu plačiai pravėrė Baltųjų Rūmų duris lietuviams.
Skaityti daugiau: Pravertos Baltyje Rūmų durys lietuviams
I have been informed of the convention of Free Lithuanians held recently in New York City, and am pleased that Free Lithuanians have a worldwide organization— The World Lithuanian Community. The newly-elected Executive Committee of this worldwide group deserves support from all freedom-loving Americans. My best wishes to Mr. Joseph Bachunas of Sodus, Michigan, President of the World Lithuanian Community, and other officers: Mrs. M. Lenkauskas, Mr. St. Barzdukas, Dr. H. Brazaitis, Mr. A. Rinkunas, Dr. A. Klimas, Dr. A. Butkus, Dr. V. Majauskas, and Mr. A. Gailiusis.
Americans of Lithuanian descent are among the best-organized groups in our nation. 1 am familiar with the work of the Lithuanian-American Community of the USA, Inc., the Lithuanian-American Council, Inc., the Supreme Committee for Liberation of Lithuania, the Committee for a Free Lithuania, the United Lithuanian Relief Fund of America, Inc., and other organizations. 1 have met personally or I have been told by my Lithuanian-American friends about the present leadership of these organizations: Mr. Bronius Nainys, Mr. Eugene A. Bartkus, Dr. Joseph K. Valiūnas, Mr. Vaclovas Sidzikauskas and Rev. Vaclovas Martinkus.
Skaityti daugiau: Prezidento Richard M. Nixon pareiškimas laisvojo pasaulio lietuviams
_files/I-Laisve-1968-44(81)-7.jpg)
RICHARD M. NIXON
20 BROAD STREET
NEW YORK, NEW YORK
August 18, 1967
Dear Leonard:
While It Is my normal practice not to Join organizations or committees where I cannot play an active role, your group is dedicated to a program that I have long endorsed and supported. Thus, I would be honored to accept membership on the Honorary Committee of Americans for Congressional Action to Free the Baltic States.
With every good wish for the Committee's success.
_files/I-Laisve-1968-44(81)-8.jpg)
Mr. Leonard Valiukas
3015 Severance Street
Los Angeles, California 90007
Kairėje (kitame puslapyje)—JAV-bių prezidentas Richard M. Nixon
DR. JONAS GRINIUS
_files/I-Laisve-1968-44(81)-5.jpg)
DR. JONAS GRINIUS, Muenchen (Vakarų Vokietija), rašytojas, literatūros kritikas, visuomenininkas. Aktyviai reiškiasi Lietuvių Bendruomenėje, lietuvių politinėje veikloje ir ateitininkuose.
Dauguma intelektualų užsidaro savo specialybėje ir ten skiria visą savo laiką ir atiduoda visas savo jėgas. Dr. Jonas Grinius yra plačios skalės ir sugebėjimų asmenybė: jis iškilus rašytojas, laikraštininkas, literatūros ir meno kritikas, politikas, visuomenininkas, jaunimo auklėtojas.
Dr. J. Grinius (g. 1902.11.21 Giminėnų k., Joniškio vis., Šiaulių aps.) gimnaziją baigė Šiauliuose (1922) ir 1926 Lietuvos universiteto teologijos -filosofijos fakultetą. Gilino studijas Grenoblio ir Paryžiaus universitetuose, kur studijavo prancūzų kalbą, literatūrą, estetiką ir meno istoriją. 1929 Lietuvos universitete už disertaciją O. V. Milašius— poetas gavo literatūros daktaro laipsnį. Dr. J. Grinius nuo 1929 metų iki pasitraukimo į Vakarus (1944) buvo LU ir VDU mokomojo personalo narys. Jis yra eilės knygų ir straipsnių autorius.
Dr. J. Grinius nuo gimnazijos laikų dalyvavo ateitininkų ir kitų katalikiškų organizacijų veikloje, 1930-49 Ateitininkų Federacijos tarybos narys. Buvo šių laikraščių ar žurnalų redaktorius ar redakcijos narys: “Ateities” (1922-25), “Pavasario” (1923-24), ‘‘Židinio” (1930-40), “XX Amžiaus” (1936-40), “Aidų” (1947-50). Buvo VLIK-o narys, aktyviai dalyvauja LB veikloje.
|
DR. ANTANAS KLIMAS
_files/I-Laisve-1968-44(81)-6.jpg)
DR. ANTANAS KLIMAS, Rochester, New York (JAV), Rochester universiteto profesorius, lingvistas, visuomenininkas. šiuo metu yra PLB Kultūros Tarybos pirmininkas ir JAV LB Tarybos narys.
Turime šimtus lietuvių, lektoriaujančių ar profesoriaujančių JAV-bių, Kanados, Australijos ir kitų laisvojo pasaulio kraštų kolegijose ar universitetuose. Tik vienas ar kitas iš jų atiduoda pilnai savo duoklę Lietuvos ir lietuviškam reikalui. Toks yra dr. Antanas Klimas, profesoriaująs Rochesterio universitete.
Dr. A. Klimas (g. 1924.IV. 17 Pelekonių k., Jiezno vis., Alytaus aps.) baigė Prienų gimnaziją (1941) ir 1941-43 studijavo VDU filosofijos fakultete lituanistiką, filosofiją ir tuo pat metu baigė Kauno mokytojų seminariją (1942). Tremtyje studijavo Pabaltijo universitete (Hamburg - Pinneberg). 1948 atvyko į JAV-bes ir pradėjo studijuoti Pennsylvanijos universitete, kur 1950 gavo magistro laipsnį, o 1956 įgijo daktaro laipsnį. Nuo 1956 metų profesoriauja Rochesterio universitete lingvistikos skyriuje dėstydamas lyginamosios kalbotyros ir germanistikos dalykus. Vedęs, augina 4 vaikų šeimą.
Dr. A. Klimas šiuo metu yra PLB valdybos narys, JAV-bių LB Tarybos narys ir LFB Vyr. Tarybos narys. Bendradarbiauja lietuvių patriotinėje spaudoje; buvęs “Į Laisvę” redaktorius. Šiuo metu yra vienas iš “Lituanus” žurnalo redaktorių. Yra paskelbęs eilę straipsnių amerikiečių mokslo žurnaluose.
|
LAIKO REIKALAVIMAI
KUN. GEDIMINAS KIJAUSKAS, S.J.
Žvelkime į lietuviškąją išeiviją. Jos dabartiniu judrumu visoje eilėje sričių džiaugiamės. Kad ne visur ji vienodai gyvuoja, pasiteisiname sąlygų ribotumu ar jėgų menkumu. Neretas klausia, kokia bus tos išeivijos ateitis? Ką žada rytojus— ar bus jis šviesus? Keliame tą klausimą ne skaičiuoti savo veiklos dienas, o greičiau iš naujo įsipareigoti savo misijai vykdyti. Atsidūrėme laisvajame pasaulyje, kad būtume savo tautos nenuilstantys kovotojai. Šie metai galėjo būti pavadinti Lietuvos Laisvės Kovos Metais tik simboliniai. Iš tiesų, kiekvieni išeivijos metai turės likti kovos metais, kol pavergtas brolis ar sesė nebus laisvi.
KUN. GEDIMINAS KIJAUSKAS, S.J., Chicago, Illinois (JAV), Lietuvių Jėzuitų Provincijolas, jaunimo apaštalas. Gimė 1930.VI.29 Galioriškės km., Vilkaviškio vaisi. Pradinę mokyklą baigė Lietuvoje, o gimnaziją — Vokietijoje. Filosofiją ir teologiją studijavo JAV-se ir Belgijoje, sociologiją— Montrealio universitete (Kanadoje). Kunigu įšventintas 1960.
Ypatingų įrodymų neieškosime tvirtinimui, jog lietuviškosios išeivijos jėga ir užtikrinimas ateičiai glūdi jos darnioje bei tamprioje vienybėje. Dažnai net skirtingų pažiūrų bei įsitikinimų žmones apjungia bendros atsakomybės pajautimas vykdyti tuos darbus, kurie visiems yra lygiai brangūs ir būtini. Tur būt, neklysime sakydami, jog daugumai išeivijos lietuvių tokia atsakomybe yra jau beveik ketvirtį šimtmečio pavergtos tautos laisvės atgavimas.
Skaityti daugiau: Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas
TYLUSIS RŪPESTIS
Kartais taikiai, kartais gan kovingai sprendžiame lietuviškąsias problemas. Retai sutariame dažniau išsiskiriame. Debatų įkarštyje saviškius pervertiname, nesaviškius linkę nuvertinti. Motyvacijos skalė perdažnai lėkšta, nors be galo plati. Zodžiams netaupūs, logikai nereiklūs, oponentams nepagarbūs. Tačiau vienu atžvilgiu iki šiol visi sutarėme: nekalbėti apie Lietuvos laisvės uzurpatoriaus talkininkus mūsų pačių tarpe tarsi jų ir nebūtų.
Iš tikro, kalbėti apie tai pavojinga dėl dviejų priežasčių: iš vienos pusės, bet kokia kad ir labiausia pagrįsta prielaida visada iššauks piktus “birčininkų” “raganų niedžiotojų”, “patriotinių fanatikų” kaltinimus, iš antros— kalbėjimas gali pažadinti pagundą perlengvai švaistytis kolaboracijos su priešu kaltinimais irįtarinėjimais. Tačiau vis tik apie taikalbėti reikia, nes Lietuvos laisvės priešo talkininkų mūsų tarpe yra. Nutylėjimas neša didesnę riziką už kalbėjimą.
Komunistainesiunčia į mūsų tarpą agentų slaptom raketom išvogti, nes jų neturime, neinfiltruoja šnipų, nes ir paslaptys menkos. Jei kada kiek jų ir turėjome, perdavė jas rusų žvalgybai Albinas Morkus, lietuvių išeivijos Alger Hiss. Pagrindinis Lietuvos okupanto tikslas—sulaužyti vieningą lietuvių išeivijos rezistencijos ryžtą ir sujaukti laisvės kovos pastangas. Tam jis kviečia mus į pavergtą tėvynę, tam siunčia čia savo agentus, tam tikslui pasiekti jis ieško ir randa talkininkų mūsų tarpe.
Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI
NUOŠIRDŪS ŽODŽIAI IR PARAMA
• Linkiu “Į Laisvę” žurnalo redakcijai ir bendradarbiams ištvermės ir puikios sėkmės. Manau, kad vien to nepakanka. Siunčiu 100 dolerių auką žurnalo leidimui paremti.
Dr. Antanas Razma
Joliet, Illinois
• Sveikinu taip įdomiai redaguojantį "Į Laisvę”. Perskaitau kiekvieną numerį nuo pradžios iki galo. Visada Jūs sugebate padaryti kiekvieną numerį aktualų, gyvą, su daugeliu pirmaeilių bendradarbių, žurnalas daugiau domisi pozityviu darbu, o ne tuščiomis diskusijomis, ir nėra priekabus. Tai didelis pliusas.
Kun. dr. Juozas Prunskis
Chicago, Illinois
• Pilnai pritariu "Į Laisvę” žurnalo gerai, aiškiai ir griežtai linijai mūsų tautos gyvybiniais klausimais.
Dr. Kazys Bobelis
Elgin, Illinois
Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI
_files/I-Laisve-1968-44(81)-1.jpg)
T U R I N Y S
Laiškai redaktoriui .............................................................. 2
“Į Laisvę” įžanginiai ............................................................ 4
Laiko reikalavimai: —
Lietuvių bendros atsakomybės žadinimas (kun. Gediminas Kijauskas, S.J.) ... 6
Aktyvieji frontininkai: — dr. Jonas Grinius ir dr. Antanas Klimas ............... 8
Prezidento Richard M. Nixon įsijungimas į kovą dėl Lietuvos laisvės ............. 11
Prezidento Richard M. Nixon pareiškimas laisvojo pasaulio lietuviams ............ 12
Pravertos Baltųjų Rūmų durys lietuviams ......................................... 13
PLB pasirinko vidurio kelią
(pašnekesys su Stasiu Barzduku, PLB Valdybos vykdomuoju vicepirmininku) ... 15
Gyvybiniai tautos reikalai: —
Organizuotinas lietuvių fondas politiniams reikalams (dr. Antanas Razma);
Karoso ir Adamkaus pralaimėjimo pamoka lietuviams (Algirdas Budreckis);
Laisvųjų bendravimas su pavergtaisiais (V. Vaitiekūnas);
Parapijų vaidmuo tautinės gyvybės išsaugojime (P. Narutis) ............... 23
Nepriklausomos Lietuvos politinio gyvenimo raida ir lūžiai (dr. Zenonas Ivinskis) 31
Vilniaus katedros išpirkimas (dr. Jonas Grinius) ................................ 55
Bekompromisinė kova dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės (2-jų laisvojo pasaulio
lietuvių profesorių surinktos žinios apie dabartinę padėtį pavergtoje Lietuvoje) 58
Darbai ir įvykiai (laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga) .. 63-80
PDF
Fotografinė kopija
BOX 
Skaityti daugiau: Į Laisvę 1968
• Visi Bičiuliai ir jų šeimų nariai kviečiami dalyvauti 13-toje studijų ir poilsio savaitėje.
• Kviečiami į šią studijų savaitę ir “bičiulių bičiuliai”.
Organizuojama 13-toji LFB poilsio ir studijų savaitė.
• Data: 1969 metų rugpjūčio mėnesio 10 - 17 dienomis.
• Vieta: Dainavos jaunimo stovykla (Manchester, Michigan, JAV).
• Organizatoriai ir pravedėjai:
Lietuvių Fronto Bičiulių centro valdyba. Visais poilsio ir studijų savaitės reikalais rašyti valdybos pirmininkui adresu: Mr. Juozas Mikonis, 24526 Chardon Road, Cleveland, Ohio 44143, telefonas: (216) 531-2190.
Poilsio ir studijų savaitė nebus uždara. Į ją. kviečiami visi Lietuvių Fronto Bičiuliai (ir jų šeimų nariai) bei "bičiulių bičiuliai”. Bičiuliai prašomi apie tai painformuoti visus savo pažįstamus ir draugus ir juos pakviesti į šią poilsio ir studijų savaitę.
Skaityti daugiau: Lietuvių Fronto Bičiulių 13-toji studijų savaitė
• Prel. dr. Antanas Deksnys, East St. Louis, Illinois (JAV), tenykštės lietuvių parapijos klebonas, buvo neseniai popiežiaus Pauliaus VI pašiurtas vyskupu Europos lietuviams katalikams. Naujasis vyskupas Antanas Deksnys (g. 1906.V.9 Buteniškio k., Juodupės vls., Rokiškio aps.) gimnaziją baigė Rokiškyje (1926) ir kunigų seminariją Kaune (1931). 1936-1940 studijavo Šveicarijoje, Fribourgo universitete, gaudamas filosofijos daktaro laipsnį. 1931-1934 Panevėžio katedros vikaras, 1934-1936 Biržų parapijos vikaras. Vyskupas Antanas Deksnys atvyko į JAV-bes 1941 metais, nuo 1943 metų klebonavo East St. Louis, III., lietuvių parapijoje. Bendradarbiavo katalikiškoje spaudoje Lietuvoje ir JAV-se, aktyviai dalyvavo lietuviškame gyvenime. Naujasis vyskupas Antanas Deksnys buvo visų pozityviųjų darbų rėmėjas darbu ir pinigine auka. Aktyviai dalyvavo Rezoliucijoms Remti Komiteto darbe, išgaudamas naujų rezoliucijų ir spausdamas legislatorius Washingtone laiškais ir telegramomis.
• Dr. Julius J. Bielskis, Los Angeles, Califomia (JAV), Lietuvos generalinis konsulas, jau 30 metų vadovauja Lietuvos konsulatui Los Angeles mieste. Valstybinėje, rezistencinėje ir visuomeninėje veikloje dr. J. J. Bielskio nuopelnai yra nepaprastai dideli. Konsularinėje Los Angeles miesto reziduojančioje bendruomenėje mūsų konsulas irgi aukštai yra vertinamas: buvo išrinktas konsularinio korpuso vicedekanu. Dr. Julius J. Bielskis (g. 1891.1.6 Tytuvėnuose, Raseinių aps.) atvyko į JAV-bes 1908 metais ir čia baigė aukštąjį mokslą. 1916 metais buvo Amerikos lietuvių tarybos įgaliotinis Lietuvoje ir dalyvavo pavergtųjų tautų kongrese Lozanoje. 1917 metais įsteigė lietuvių informacinį biurą Washingtone ir jam ligi 1919 metų vadovavo. Tuo pačiu metu buvo ir Amerikos Lietuvių Tautos Tarybos pirmininkas. 1918 Lietuvos Vyčių centro vald. pirmininkas, 1919-1920 Lietuvos Sargų vyr. organizatorius, vėliau Lietuvos brigados gen. inspektorius. 1923 metais suorganizavo pirmąjį Lietuvos konsulatą JAV-se ir jam vadovavo iki 1926 metų lapkričio mėnesio. Lietuvių spaudoje bendradarbiauja nuo 1915 metų.
Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME
LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE
JAV LB V-tosios Tarybos trečioji sesija įvyko 1969 metų balandžio mėnesio 19-20 dienomis Chicagoje (Jaunimo centre). Iš 53 turėjusių teisę dalyvauti atvyko 46 atstovai — rinktieji tarybos nariai, centro valdybos nariai ir apygardų pirmininkai.
_files/I-Laisve-1969-45(82)-48.jpg)
JAV LB CENTRO VALDYBA — JAV LB Centro valdyba, sumaniai, pajėgiai ir dinamiškai vadovaujanti JAV-bių lietuviams. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn, pirmoje eilėje): J. Kavaliūnas, D. Tallat-Kelpšaitė, pirm. Br. Nainys, kun. J. Borevičius, S.J. ir V. Adamkus; antroje eilėje — P. Žumbakis, K. Dočkus, A. šantaras, S. Džiugas, K. Barzdukas ir P. Petrušaitis. Nuotraukoje trūksta A. Kairio.
Laiko nebranginimas
Didesnė sesijos dalyvių dalis norėjo skirti kiek galima daugiau laiko LB ateities darbų bei žygių aptarimui, jų išdiskutavimui, išvadų padarymui ir planų priėmimui. Toli gražu taip reikalai nesiklostė. Praėjusios sesijos protokolo skaitymas (jis užtruko arti valandos laiko), jo “patikslinimai”, be saiko ir be krašto pranešimai “suėdė” beveik visą sesijos pirmą dieną.
Pranešimų reikia, bet ne tiek, kiek jų toje sesijoje buvo. Be abejo, visi laukė centro valdybos pirmininko ir kasininko pranešimų. Jie buvo kruopščiai paruošti ir kondensuoti. Kitų pranešimai turėjo būti gerokai apkarpyti, o III tautinių šokių šventės komiteto pirmininko “pranešimas” turėjo būti iš viso praleistas. Apie tą įvykį buvo pakankamai spaudoje rašyta, ir atskiro papildymo nė nebereikėjo. Antra, tai nebuvo joks pranešimas, o tik be saiko pasigyrimas ir komiteto “kėlimas į padanges”.
Skaityti daugiau: JAV-BIŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA
LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI
Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas ir Lietuvos Laisvės Komitetas bendru sutarimu 1969 m. balandžio 27-28 d. d. New Yorke, ACEN patalpose (29 W. 57th St.) suorganizavo simpoziumą “Lietuvos laisvės ir laisvinimo koncepcijos” ir “bendravimo su kraštu” temomis.
Pirmosios temos esminėms problemoms išryškinti ir diskusijoms moderuoti buvo pakviestas LLK-to pirmininkas Vc. Sidzikauskas, antrosios temos — “Aidų” redaktorius dr. Juozas Girnius.
Referentais pirmajai daliai buvo pakviesti: dr. S. Bačkis, K. Drunga, dr. K. Keblys, dr. K. Karvelis ir V. Meškauskas. Antrajai — St. Barzdukas, K. Drunga, dr. K. Keblys, A. Kasulaitis, V. Vaitiekūnas ir R. Vaštokas.
Referentams organizatoriai pasiūlė apmokėti kelionės išlaidas ir nemokamai New Yorke parūpinti nakvynes.
Į šį simpoziumą buvo pakviesta ir trečia kategorija žmonių, pavadintų “simpoziumo dalyviais”. Čia pateko ALT-bos ir LB-nės vadovai — prel. J. Balkūnas, E. Bartkus, B. Nainys, A. Rinkūnas ir dr. S. Čepas ir laikraščių redaktoriai: kun. K. Bučmys (“Darbininkas”), kun. P. Gaida ("Tėviškės žiburiai”), kun. P. Garšva (“Draugas”), V. Gedgaudas (“Dirva”), H. Nagys (“Nepriklausoma Lietuva”), A. Pužauskas (“Naujienos”), J. Sonda (“Keleivis”), V. Šimkus (“Laisvoji Lietuva”) ir kun. K. Trimakas (“Laiškai Lietuviams”).
Skaityti daugiau: SLAPTAS SIMPOZIUMAS
TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS
Lietuvos okupantas okupacijos įteisinimo siekiančią kultūrinę ofenzyvą išeivijos tarpe veda tolydžio stiprėjančiu tempu. Ofenzyvos tikslus išdėstė Maskvos gauleiteris pavergtoje Lietuvoje, Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininkas M. Šumauskas, 1968 m. gruodžio 16 d., minint “tarybų valdžios Vilniuje paskelbimo” 50 metų sukaktį. Jis kalbėjo:
“Tarybų valdžios paskelbimo Lietuvoje penkiasdešimtmetis yra ne tik tėvynėje gyvenančių lietuvių, bet ir visų mūsų tautiečių šventė. Ją su džiaugsmu pasitinka visi dori lietuviai, kurie dėl vienokių ar kitokių aplinkybių yra išblaškyti po pasaulį. Realiai galvojantys žmonės vis labiau įsitikina, kad tarybų Lietuva žengia teisingu, socialistiniu keliu. Tai suprasdami, vis platesni lietuvių emigrantų sluoksniai stiprina ryšius su tėvyne. Ir mes tiesiame ranką visiems tautiečiams, kurie myli gimtąjį kraštą, kurie gerbia tarybų Sąjungą ir linki jai gero. Mes tikime, kad sveikos mūsų tautiečių jėgos emigracijoje ateityje dar ryškiau skleis tiesos žodį apie savo gimtąjį kraštą, skiepys toli nuo jo esantiems lietuviams meilę savo tėvynei”.
Nedidelis skaičius politinių pabėgėlių ir žymiai gausesnis būrys senosios emigracijos lietuvių meilę ir pagarbą Tarybų Sąjungai rodo ir ištiestą enkavedisto Šumausko ranką priima.
Skaityti daugiau: VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJĄ
Viešas platesnės apimties įvykis, jei nesusilaukia spaudos dėmesio, nepasiekia savo tikslo. Tai reiškia, kad organizuotom pastangom ryškinami klausimai nėra aktualūs arba nekvalifikuotų žmonių ir netinkama forma sprendžiami. Šia prasme yra teisus vieno mūsų labai produktyvaus žurnalisto skundas, kad į jo išprakaituotų sieksninių straipsnių serijas atsiliepimas esąs labai skurdus. Tyla nieko kito čia nereiškia, o tik priminimą, kad prakaitas veltui liejamas.
LFB Los Angeles sambūrio organizuotam politinių studijų savaitgaliui spausdinto ir tarto žodžio dėmesio buvo daug. Reakcijų skalė labai plati: nuo piktų insinuacijų iki labai palankaus pritarimo.
Pirmąjį studijų įvertinimą paskelbė Los Angeles leidžiamas mažas mėnesinis laikraštukas “Lietuviai Amerikos Vakaruose” 1969 m. sausio mėn. numeris. Čia informacija taip surikiuota, kad jei nebūtų minima vieta, laikas ir žmonių pavardės, būtų galima manyti, jog rašoma apie visai kitą įvykį:
“Pirmuoju referatu prabilo senas rezistentas prof. St. Žymantas ... Diskusijose dėl šio referato buvo stengtasi akcentuoti daugiau negatyvius dalykus negu pozityvius. Daugiausia stengtasi ryškinti veiksnių neveiklumą ir jų nereikalingumą ...
Skaityti daugiau: Studijų savaitgalio atgarsiai spaudoje
Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūris 1969 metų sausio 25-26 dienomis Statler Hilton viešbutyje suorganizavo politinių studijų savaitgalį “Jėgų ir priemonių mobilizacija kovai už Lietuvos laisvę” temai nagrinėti. Pagrindinius pranešimus padarė prof. Stasys Žymantas “Mąstykime ir veikime iš naujo”, “Lietuvių Dienų” redaktorius poetas Bernardas Brazdžionis “Kūrėjo vaidmuo kovoje už Lietuvos laisvę”, simpoziume dr. Petras Pamataitis kalbėjo laisvinimo veiksnių strutūros klausimu, dr. Jonas Žmuidzinas pasisakė jaunimo į laisvės kovą įjungimo problema ir svetimųjų talkos mobilizavimo reikalą aptarė Leonardas Valiukas, Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas.
Plačiąja prasme “Laisvojo lietuvio pareigas” kovos už laisvę kontekste nagrinėjo prof. dr. Antanas Klimas. Visų tų temų svarstyme dalyvavo gausus būrys Los Angeles lietuvių.
Susumavus referentų pareikštas mintis ir diskusijų dalyvių pasisakymus, galima prieiti šių išvadų:
1. Lietuvių išeivija turi gausius intelektualinių ir moralinių jėgų resursus kovai už Lietuvos laisvę vesti. Šių jėgų veiksmingumą esame pajėgūs paremti lietuvių visuomenėje sutelktais finansiniais ištekliais.
Skaityti daugiau: Politinių studijų savaitgalio išvados
Politinių studijų savaitgalio uždaromasis žodis
DR. ZIGMAS BRINKIS
Pavergtoje Lietuvoje visos pagrindinės organizacijos rusų ir vokiečių okupacijų metais, iki partizaninio judėjimo pradžios, paprastai turėdavo du pagrindinius skyrius — informacinį ir karinį. Pagrindinis dėmesys anuo metu buvo skiriamas informacijai — diriguoti pasyvaus pasipriešinimo taktiką. Karinio skyriaus užduotis buvo ruoštis eventualiems kariniams veiksmams. Įsiliepsnojus partizaninėms kovoms, pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į karines operacijas, informacijai paliekant, kad ir be galo reikšmingą, bet labiau pagelbinę rolę.
Užsienio lietuviai, kurie savo tautinės veiklos prasmę pagrindinai suveda į Lietuvos išlaisvinimą ir lietuvybės svetimuose kraštuose išlaikymą, pasilaikė šias dvi susiorganizavimo plotmes. Tik tos plotmės šiuo metu veikia kaip pilnutinės tautinės veiklos kultūrinis ir politinis sektoriai. Kaip ir šių studijų diskusijos parodė, dabartinėse sąlygose šie du sektoriai dažnai vienas su antru susisiekia arba turi visą eilę pereinamų stadijų. Tarp tų sektorių nėra arba bent negali būti priešingumo, nes jie abu yra du tos pačios rezistencijos aspektai. Žinoma, mokslinė ar meninė kūryba negali būti pajungta politikai, tačiau, iš antros pusės, nėra jokių kliūčių tikriesiems kultūrinės kūrybos laimėjimams pasitarnauti didiesiems tautos laisvės idealams.
Skaityti daugiau: Politinių studijų savaitgalio reikšmė
Lietuvos gen. konsulo dr. J. J. Bielskio sveikinimo žodis politinių studijų savaitgalio dalyviams
DR. JULIUS J. BIELSKIS
Jau seniai prinoko laikas jėgoms mobilizuoti, tinkamoms veiklai priemonėms parinkti ir joms ištobulinti, pastangoms už tautos išsilaikymą ir kovai už Lietuvos laisvę aptarti. Apgailėtina, kad neseniai įvykę kai kurių veiksnių seimai ir konferencijos nedaug domesio tiems reikalams skyrė. Matomai, ten suskridę veikėjai tenkinosi jau apsenusiomis jėgomis, sulėtėjusiu tempu ir praeityje naudotomis ir savo vertę atgyvenusiomis priemonėmis. Tokios pažiūros ir tokia laikysena šių dienų problemoms spręsti maža naudos duoda ir dar mažiau teigiamų vilčių ateičiai žada.
_files/I-Laisve-1969-45(82)-36.jpg)
LIETUVOS GEN. KONSULAS DR. BIELSKIS TARIA SVEIKINIMO Ž0DĮ — Lietuvos gen. konsulas dr. Julius J. Bielskis dalyvavo politinių studijų savaitgalyje ir tarė sveikinimo žodį, kuris duodamas ištisai šiame numeryje. Nuotraukoje, be dr. J. J. Bielskio (kairėje), matosi — prof. dr. A. Klimas (Rochester, N.Y.) ir prof. dr. J. Kakarieka (Concepcion, Čilė).
L. Kanto nuotrauka
Politinių studijų savaitgaliai yra naujovė mūsų veikloje, bet nesunku suprasti jų reikšmę praktiškai mūsų veiklai tobulinti ir gyvinti. Jei metų bėgyje keletas tokių studijų įvyktų didesnėse mūsų bendruomenėse, ne tik lietuviškoji veikla pagyvėtų, bet ir veiklos reikšmė atskirose vietovėse kaip politiniame taip ar socialiniame gyvenime žymiai pakiltų. Mūsų seimai ir suvažiavimai taipgi žymiai pagyvėtų, nes į juos suvažiuotų tinkamai pasiruošę ir gerai informuoti delegatai, parengti savaitgalių studijose.
Skaityti daugiau: Tinkamų laisvinimo veiklai priemonių telkimas
Kiekvieną studijų savaitgalio paskaitą ir pranešimą sekdavo gyvas ir veik visada pozityvus klausytojų pasidalinimas mintimis su paskaitininku ar referentu, o taip pat ir su kitais auditorijos dalyviais. Auditorija buvo aktyvi ir ieškanti sprendimų. Skelbiamieji diskusijų dalyvių pasisakymai nėra nei pilni, nei sugrupuoti, nei atitinką diskutuotų klausimų eigos. Tai tik kalbėjusių pasakytų įvairiomis temomis minčių atpasakojimas. Pasisakymai pateikiami tam, kad “Į Laisvę” skaitytojai susidarytų galimai pilnesnį ir tikslesnį studijų savaitgalio vaizdą, kurį kai kas siekė spaudoje nesąžiningai iškreipti (žiūr. spaudos pasisakymus). Iš antros pusės tie pasisakymai reflektuoja visuomenės nuotaikas ir nuomones veiksnių ir aplamai Lietuvos laisvinimo reikalais.
EDMUNDAS ARBAS
Iš VLIK-o ir ALT-bos šiuo metu tik vardai belikę. Ateina šių organizacijų konferencijos, suvažiavimai, seimai, kongresai ir praeina. Laukiame konkrečių planų, kurie patriotiškoje visuomenėje sukeltų entuziazmą ir kovos nuotaikas. Bet veltui. Visuomenė maitinama rezoliucijomis ir deklaracijomis. Ir taip metai iš metų. Jei tos institucijos nenori ar nebepajėgia reformuotis, laisvinimo veiklos vadovybę turi perimti Lietuvių Bendruomenė.
BERNARDAS BRAZDŽIONIS
Savo strateginių planų priešui neturėtume skubėti atidengti. Todėl ne visus dalykus turėtume viešai spaudoje diskutuoti.
Skaityti daugiau: Politinių studijų savaitgalio diskusijos