ŽALGIRIS
JONAS RŪTENIS
Istorinė kronika
(pradžia kovo mėn. KARYJE)
Lenkija. Červinskas ties Vysla. Jungtinės kariuomenės stovykla. 1410 metais. Vasara. Pavakarys.
VYTAUTAS
Zindramai, mes turime
apjot visas stovyklas
ir pasitikrinti . ..
Man, kaip dedas—
tvarkos ten neperdaugiausia!
Turiu žinių, kad tavieji
puotas, kovos dar nelaimėję kelia . . .
Turi atsakymą į tai?
ZANDRAMAS
Aš abejoju . ..
VYTAUTAS
Išblaškykim abejones!
Išjokime
ir patys savo akimis
matysime . . .
Ir aš netikiu plepalams . . .
Dabar geriausias laikas—
Karalius su palyda tebus rytoj.
ZINDRAMAS
Kaip liepsi, Vade . . .
Lietuvių stovykla
Lietuvių dalinių vadai:
Manvydas
Čupurna
Lengvenis
MANVYDAS
Ar viskas paruošta,
kas kunigaikščio įsakyta?
ČUPURNA
Jo įsakymai man šventi.
LENGVENIS
Aš tik pasidžiaugti galiu
savaisiais . . .
MANVYDAS
Džiaugiuos ir aš
bet...
Matot, aš žinau, kad
kunigaikštis, o gal ir pats Jogaila
bus čia— ir tikrins . ..
ČUPURNA
Ras tvarkoj
Kiekvienas mano vyras
pristatė duoklę kruopų,
avižų ir rugių statines . . .
Mėsos dalis, Baltvydžio girioj sumedžiota,
statinėse senai sūri—
Narevo ir Vyslos upėmis plukdyta—
Mozūruos ir Polocke svečiuojas.
O patys vyrai
ginkluoti iki ausų.—
Žirgai atrodo puikiai . . .
Nelengva dalis kryžiokams, kaip jaučiu. . .
LENGVENIS
Tik... o gal aš neišmanau? .. .
Sakykit—
Ko mes čia lenkų žemėn atsibeldėm?
Juk kryžiokų mušti rengėmės— ne lenkų ...
MANVYDAS
Tai paslaptis, Lengveni—
Jogailos ir Kunigaikščio paslaptis . . .
Ką žinai—
gal tiesiai
Marienburgo sieksim! . . .
ČUPURNA
Kas žino? . . .
Juk slapta rinkomės
Vilniuj ir Trakuos . . .
Paskui, kaip lūšiai, naktimis bildėjom
Gardinan ir Braston . . .
Kas žino?
MANVYDAS
Paaiškės tuoj viskas.
O dabar Jus abu palieku,
ir einu sargybų apžiūrėt .. . (išeina)
LENGVENIS
Man dienos pilkos .. .
ČUPURNA
Tamsios ...
MANVYDAS
(įšokęs atgal palapinėn)
Pašviesės!—
Zindramas su Kunigaikščiu Vytautu
stovykloj!
Sakiau atjos!
(po valandėlės)
Sveikas, Vytaute—
Zindramui pagarba ....
VYTAUTAS
Midų geriat?
ZINDRAMAS
Taigi ar midų?
MANVYDAS
(Čupurnai ir Lengveniui stovint)
Vandeniu šaltinio
gaivinamės kol kas...
VYTAUTAS
O pulkai?
MANVYDAS
Sotūs, atsigėrę ir
paruošti.
VYTAUTAS
Sakai . ..
MANVYDAS
Po tris ir keturis šimtus
pulkuose.
Šarvuoti patys ir jų žirgai,
ilgos jietys,
sunkūs kalavijai,
kirviai—
buožės ir plaktukai.
Raitųjų palydos įtempti lankai
ir skydai paruošti atremti priešą.
Pulkų vėliavose
supas Vytis raudonam dugne:
Baltasis — lengvųjų raitelių pulkuos
Juodasis— vėliavas sunkiųjų puošia.
Pėstieji:
tarnai raiteliams,
ginklanešiai,
prižiūrėtojai žirgų ir vežimų—
stiprūs ir nusiteikę.-
Mes pasiruošę, Kunigaikšti!
VYTAUTAS
Tikiu!
MANVYDAS
Karužos aš garbe
prisiekiu!
VYTAUTAS
Dėkoju tau, Manvydai,
Lengveni ir Čupurna.
Pribus pagalbon dar
Žygimantas Kaributaitis.—
Jis su savo vėliava ...
Sėkmės! ...
VISI
Sėkmės!
Lenkų stovykla
Lenkų dalinių vadai:
Zaremba
Tarnovskis
Hinča
Sieščencas
(Zaremba, Tarnovskis— gurkšnoja, vis pasipildydami is ąsočio. Hinča traukia dainą. Sieščencas sėdi surūgęs)
HINČA (dainuoja)
Širdie pakilki,
Linksma pabūki
Gal jau rytoj reiks skirtis . . .
— — — — — — — — —
Nebus dainelių-
Jaunų mergelių
Nebus į laimę ko irtis . . .
— — — — — — — — —
Daužkim tad taurę—
Jaunystę smagią
Daužkim linksmybę
Jauną melagę . ..
Cha-cha-cha ...
(Prisėlinęs prie Sieščenco)
Širdie pakilki,
Linksma pabūki
Gal jau rytoj reiks skirtis . . .
SIEŠČENCAS
Velniop!
Jūsų dainos
ir girti pepalai .. .
Jausdami mirtį
giesmes giedotumėt geriau . . .
ZRAEMBA
Taigi. Gerai sakai.—
Litanijas, anot tavęs . . .
Bet, vyre,— žinok ir tai —
įmirtį ruošiantis
velniai kelius pastoja
į Dievo Amžino buveinę.
Tad leisk dabar pareikšti
krūtinėje kas liko . ..
Gal dulkių nuosėdom
aprūkusios
tos visos aistros ir kliedėjimai,
bet, žmogau, jie gi visą amžių
mano,
o skirtis su savu nelengva—
oi, brolau, nelengva ...
TARNOVSKIS
O je,— nelengva,
jei dar spėkos jauti savyje,
o našlauti liks žmona jauna
ir pulkas dailių merginų .. .
HINČA
(Sieščencui)
Nebus dainelių.—
Jaunų mergelių
Nebus į laimę ko irtis ...
SIEŠČENCAS
(supykęs)
Sakau, velniop!
Jei vadai taip darom
ir plepam apie mergas girti—
kas kareiviams tada belieka?
O ir iš mūsų kas tada?!
Nejaugi Lenkijos vajauna
su savo riteriais garbingais
ir Karaliumi Jogaila
girti į žygį ruošias?
HINČA
Et, juokai . . .
Tu juokų, Sieščencai, nesupranti
ir tuoj į ugnį
garbę riterių pili . ..
Juokai, sakau juokai, tai viskas . . .
Mes tai tik liežuviais malam,
o jie . . . jaučiu, kareiviai mūsų,
vežimuos tai tikrai ūlioja . ..
SIEŠČENCAS
Jūs burnas išsiplaukite
kai kalbat—
Žmuidzianai sužinoję juoksis,
o beto atsiminkite
gal rytoj jau paskutinė
gyvenimo diena!....
HINČA
(vėl pildamas taures)
Daužkim tad taurę—
Jaunystę smagią
Daužkim linksmybę
Jauną melagę . . .
(Sieščencas pasiklausęs trenkia taurę ir išeina)
( Svirdinėdamas)
Nepatiko.
Jūs visi matot, kad nepatiko
Bandzino Vaitui ...
Litanijų prieš mirtį vaitas užsimaė.
Stebėtis reikia šventumu
ir jo viso dvaro prakilnybe . ..
Man širdy šiandien pasiutiška kaitra.
Ar galiu gi aš šventas giesmes
dabar giedoti tokiam ūpe?
ZAREMBA
Spjauk barzdon
ir trauk savaip.
Išgirdę dainą—
Žmuidzianai šoks
ne tik tu vienas . ..
HINČA
Širdie pakilki
Linksma pabūki
Gal jau rytoj reiks skirtis . . .
(palapinės angoje pasirodo Sieščencas su Zindramu ir Vytautu). Hinča dar nemato ir traukia toliau)
Daužkim tad taurę—
Jaunystę smagią
(pamatęs)
Daužkim ... linksmybę . . .
Jau. . .ną . . . melagę .. .
SIEŠCENCAS
Neklauso!
Nesuvaldomi visi. . .
ZANDRAMAS
Matau, Sieščencai.
Visi jūs pliauškantys botagai.
Kareiviai palaidi, kaip avys—
Vadai girti.
Dainuškas traukia.—
Tauzija niekus . . .
Gėda man!
Gėda!
Akių neturiu kur dėti,
kunigaikšti . . .
VYTAUTAS
Pranykit!
Girtų kalba— vapaliojimas tiktai.
Karaliaus vardą ir garbę niekinat tik tuo.
Karalius jūsų— negi mano,
o jūs degli jam patarnaujat . . .
ZINDRAMAS
Matytumėt lietuviai,
vyrs į vyrą pečius surėmę,
kaip karžygiai kovos lauke.
HINČA
Žmuidzianai?—
Ar gi jie žino kas yra gyvenimas?!
Ar daug išmano degla iš kur tos gilės? .. .
ZINDRAMAS
Nutilk!
Atleisk jam kunigaikšti.
Girtas . .
— — — — — — —.
Palik mane
vienas aš parjosiu . ..
— — — — — — —.
Prisiekiu!—
Kaip Manvydas tau sakė,
garbe sava prisiekiu, Vytaute!
Bus čia patvarkyta . . .
VYTAUTAS
Tikiu, Zindramai,
padarysi viską, tik garbės Lenkijos vajaunos
nebeatpirksi mano akyse ...
O jūs, kurie niekus prisrėbę drebiat
ir išmanot iš kur tos gilės-
būkit pasiruošę.—
Įrodysit miklumą ugnyje . ..
(išeina)
HINČA
Jis šiaušias . . .
Jis pučias . . . Didysis Vadas cha-cha . . .
Už Karalių vyresniu dedas ...
ZINDRAMAS
Žinotum . . . tylėtum, kaip akmuo.
Be Vytauto— mes avys.
Karalius tai tik ženklas ...
HINČA
Tu jo burtais apžolėtas ...
ZINDRAMAS
Liautumeis krikščioniu būdamas
tikėti burtams . . .
Ir mane siutinti.
Įkalinsiu!—Tylėk! . ..
Aš esu Karaliaus skirtas tau vadu,
nutilk negargaliavęs.
Atsipeikėk!
Dūlėtu protu tešneki niekus . . .
HINČA
Ei, Zindramai, velniai sulindo
į tave.
Matau kad apžolėtas
vadyste,
Karalium iš Žmuidzianų,
ir Vytautu Didžiuoju tavo —
tarei gi taip:
Jis avinas, o mes tik avys . . .
ZINDRAMAS
Nutilt prašau—
žinau ne tu kalbi ...
(sviesdamas į kampą ąsotį)
Ąsotis kalba— tai ne Hinča . . .
Rytoj gailėsies, verksi ir atsiprašinėsi.
Žinau tave, gudruoli, nelaimingas,
priuostęs kvapo kurs apnuodijo
tau protą— juokdariu darais . ..
(bus daugiau)
