KALINIO SKUNDAS
A. P. Bagdonas
KALINIO SKUNDAS (Kryžiuočių nelaisvėje)
Kai negirdžiu aplink kovos trimitų,
Ir kardų ugnys netvyska žaibais,
Juoda naktis širdin manon užkrito,
Ir kietos sienos laisvės nepraleis.
Naktim sapnuoju tėviškę— pastigęs
Gimtųjų gojų Palangoj šventoj,
Kur vandenys laisvi sidabru žvilga,
Aplaistyti lietuvišku krauju.
Paduokit man sparnus vakario vėjo,
Perkūne, triuškink sienas akmenų.
Ir mėnesiai ir metai pro mane praėjo,
O aš kaip sliekas urve gyvenu.
Bet aš tikiu— ateis diena galinga,
Šie mano bokštai grius kaip pelenai.
Krūtinėse mūs brolių laisvės ugnis nedingo,
Jinai krauju ir gaisrais ligi čia ateis.
