ŠVENTOSIOS AKIMIRKOS
Kazys Bradūnas
M a l d a
Puola šerkšnas nuo plonų šakelių
Į šviesos atplaukiančias bangas.
Aš laikysiu tavo ištiestas rankas
Kaip du baltu balandžiu virš aukuro
Viršum aukuro žėruojančios aušros . . .
Puola rasos nuo plonų šakelių
Į šviesos užtvinusias bangas,
Ir pro tavo ištiestas rankas
Kyla deganti, didžiulė saulė,
Kaip dangaus širdis, didžiulė saulė.
Ž i r g a s
Tik pridėk prie mano kaklo ranką—
Ar jauti nerimstantįjį kraują,
Kurs mane, kaip įtemptąjį lanką,
Laiko virpantį... ir šauja
Tartum strėlą į akiratį toliausią —
Ir aš prigulu prie žemės lyg liepsna —
Tik pridėk prie mano kaklo ausį —
Srūva krauio pergalės daina.
A u d r a
Išdidus Perkūnas atidunda
Giriosna svaidydamas žaibus.
Žemė jau pavasario pagundoj
Praskleidžia žaliuojančius rūbus—
Ir nuplautą, nuodėmingą kūną
Taip visa virpėdama laikys,
Kol apglėbusi nerimstantį Perkūną
Užmigdys, bučiuodama akis . . .
D a u s o s
Ten sėdite augštam vėlių suolely
Su ąžuolo vainikais ant galvų,
Kur amžino pavasario šakelės
Pašlaitėm dangiškiĮ, kalvų
Po jūsų kojomis žaliuoja.
Kur ganosi kovų žirgai baltieji,
Laukiniai, nesuvaldomi, laisvi,
Ten saulė motina tarp jūsų rankų skrieja
Ir debesys balti, balti . . .
