TIE METAI JUODI...

LITERATŪRINIS PUSLAPIS

Bronius Valaitis

Bronius Valaitis□ Bronius Valaitis išleistas iš lagerio 1956 m.

Keturis Sirvydų pradžios mokyklos skyrius baigiau 1940 m. pavasarį, prieš pat okupaciją. Todėl ir baigimo šventės džiaugsmą temdė liūdesys. Be to, nerimavau dar ir dėl to, kad nesitikėjau gauti mokslo baigimo pažymėjimo su Lietuvos herbu. Tačiau mano nuogąstavimai nepasitvirtino, netrukus gavau ir lietuvišką pažymėjimą. Tik jame pasirašė jau nebe Matusevičius, o Matūnas. Pasirodo, tas pats, tik sulietuvinta pavarde. Tai buvo mano pirmasis mokytojas, šaulių būrio vadas, taurus lietuvis. Sovietų areštuotas, vėliau 1941 m. sukilėlių išlaisvintas dar dirbo Pavilkijyje, paskui sovietų vėl suimtas.

Mūsų 5-ojo skyriaus mokytoją Lekėčių mokyklos vedėją, Jaunųjų ūkininkų ratelio vadovą Juozą Damijonaitį 1941 m. pavasarį su šeima išvežė į Sibirą.

Užėjus vokiečiams mokiausi Vilkijos gimnazijoje. Po trejų metų antrą kartą užėję sovietai iš pagrindų pakeitė mūsų mokyklos veidą. Laisvės ilgesio dvasia peraugo į pasipriešinimo kovą. Vyresniųjų klasių moksleiviai Aleksas Veverskis, Zigmas Mačiulis, Irenijus Trepkus, Gražina Matūnaitė, Stasys Stankevičius, Viktoras Tamulaitis (mano pusbrolis, žuvęs miške vos 17-os metų) ir dar daugelis kitų išėjo į partizanus.

Romas ir Genutė Grigai, Antanas Jonaitis, mano suolo draugasStasys Mizgaitis, Vladas Štilpa ir kiti atsidūrė lageriuose. Panašus likimas ištiko ir muzikos mokytoją, gimnazijos choro vadovą Antaną Girdžių, kapelioną Praną Bikiną. Daugelis moksleivių, kol kas išvengę represijų, būrėsi į pogrindžio organizaciją LLA, kurios nariu ir man teko būti.

Turbūt daugiausiai žmonių buvo suimta 1948 m. Tuomet areštavo gimnazijos direktorių, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Antaną Paltanavičių, pradinės mokyklos vedėją Petrą Jodelę, 5-os laidos abiturientus, jau spėjusius tapti studentais: Algį Grigą, Alfonsą Marmą, Liudą Pakarklį, Kazį Šimanskį, Joną Skaisgirį, Mečių Zagorskį, Onutę Kučinskaitę, Benadą Kaletką; 6-os laidos abiturientus: Antaną Biskį, Praną Sabonaitį ir šių eilučių autorių; septintokus: Zenoną Anusaitį, Stasį Bartulį, Joną Vilkevičių; šeštokus: Algį Geniušą, Stasį Norkų, Marių Kadišą, Mindaugą Sutkų ir kitus.

Daug metų praslinko nuo to laiko. Mano buvusių mokytojų jau tikriausiai nebėra gyvųjų tarpe, o ir bendramokslių mažai belikę. Ne visiems buvo lemta sulaukti Laisvės, dėl kurios kovota ir taip ilgai kentėta.

... Prieš 40 metų, 1954 m. gegu-žės 16 d., Kazachstane, Džezkazgano sr. Kengyro lageryje prasidėjo politinių kalinių streikas-sukilimas, trukęs 40 parų. Tik birželio 26 d. rytą MVD kariuomenė, pasitelkusi 6 tankus, jį žiauriai numalšino.

Sukilimo dalyvių Marcelės ir Adolfo Dilių, Vlado Skukausko, Zigmo Bateikos ir kitų kengyriečių rūpesčiu 1994 m. birželio 25 d. Kaune buvo suruoštas 40-ų-jų sukilimo metinių minėjimas. Ta proga ir gimė ši poema.

Kulautuva-Kaunas, 1994 m. birželis