TRYLIKTASIS SAIGONO KELIAS ŠIAURĖN

SAULIUS — PELKIŲ ŽIURKĖ

Toki keisti ir negirdėti vardai, kaip Di Aan, Loc Ninh, Phuc Vinh, liks įrašyti į mūsų I divizijos istoriją (Big Red One divizija).

Šituo 13 keliu (highway) nepertraukiamai dunda mūsų divizijos sunkvežimiai, pakrauti šaudmenimis konvojai, iš Saigono tolyn į šiaurę, į tolimas bazes džiunglėse.

Jeigu šis gyvybinis kelias šiandien laisvas ir saugus nuo raudonųjų, tai tik dėka mūsų vyrų ryžto ir kraujo. Po daugelio žiaurių ir atkaklių kautynių mūsų vyrai kovėsi ir laimėjo prieš gookus, kaip vadiname vietkongo dalinius. Eilė mū-

Swamp Rats—Pelkių Žiurkių patrulis saugoja kelią.

sų ir P. Vietnamo vyrų padėjo savo jaunas galvas čia, kad priekyje kovoją draugai gautų visa, kas jiems džiunglių bazėse reikalinga. Raudonoji Hana per Hanoi radio nuolatos skelbė, kad mūsų vyrai šiuo keliu daugiau nedrįs važiuoti, jis bus perkirstas ir raudonųjų užimtas. Tačiau, mūsų kovojanti vyrai parodė jiems jų vietą, ir šiandien čia dunda mūsų konvojai ir tankai, traukdami nuolatos į šiaurę.

VC jau daugelį kartų bandė iš pasalų, naktimis, pulti mūsų pozicijas ir mus išskinti, bet be didesnio pasisekimo. Tiekimas į mūsų bazes prie Kambodijos sienos, kaip Lai Khe, ar Quen Loi, eina ir eis be pertraukos, mes juo rūpinamės ir jį užtikriname. Kelias yra nuvalytas nuo krūmų ir nuolatos patruliuojamas — nuolat nuvalomas nuo VC pakastų minų. Mano dalinio uždavinys ir kasdienis darbas yra saugoti paskirtą keletą mylių kelio.

Anksti rytais mūsų dalinys išeina ant kelio ir mes patruliuojame, žiūrime iš po nakties VC pakastų minų, jas radę nuvalome kelią. Kad ankstyvieji konvojai neužeitų ant jų, nuvalome kelią dar prieš jų vykimą, — žiūrime, kad kelias būtų mūsų sektoriuje saugus. Grįžę iš maršruto ir susirišę su kito dalinio patruliais, užimame pozicijas prie kelio krūmuose. Išsidėstę pakeliais, praleidžiame konvojus, tupime veik visą dieną čia po medžiais, skaitome, rašome saviesiems laiškus, kol ateina laikas pakeisti sargybą ar slapukus. Tik vakare, visus konvojus ir sunkvežimius praleidus, nuimame sargybas ir traukiamės į dalinio įtvirtintą perimetrą nakčiai.

Dienos perdaug čia nesikeičia net švenčių metu, visvien reikia eiti patruliuoti kelią, arba į džiungles slapukais naktį tūnoti. Nors daug kalbama apie paliaubas švenčių metu — tuo, tačiau, niekas netiki, daugiau bijosi kokio vyliaus, kaip

Mūsų gaubicų baterija be paliovos apšaudo vietkongiečių pozicijas Loc Ninh kautynėse.

 

Po kautynių, puolant vietkongiečiams mūsų perimetrą, paimta jų dalinio vėliava.

(Visos nuotraukos straipsnio autoriaus.)

Vienas iš daugelio "išlaisvintojų”— Vietkongo karių, po nakties kautynių, šiaurės Vietnamo karys perrengtas civiliniais rūbais, ginkluotas kiniečių gamybos raketa ir šaudmenimis. ^

atsitiko per Naujus Metus, per TET paliaubas, kai VC iš visų vietų puolė mus.

LOC NINH — mažai žinoma vieta, mažas miestelis džiunglėse, netoli Kambodijos. Čia stovėjo spec, dalinys ir p. vietnamiečių batalionas. VC pasirinko šią mažai ginamą vietą ir bandė didelėmis jėgomis naktį užpulti. Tačiau, gero ryšio ir oro paramos dėka, per kelias atakas čia buvo visiškai sukapotas rinktinis 273 Š. Vietnamo pulkas. Visą naktį mūsų baterijos tiesiu taikymu daužė jų pozicijas, apsišvietę raketomis mūsų helikopteriai mėtė bombas ir raketas ant jų galvų miškuose.

Kautynės virė visą naktį. Prašvitus VC pradėjo trauktis į džiunglių slėptuves, vilkdami savų lavonus. Kautynių vietoje, arti vielų, radome virš šimto lavonų. Mūsų Bn. vyrai surinko visą krūvą VC paliktų ginklų, visų rūšių: s. kulkosvaidžių, automatų, raketų ir bazukų. Atrodo, kad VC ilgai laižysis savo žaizdas po tokios pirties, vietoje tikėtos lengvos pergalės prieš nedidelę bazę.

Pakeitėme dalinį stovėjusį prancūzų gumos plantacijoje. Puikūs namai, dar gražesnės maudyklės, gyvena kaip 5 Avenue milijonieriai, su šaldytuvais, kadilakais. Jie net nenori, kad karas baigtųsi, nes dabar geriau gyvena; biznis eina geriau, nors turi mokėti slaptus mokesčius Vietkongui, ir tas juos palieka ramybėje. Sakoma, kad jie palaiko VC ir yra daugumoje anti-amerikonai, kaip ir pats De Gaulle.

Mūsų Pelkių Žiurkių (Swamp Rats) dalinys yra tikrai to vardo vertas. Maudomės purve ir prakaite dažnuose džiunglių žygiuose. Visas triukas yra — nuolatos judėti, minti VC ant kulnų ir trukdyti jų operacijas. Dažnai kilnodamies turime pakeisti ir kitus dalinius, kurie traukiasi į užnugarį poilsiui. Visą laiką atvykus į naują vietąlaukia sunkus darbas ir prakaitas. Kasamės, statome įtvirtinimus, bunkerius, tveriam spygliuotą vielą, įtvirtiname ginklus pozicijose, taip kad nakčiai atėjus esame pilnai pasirengę priimti gookus svečiuosna. Kiekvienas jų pasalų puolimas randa mus pasiruošusius ir kainuoja jiems kailius. Sunku žinoti, ar ilgai jie mus taip atkakliai puldinės, be jokios didesnės pergalės, kuri jų moralei taip būtų reikalinga.

Mūsų vyrai žino ką daro. Dauguma jų yra išbuvę džiunglėse ilgus mėnesius, matę ir šilto ir šalto. Pažiūrėjus į jų jaunuoliškus veidus, kiti dar nematę nei skustuvo, tačiau jau randi bruožus, kurie išduoda išgyvenimą tarp mirties ir gyvybės. Nors jauni, pats savos šalies žiedas, bet šiose kautynėse jau užgrūdinti vyrai, geri džiunglių žinovai ir gookams nelengva mus suvirškinti.