Plk. Antanas Krikščiūnas
LIETUVOS ŽEMĖLAPIS
CARTE DE LITHUANIE
NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS PORTRETISTAS
geod. inž. plk. Antanas Krikščiūnas
Šiemet sukako dvidešimt metų nuo žymaus Lietuvos geodezininko ir kartografo mirties. O kadangi pasimirė okupacijos metu, tai velionis nebuvo tinkamai paminėtas nei bendroje nei technikinėje spaudoje. Todėl reikalingi esame jo darbų, kad ir trumpo, aprašymo.
Laikau, kad kiekvieno lietuvio inteligento garbės pareiga yra prenumeruoti Lietuvių Enciklopediją. Todėl nekartosiu, kas tenai parašyta apie kolegos A. Krikščiūno asmenį, tik stengsiuosi detaliau papasakoti apie jo ar jo vadovybėje atliktus darbus.
A. Krikščiūnui trimis atvejais teko dalyvauti Užsienių Reikalų komisijų sudėtyje nustatant Lietuvos valstybės sienas, seniau sakydavome — rubežius, vietoje ir derybose.
1. Su Latvija nuo Baltijos jūros kranto ir Žemaičių Šventosios iki Padauguvio. Ten jo žinioje dirbo topografas mjr. Rantenas ir kiti. Teko lankyti tos sienos pačią pirmutinę liniją: apie du km. iki pirmo posūkio ties šventąja prie Laukžemės užtvankos. Toji sutarta su kaimynu siena galioja iki šiai dienai.
2. Susitarus Berlyne su vokiečiais dėl prie Lietuvos prijungto Klaipėdos krašto išvedė ir tą sieną, kuri, po trumpos pertraukos, vėl galioja. Tikiu, kad pirmai progai pasitaikius, ji bus nukelta žymiai toliau į vakarus.
3. 1939 - 1940 m. pulkininkui teko vykdyti atsienojimą su Sovietine Gudija. Ją vedant (vėliau man sakėsi) jam buvo aišku, kad šitas darbas yra grynai apgaulės ir akių dūmimo darbas ar, kaip žemaičiai kad sako, “juokų darbas”, vykdomas tik “pro forma”, be jokio susitarimo, o pagal diktatą. Nuo anų laikų toji, neva siena, buvo kelis kartus “taisoma”. Bet ir ateityje ją reikės taisyti: stumti į rytus bent iki 1920 m. tikrai sutartai sienai.
Pagrindinis plk. inž. A. Krikščiūno darbas buvo organizavimas ir vadovavimas Krašto Apsaugos min-jos štabo Karo — Topografinio skyriaus.
Geod. inž. plk. Antanas Krikščiūnas. Buvęs Karo Topografijos skyriaus viršininkas, Augštesn. Technikos mok. direktorius ir V. D. Un-to Geodezijos skyriaus docentas.
Jis savo uždavinį suprato ne siaurai — aprūpinti kariuomenę pirktais, kitų pagamintais, svetimomis kalbomis žemėlapiais, bet kaip pridera nepriklausomai valstybei. Gavęs vadovybės pritarimą, jis organizavo personalą vykdyti rekognoskavimam, nuotraukom; pasirūpino, kad Švyturio spaustuvė įrengtų moderninį žemėlapių spausdinimo skyrių. Krašto reikalams buvo leidžiami tikrai lietuviški žemėlapiai. Lietuviški ta prasme, kad visi darbai nuo nuotraukų lauke iki spausdinimo buvo atliekami savo žmonių, savo kalba, savam krašte. Ypač teko nugalėti daug sunkumų, kol priaugo jaunoji kalbininkų karta, kuri talkininkavo apdorojime mūsų suslavintų vietovardžių. Buvo leidžiami šie topografiniai lapai:
1. Paskirų vietovių originalios nuotraukos 1:5000 ar 1:10000 (poligonai)
2. Vidurio Lietuvos gražus spalvotas 1:25000. Ypatingai rūpinosi suskubti išleisti Vilniaus ir apylinkių lapą.
3. Perdirbinėta ir taisyta su lietuviškais parašais 15 x 30 lapai 1: 100000.
Pagrindinės izohipsės kas 10 m, o pagelbinės — kas 5 m.
Naujai atsikūrusioji valstybė ilgokai neturėjo savo padoraus, rimto kabinetinio žemėlapio su naujai nustatytomis sienomis.
Naudojome (be sienų) P. Matulionio neblogą ‘‘Kalnotumo ir nuotaku-
Karo topografijos skyriaus žemėlapio 1:400 000 kiek sumažinta iškarpa.
Šatrijos kalnas Žemaitijoje su tranguliacijjos punkte įrengtu tolimačiu - signalu.
mo” (atseit —reljefinį) spalvotą 1:630000 ir kelias laidas neblogo ir spalvoto lietuvių ir vokiečių kalbomi Fr. Ozelio. Pradžioje čia Lietuva buvo rodoma dviejų dalių: Nord Litauen ir Sued Litauen, kuri siekdavo iki Pinsko balų. Vėliau tačiau sutrumpėjo iki 1920 m. sienų.
A. Krikščiūnas sugalvojo, suredagavo ir 1933 m. išleido kabinetinį valstybės žemėlapį 1:400000, spaudė Švyturio spaustuvėje, dviejų lapų, spalvotą ir trijų variantų:
a. — administracinį: vandenys, gyvenvietės, politinės ir administracinės sienos. Be reljefo ir be miškų.
b. — bendrą geografinį fizinį: papildomai prie a parodyta: reljefas (izohipsės kas 20 m) ir miškų masyvai.
c. — pagrindą studijoms, tyrinėjimams: be miško, kelių, gyvenviečių. Tik vandenų tinklas ir kalnuotumas.
Siena buvo parodyta 1920 m., pagal Maskvos sutartį. Administracinė linija su lenkų okupuota Lietuvos dalimi parodyta nežymiai. Sutartieji ženklai paaiškinti ir prancūzų kalba.
Tai gerai apgalvotas, puikiai suredaguotas, žinovo—specialisto Lietuvai parūpintas ir jai gėdos nedaręs kūrinys.
Be topografinių ir kartografinių darbų A. Krikščiūno vadovaujamai įstaigai teko imtis ir grynai geodezinių matavimų: augšto tikslumotrianguliacijos ir precizinio niveliavimo.
Atgijusios Suomijos užsienių reikalų ministeris p. Procopėe 1924 m. sukvietė Helsinkiuose keliolikos valstybių, supančių Baltijos jūrą, atstovus tikslu bendromis jėgomis, moksliškai ištirti šio rajono geoidą. Lietuvą atstovavo geodezininkai St. Kolupaila ir šio rašinio autorius. Po kiek laiko Lietuva ratifikavo Pabaltijo Konvencijos sutartį. Buvo sudaryta tarpvalstybinė Pabaltijo Geodezinė Komisija su generaliniu sekretorium prof. Ilmari Bonsdorff, Suomijos geodezininku, priešaky, šio didelio darbo sumanytoju. Pagal išdirbtą programą kiekviena valstybė turėjo pati vykdyti darbus savo teritorijoje, tik yptaingais atvejais, dėl vienodumo ir tikslumo, kai kurie darbai turėjo būti vykdomi paties centro instrumentais ir dalyvaujant tiems patiems stebėtojams.
Lietuvoje darbus vykdyti buvo pavesta A. Krikščiūno vadovaujamai įstaigai kontakte su un-to astronomais ir geofizikais. Kas pora metų įvykdavo darbui aptarti suvažiavimai įvairiose sostinėse. Čia ne vieta aprašyti pačių darbų pobūdį, tikslus ir pasiektus rezultatus. Tai atskira tema. Duodu tik tinklo schemą. Lietuviai atliko savo dalį labai gražiai. Paskutinė konferencija įvyko Kaune. Suvažiavo mokslininkai vienuolikos valstybių: net konferencijoje nedalyvavusios D. Britanijos (štabo atstovas mjr. Shortt) ir tarptautinės geodezinės ir geofizinės 35 valstybių unijos prezidentas — prancūzas generolas Perrier. Konferencija pavyko visais atžvilgiais. Nors į vicepirmininko vietą pretendavo lenkai, bet buvo išrinktas mūsų Krikščiūnas. Kurį laiką Konvencijoje dalyvavo ir Maskva. Bet vėliau atsimetė — mat, tenai tada ėjo Stalino organizuotos tarpusavio “draugiškos” žudynės — “čistkos”. Deja, Hitlerio — Stalino draugiška sutartis iššaukė II-jį Pasaulinį karą ir šis mokslinis laisvų tautų bendradarbiavimas buvo nutrauktas. Į 1940 m. konferenciją rusai okupantai A. Krikščiūnui neleido vykdyti. Trianguliacija buvo vykdoma vokiečių okupacijoje iki 1944 m.
A. Krikščiūno spausdinti raštai: moksliškai apmatavo Lietuvos ir jos dalių plotus (berods Mūsų žinyne); karo topografijos vadovėlis kariūnams; Lietuvos kartografijos praeitis; apie Lietuvos 1613 m. žemėlapi ir kiti smulkesni darbai. Jo priežiūroje išėjo du tomai Karo topografijos skyriaus Metraščio ir Lietuvos niveliacijos reperių augščių katalogas.
Prie Laisvės Kovų muzėjaus reikėtų sudaryti Karo topografijos skyriaus išleistų žemėlapių pavyzdžių komplektą. Kas g. g. skaitytojų tokių turėtų, prašau man pranešti ar tiesiog atsiųsti. Lietuvos žemėlapį 1:400000 turiu; man į Reutlingeną, kaip didžią dovaną, atvežė, vėliau iš Lietuvos išvykęs, brolis Boleslovas.
Mano adresas: 4241 S. Maplewood, Chicago, Ill., U.S.A.
Antano Krikščiūno vardas neatskiriamai yra susijęs su Lietuvos žemės matavimais ir kartografinių darbų trumpu, bet kūrybingu ir šviesiu suklestėjimu.
Besikuriančioje valstybėje labai trūko visokių specialistų. Todėl ir A. Krikščiūnui teko būti mokytoju Karo Mokykloje, Topografų kursuose, Aukštesn. Technikos mokykloje (vokiečių okupacijos laiku buvo jos direktorium), pagaliau jis dėstė kartografiją Geodezijos skyriuje Statybos fakultete.