JUODBĖRIAI ŽVENGIA...
Jonas Minelga
Lankoj neramūs juodbėriai žvengia,—
Kurgi ulonai, narsūs kariai?
Vakaro šydui gaubiant padangę
Nebeprajoja jie Paneriais.
Žvengia, nerimsta, — į balnus, vyrai!
Argi rūdyti leisit kardams?
Viesulu skrisim laukais ir giriom,
Davę valužę dainų aidams.
Paneriu tęsias vieškeliai platūs,
Į Vilniaus pusę ir pamariu,
Tūkstančiai vyrų prajojant matos,
Deja, ne mūsų — jie svetimi. . .
Virš marių siaučia neramūs vėjai,
Upėm banguoja kraujo lava . . .
Pirmyn į žygį, šalies gynėjai!
Jau pasiilgo jūs Lietuva!
