VAKARŲ EUROPOS GYNYBA ATOMINIO KARO ATVEJU
A. RĖKLAITIS
(Pabaiga)
IŠSISKLEISK, JEI NORI LIKTI GYVAS. Imlumas atominio karo atveju yra sunkiai išsprendžiama ir labai komplikuota problema. Tos problemos išsprendimas sudaro NATO karinei vadovybei daug rūpesčio. Atominiame amžiuje imlumas reiškia žūt ar būt. Imlumas yra sugebėjimas arba galėjimas atlaikyti Sovietų atominius smūgius, neprarandant galimumo suduoti priešui lemiamą smūgį.
Aviacijos eskadrilė negalės pakilti nuo žemės, jei ji neturės pajėgumo imlumui. Ir JAV-bių divizija, neturėdama pajėgumo imlumui, negalės atsilaikyti prieš Sovietų pulką. Bendrai, jei NATO karinės pajėgos ir tarnybos neturėtų imlumo, tai jos galėtų būt išvestos iš rikiuotės pirmais Sovietų smūgiais.
Divizija, laikantis senos santvarkos, galėtų būti išvesta iš rikiuotės vienu atominio ginklo smūgiu. Vartojant naują santvarką nuostoliai yra žymiai sumažinami.
Imlumo problemą sprendžiant pirmiausia kyla reikalas sudaryti sąlygas, kad jėgos ir tarnybos galėtų būti taikos metu taip išskirstytos ir išdėstytos, kad vienu atominiu smūgiu būtų iš rikiuotės išvesta daugiausia vienas batalionas iš septynių ar aštuonių divizijoje esančių. New Approach studija nurodo, kad norint išlaikyti vadovavimo kontrolę bat. vado rankose, pėst. batalionas negali būti išsklaidytas didesniame plote negu apima mirtina zona atominiam ginklui sprogus. Vadovavimo kontrolės bataliono vado rankose išlaikymo principas atominiame kare laikomas būtinu. Todėl planuojama ir bandoma batalionus sklaidyti tiek plačiai, kad jie neišslystų iš bat. vado rankų. Tarp išsklaidytų batalionų paliekami dideli tarpai, kad vienu ir tuo pačiu atominiu smūgiu negalėtų būti išvesti iš rikiuotės du batalionai.
JAV-bių šarvuotos divizijos savo dabartine organizacija atitinka atominio karo reikalavimams. Šarvuotos divizijos gali ir be kelių laukais judėti. Jos gali greit išsiskleisti ir išvengti kelyje spūsties, palikdamos kelius. Jų tiekimo šarvuotos kolonos visada yra saugesnėje padėtyje, negu pėst. divizijos tiekimo ilga “uodega”
Dabartinės organizacijos pėst. divizija skaitytųsi išvesta iš rikiuotės, jei jos sutelkta artilerija, ar jos rezervinis pulkas, ar jos vadovietės rajonas būtų atominio smūgio sunaikinti. Numatoma, kad kiekviena nauios organizacijos divizija turės atsarginę vadoviete su sumažintos sudėties štabu. Divizijos artilerija bus suskaldvta į mažesnius vienetus, traktorine trauka aprūpintus, kad, esant reikalui, galėtų greit išsiskleisti arba susitelkti. Pėst. pulkas iki šiol mažiausias savarankiškas ūkiškai administracinis vienetas, turės užleisti savo vieta batalionui — kovos vienetui. Naujas batalionas bus pajėgus veikti savarankiškai.
Pilnos sudėties batalionai bus metami į kautynių lauką vieton nukentėjusių nuo atominių smūgių. Apie smulkesnių dalinių panaudojimą tam tikslui nieko nesakoma. Naujo tipo batalionai bus pajėgūs greit, susitelkti kautynėms ir greit išsiskleisti slėpimuisi. Jie galės geriau išnaudoti vietove, ja prisidengti, maskuotis. O svarbiausia jie bus žymiai judresni, paslankesni. Vadovybės, komunikacijos, transporto, tiekimo ir reikmenų problemos laukia taip pat savo sprendimo. Atsakymai į tas problemas jieškomi, organizuojant eksperimentinius divizijų manevrus. JAV-bių divizijų Europoje perorganizavimą numatoma pradėti šių metų gale. Prancūzų dvi divizijos jau yra perorganizuojamos į 12.000 vyrų atominės eros vienetus.
“KOVOK IR SLĖPKIS” TAKTIKA
Vėliausi NATO manevrai V. Vokietijoje, dalyvaujant 140.000 vyrų kariuomenei parodė, kad judesį ir slėpimąsi kombinuojant, kovos vienetai net prie senos divizijų organizacijos, būtų sunkiai pastebimi ir sunkiai surandami kaip vertingi taikiniai atominiam smūgiui. Viena 5.000 vyrų britų brigada, laikydama 3-jų mylių frontą, buvo išsidėsčiusi 15-kos mylių gilumom Jos vienetai judėjo dieną ir naktį tai susitelkiami kautynėms, tai išskleidžiami slėpimuisi.
Šios taktikos dėlei abi kovojančios pusės šešių dienų laikotarpyje neturėjo galimybės panaudoti atominius ginklus. Mat, sunku vertingą taikinį surasti, o dar sunkiau į jį paleisti atominio ginklo sviedinį, kol dar jis (taikinys) nėra dingęs. Atominio smūgio reikalavimas iš divizijos štabo turi eiti per korpo ir armijos štabus ir turi gauti Fronto Vado patvirtinimą. Patvirtinimas duodamas įsitikinus, kad taikinys yra vertas atominio smūgio, ši procedūra atima brangų laiką. Be to, laiką sutrukdo ir ekspertai, kurie turi nustatyti: 1) naudotino ato-
Atominis pabūklas šūvio metu
minio sviedinio rūšį ir 2) sprogimo aukštį ir vietą. Jei naudojamas lėktuvas atominei bombai mesti, tai visi pasirengimai uždaviniui įvykdyti turi būti ypač kruopščiai ir atsargiai atlikti. Nustatoma tiksli taikinio vieta, užtikrinamas kovos lėktuvų lydėjimas, apsauga ir priešo klaidinimas. Jei atominė artilerija yra naudojama, tai pabūklo tarnyba turi būti iššaukta. Tarnyba turi surasti pabūklui ugniavietę, pageidautina dienos metu, ją užimti pageidautina nakties metu. Apie viską, kiek tai reikalinga, turi būti įspėti artimiausi kaimyniniai daliniai. Ši procedūra įgalina atominę artleriją paleisti šūvį į taikinį greičiau negu su lėktuvo pagalba.
Įsidėmėtina, kad per minėtus paskutinius manevrus greičiausias atominis smūgis buvo suduotas praslinkus keturioms valandoms nuo taikinio suradimo. Kitiems smūgiams paleisti sugaišta trys ir keturius kartus daugiau laiko. Keturių valandų pakanka, kad pėst. divizija galėtų persikelti į kitą vietą 80 mylių atstumu. Paprastai pakanka toliau pasistūmėti dvi mylias, kad nuo smūgio išvengti didesnių nuostolių.
Vienas 280 mm batalionas “iššovė” keturius šūvius per keturias manevrų dienas. O tuzinu kitų iššaukimų atveju artilerija negalėjo “iššauti” nei vieno atcminio šūvio, kadangi taikinys spėjo išnykti kol buvo pasirengta “šauti”. Iš penkių A-Sviedinių ir keturių A-Bombų, “išsprogdintų” per šešias dienas, tik trys buvo pilnai veiksmingos. Kitos visiškai “nepa-taikė”arba padarė tik tiek nuostolių, kiek jų būtų galima padaryti su Standartiniais ginklais.
DVI DIDŽIOSIOS SILPNYBĖS
Jei visos imlumo (absorbavimo) problemos būtų taip lengvai sprendžiamos kaip divizijos skaidinyje, tai NATO karinė vadovybė galėtų lengviau atsikvėpti. Daugiausia rūpesčio vadovybei sudaro ne judrūs vienetai, bet pastovūs įrengimai. Atominių ekspertų studijos imlumo srityje nurodo dvi “gyvybines silpnybes”, kurios daugiau silpnina NATO gynybą negu visi kiti trūkumai, paėmus juos kartu, šios dvi silpnybės yra: 1) Aerodromų pažeidžiamumas ir 2) Kaiserlautern kompleksas.
Sakoma, kad Kaiserlautern kompleksas neturi nieko bendro su psichiatrija. Tačiau šių dienų žymūs karo vadai abejoja, kad tie, kurie tą kompleksą įsakė įrengti, yra buvę sveikos galvosenos. Kaiserlautern prieš keturius metus buvo apsnūdęs miestelis, 35 mylios į vakarus nuo Reino, Prancūzų zonoje. Per laikotarpį nuo Korėjos karo iki šių dienų tas miestelis ir jo apylinkės pavirto į triukšmingą, dulkėtą JAV-bių Vakarų Fronto Vadovybės administracinį Centrą, dažnai minimą geriausiu Europoje taikiniu A-Bombos.
Kaiserslautern rajono ribose už Reino upės, tariamai saugiai, turįs puikias komunikacijos linijas į Prancūzijos Atlanto uostus, yra įrengtas ir JAV-bių 7-tos Armijojs “arsenalas”. Tai milžiniškas tiekmenynas, didžiausias tos rūšies Vakarų Europoje. 7-tos Armijjos du korpai ir penkios divizijos, esančios į rytus nuo Reino, turi su savim tiekmenų tik 10—14 kautynių dienų. Visą kitą, kas toms jėgoms būtų reikalinga 3-jų karo mėnesių laikotarpiui, yra sukrauta į vakarus nuo Reino V. Vokietijoje ir Prancūzijoje. Viso ko didžiuma yra Kaiserlautern komplekse. Čia, suspaustame 40 X 40 mylių plote yra suteikta 2/4 karo tiekmenų JAV-bių žemyno kariuomenei Europoje. Čia yra akrai sukrautų šaudmenų, gazolino, maisto, įvairiausių rūšių inžinerijos reikmenų, artilerijos parkai, auto mašinos, apranga, ryšių priemonės ir sanitarijos reikmenys. Bet tai dar ne viskas. 75 X 40 mylių keturkampyje, aplink Kaiserlautern, dar yra sutelkta: 1) Vienintelė JAV-bių šarvuota divizija, 2) Keturi iš penkių JAV-bių atominės artilerijos batalionų V. Vokietijoje, 3) šešios aviacijos bazės, į kurias įeina arti pusės JAV-bių taktinės aviacijos lėktuvų su tarnyba ir viena Kanados Aviacijos turbininių lėktuvų grupė, 4) JAV-bių taktinės aviacijos vadovybės būstinė Europoje, 5) Vienas iš dviejų Centrinėje Europoje NATO taktinės aviacijos vadovybės štabų, 6) JAV-bių radaro tinklo V. Vokietijoje kontrolės centras, 7) Visos JAV-bių aviacijos vairuojamos raketos V. Vokietijoje, 8) 50.000 JAV-bių kariuomenės ir 30.000 jos šeimos narių.
SVAJONĖ VIRSTA “VOTIMI”
Daugiau kaip 500 milionų dolerių iš Vokietijos Okupacijos Išlaidų Fondo buvo išleista keturių metų bėgyje pastatyti Kaiserlautern komplekso sandėlius, aerodromus, remonto dirbtuves, kelius, geležinkelius, kareivines, ligonines ir karių šeimų butus. JAV žemyno kariuomenės ir oro pajėgų įrengimų ir reikmenų vertė šiame rajone siekia daugelį bilionų dolerių. Visa tai puikiai suplanuota ir įrengta pasiruošiant kitam Pasauliniam karui. Tiekmenys yra pakankamai išsklaidyti, turint galvoje štandartinį bombardavimą (II pas. karo metu). Puikiai viskas išskirstyta ir kartu sukoncentruota taip, kad būtų galima išlaikyti vadovavimo kontrolę ir greitą išsiuntimą tiekmenų į frontą. Atsitraukę už Reino kariuomenės vienetai galėtų būti lengvai viskuo aprūpinti iš ten esančių sandėlių. Kautynių lėktuvai ir bombonešiai yra čia pat po ranka kovojančiai žemyno kariuomenei paremti arba ore priedangai sudaryti. Visais atžvilgiais Kaiserslautern kompleksas yra II pasaulinio karo vadų svajonė. Bet JAV atominio karo ekspertams, ruošiantis busimajam karui, Kaiserslautern kompleksas yra “votis”. Ekspertai yra apskaičiavę, kad užtektų gerai pataikytų trijų A-Bombų arba devynių atominių vairuojamų sviedinių (raketų), kad visiškai būtų sunaikytas visas šis kompleksas. Girdi, Sovietam nereikėtų panaudoti net lėktuvo, nes rizikuotų jo netekti. Jie turi V—2 raketas, pasiekiančias kompleksą iš savo nuolatinių ugniaviečių.
IŠSISKLAIDYMAS ATBAIDO PRIEŠĄ
JAV karinė vadovybė priėjo išvados, kad Kaiserslautern kompleksas turi būti pagrindinai išsklaidytas. Bet tai įvykdyti nėra lengvas uždavinys. Ekspertai sako, kad Kaiserslautern komplekso išsklaidymo darbai gali užtrukti tiek pat laiko, kiek užtruko jo pastatymas, būtent — 4 metus. Bet, pirma negu pradėti išsklaidymą, reikia turėti vietą ir plotus, kur būtų galima išsklaidomo komplekso dalis perkelti, sutalpinti. Tam tikslui žemės gauti V. Europoje yra sunku, nes jos kiekvienas gabaliukas čia yra apdirbamas, išnaudojamas. Statyba būtų sunki ir eitų išlengvo. Statybos fondai yra sumažėję ryšyje su sumažinimu karo biudžetų Vakarų valstybėse.
Be grynai fizinių problemų, kylančių jieškant vietos komplekso išskleidimui, kyla strateginės tiekimo bei aprūpinimo problemos. Tiekimo ir aprūpinimo srityje yra ribos, nustatančios kaip toli tiekmenynai ir remonto dirbtuvės gali būti išsklaidytos, kad jų veikimas būtų efektingas ir jų kontrolė iš vadovybės rankų neišspruktų.
Išsisklaidymas reikalauja daugiau transporto ir tarnybos dalinių, sąskaiton kovos vienetų. Bet šiame klausime yra priešingų tendencijų, šiuo metu JAV-bių Armija bando sustiprinti savo kovos pajėgumą, padidindama kautynių vienetų ir tarnybų santykį iš dabartinio 50 : 50 į 60 : 40.
Atominiai planuotojai deda pastangas ir reikalauja, kad tiekmenynai būtų išsklaidyti iki maksimumo į skaitlingus duplikuotus sandėlius. Vieno gazolino arba ryšių priemonių sandėlio praradimas atominio smūgio pasėkoje būtų žymiai mažiau jaučiamas, jei dar pasiliktų keletas kitų, atominio smūgio nepaliestų.
Progresyvus tiekmenynų išsklaidymas gali pagerinti ir padidinti NATO bendrą imlumo pajėgumą. Tas savaime sudarytų Sovietams daugybę naujų taikinių, kurių sunaikinimui jie neužtektų turimų atominių sviedinių atsargų. Toji padėtis Sovietus veiktų atbaidančiai. Jų noras pradėti karą sumažėtų.
Nežiūrint į tai, kad kaikurie užplanuoti Kaiserslautern komplekso statybos darbai dar tik dabar varomi prie pabaigos, jau pirmieji to komplekso išmontavimo ir išsklaidymo darbai yra vykdomi. Ar išsklaidymas pareikalaus dviejų ar keturių metų, nesvarbu, bet jau pradėtas išsklaidymas bus įvykdytas. Bet NATO vadovybė turi kitą, žymiai sunkiau išsprendžiamą problemą, būtent: turbininių lėktuvų aerodromų pažeidžiamumas.
AERODROMŲ NEGALIMA PASLĖPTI
Divizijos gali savo nuostolius sumažinti vartodamos judrumą ir paslankumą. Tiekmenynai gali būti išsklaidyti ir paslėpti. Bet aerodromų negalima nei paslėpti, nei perkelti. Jų išsklaidymo galimumai labai riboti. Turbininių lėktuvų aerodromų Europoje pažeidžiamumo studijų išvadose prieita nuomonės, kad viena Hirošimos tipo A-Bomba galėtų tokį aerodromą paversti griuvėsiais. Tokia bomba pataikiusi galėtų nušluoti nuo žemės vienos eskadrilės 80% tarnybos ir 75% lėktuvų.
Vienas NATO karinės vadovybės augštų pareigūnų išsireiškė: “Jei Sovietai nieko daugiau savo atominėmis bombomis neliestų, o tik jomis sunaikintų visus NATO aerodromus pirmomis karo dienomis, tai tuo būdų jie pasiektų labai daug, kad užsitikrintų sau laimėjimą Europoje”. Paskirti ekspertai išstudijuoti aerodromų išsklaidymo galimumus, su nusivylimu šios misijos atsisakė.
Vidutiniškai, vienas NATO turbininių lėktuvų aerodromas užima 1.100 akrų žemės ir turi betoninį pakilimo - nutūpimo kelią 11/2 mylios ilgio. Tokiam aerodromui reikėjo nusavinti žemę iš apie 50 ūkininkų. Siekiant išsklaidymo, reikėtų daug naujų aerodromų, panaikinant nuo žemės paviršiaus ištisus kaimus ir perkeliant jų gyventojus. Tokio masto darbų vykdymas būtų labai sunkus, brangus ir pareikalautų net keletos metų laiko. Be to, būtų mažai laimėta, jei aerodromų išsklaidymo dėka nuostoliai būtų sumažinti pusiau pagal Hirošimos bombos mąstą. Panaudojus galingesnes bombas, tokiu išsklaidymu nieko nebūtų atsiekta, nuostoliai nebūtų sumažinti.
KAIP SUMAŽINTI NUOSTOLIUS?
Jau imtasi tam tikrų priemonių, siekiant sumažinti tarnybos ir lėktuvų nuostolius tokiais būdais, kurie reikalauia minimumo laiko ir išlaidų. Tos priemonės yra: siaurų apkasų naudojimas pavojaus metu, tarnybų mokymas užsidengti galvą specialiu uždangalu ir staigiai gulti ant žemės, kad tuo būdu išvengtų nudegimo kai esama už atominio sprogimo mirties ribos.
Yra siūlymų, kad, nežiūrint išlaidų dydžio, lėktuvų tarnybai būtų pastatyti daugelyje vietovių nedideli namai, keletas mylių atstume nuo bazės. Šis reikalas yra studijuojamas, kad sumažintų tarnybą, dabar laikomą sutelktą aerodrome. Vienas, viltį duodantis bandymas, yra daromas su žemo spaudimo didelėmis padangomis, lengvai užmaunamomis ant lėktuvo ratų. Ant ratų užmautomis padangomis lėktuvą greit ir lengvai galėtų ištempti iš aerodromo toli į laukus mažo tipo traktorius arba specialus vilkikas. Tik reikėtų išanksto išardyti ūkininkų tvoras, kad kelyje į laukus jos nesudarytų kliūčių. Toliau, pastatymas atsarginių kontrolės bokštų aerodrome, įgalintų dalinai sugriautą aerodromą greit atstatyti ir jį vėl panaudoti ilgai nesugaištant. Bet, iš kitos pusės technikos laimėjimai duoda pagrindo manyti, kad visos pastangos, dabar dedamos sumažinti aerodromų pažeidžiamumą, turės mažai praktiškos reikšmės Moderniškas turbininių lėktuvų aerodromas šiandieną jau laikomas savo amžių atgyvenęs, kadangi jau yra ginklas — požeminio sprogimo atominė bomba, kuri aerodromo takus ir kitus įrengimus gali taip sunaikyti, kad jų atstatymas bus neįmanomas. Tokia bomba aerodromą “paskandina” nelyginant vandenyno lėktuvnešį. Išvadoje reikia pasakyti, kad aerodromas dabar yra labiau atominės bombos pažeidžiamas negu lėktuvnešis dėl to, kad jis nejuda, yra nepaslankus.
PASLANKIOS PLATFORMOS YRA REIKALINGOS
NATO oro pajėgų planuotojai numato, kad ateityje reikės visiškai atsisakyti nuo aerodromų. Tolimo šaudymo raketos ir vairuojami sviediniai, kaip pav. Matador tipo bepilotiniai bombonešiai, gali perimti tam tikrus pilotinių lėktuvų uždavinius. Jų judrios platformos - ugniavietės yra apsaugojamos jų dažnu kilnojimu ir pasislėpimu.
Žinoma, dar bus reikalingi ir pilotiniai lėktuvai. Piloto ar žvalgo nuomonė yra lemianti vykdant žvalgybą, remiant žemyno kariuomenę, atakuojant judantį priešą ir smogiant kitus atsitiktinus taikinius. Šiems uždaviniams vykdyti turbininis lėktuvas turės pakilti vertikaliai arba iš paslankios platformos — lėktuvnešio. Yra konstruojama ir bandoma keli tokių lėktuvų prototipai čia, šiame krašte, Anglijoje ir Prancūzijoje.
Praeis mažiausiai 3—5 metai, kol minėti lėktuvai bus panaudoti veiksmams mažesniam ar didesniam skaičiuje. Tuo tarpu NATO turi pasikliauti savo dabartiniais lėktuvais ir aerodromais, rūpindamasi jų saugumo tobulinimu įmanomomis priemonėmis ir būdais.
ATITAISYMAS.
Pereitame KARIO numeryje paskelbtame Lietuvių Sąjungos “Ramove” Centro Valdybos Bendraraštyje Nr. 20 buvo praleisti šie skirsniai:
3. Veikalo paruošimo —išleidimo darbams organizuoti, tvarkyti ir vykdyti sudaroma prie Centro Valdybos Komisija iš: Antano Rėklaičio, Kazio Ališausko ir Alekso Siliūno.
4. Centro Valdyba, Komisija ir atskiri asmenys šio darbo, esamose sąlygose, patys vieni negali įvykdyti. Visu Skyrių ir visų Ramovėnų bendra talka būtina. Garbės ir pareigos jausmas mus visus įpareigoja darbu ir auka prisidėti prie šio veikalo paruošimo ir išleidimo.