Nuotraukos II
LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954)
LLKS ginkluotųjų pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957)
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio apygardų žemėlapis. 1949-1950 m.
Tauro apygardos mokomosios kuopos partizanai rikiuotėje. Priešais - lektoriai (iš kairės): Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Daugirdas, Algirdas, Žalgirio rinktinės štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Vytautas Jundila (]undilas?)-]aunutis ir Vytauto rinktinės štabo Organizacinio skyriaus viršininkas partizanas Skydas. 1947 m. rugpjūčio 13 d.
Tauro apygardos mokomosios kuopos lektoriai egzaminuoja kursantą, Vytauto apygardos partizaną Viesulą. Už stalo sėdi (iš kairės): Vytauto rinktinės štabo Organizacinio skyriaus viršininkas partizanas Skydas, Žalgirio rinktinės vadas (Pranas Kasperavičius?) Šturmas ir apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys. 1947 m. rugpjūčio 18 d.
Tauro apygardos Kęstučio ir Žalgirio rinktinių partizanai poilsio minutę prieš ūkinę operaciją Antanave. Ketvirtas iš kairės stovi apygardos štabo specialusis pareigūnas Vytautas Gavėnas-Vampyras, Granitas. Kazlų Rūdos miškas, 1947 m. lapkričio 12 d.
Pietų Lietuvos srities atstovai (priekyje) Jurgis Kriščiūnas-Rimvydas ir
Juozas Lukša-Skrajūnas, Skirmantas su trimis lydinčiais Tauro apygardos
Vytauto rinktinės partizanais pakeliui į Lenkiją. 1947 m. gegužės 12 d.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracija, priimta visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime 1949 m. vasario 16 d.
Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Margio grupės partizanai šaudymo pratybose
Žuvusių ir išniekintų Vytauto apygardos Liūto rinktinės Dūmo būrio partizanų ir ryšininkių kūnai prie Anykščių MGB būstinės tvoros. Iš kairės: būrio vadas, apygardos štabo narys Antanas Bagočiūnas-Dūmas, Albertas Pakenis-Jūreivis, buvęs Perkūno būrio vadas, nuo 1950 m. priklausęs Dūmo būriui, Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Vytautas Pačinskas-Audra, ryšininkės Emilija Mieliauskaitė-Vaiva ir Onutė Mieliauskaitė. Žuvo 1951 m. balandžio 14 d.
Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės Šarūno būrio partizanai pratybose. Pratyboms vadovauja būrio vadas Feliksas Daugirdas-Šarūnas (kairėje). Apie 1947 m.
Žuvę Vyčio apygardos Radvilos būrio partizanai (iš kairės): Kazys Mickevičius-Kaziukas, Antanas Urbonas (Mačiulis?), būrio vadas Ipolitas Mulevičius-Pavasaris, Apolonija Dailidėnaitė ir Jurgis Dailidėnas. Žuvo 1952 m. gegužės 21-22 d. išduoti agento Stalo
LSSR Ministru Tarybos ir LKP(b) CK 1948 m. gegužės 18 d. nutarimas „Dėl priemonių iškeldinant banditų ir gaujų rėmėjų buožių šeimas“, priimtas vadovaujantis SSRS Ministrų Tarybos tų pačių metų vasario 21 d. nutarimu, kuriame buvo nurodyta iš Lietuvos ištremti 12 tūkst. šeimų
1951 m. trėmimo operacijos „Ruduo" operatyvinis žemėlapis, kuriame pažymėtos tremtinių ešelonų sudarymo stotys, prie jų parašyti ešelonų numeriai
Iš traukinio išlaipinti tremtiniai Buretės paskirstymo punkte. Irkutsko sr., 1949 m. balandžio mėn.
Teofilė Mikutavičienė (viduryje) su Sujetichos gyvenvietės darželinukais - lietuvių tremtinių vaikais. Irkutsko sr., 1948 m.
Tremtinių Jablonskių, Pabrėžų ir Kerų šeimos su mažamečiais vaikais traukinio vagone pakeliui į Sibirą, į Krasnojarsko kr. 1951 m.
Kengyro sukilimo dalyvis Povilas Seikalis. Suimtas 1950 m., nuteistas 10 metų lagerio. Žuvo pirmąją sukilimo dieną (1954 m. gegužės 16 d.)
Laukių šeima Odinske, Irkutsko sr., 1951 m. Ištremta iš Kretingos r. Tarvydų k.
Afanasijus Kazanas - Lietuvos kariuomenės kapitonas, ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, Rečlago kalinių sukilimo organizacinio
komiteto narys. Žuvo 1953 m. rugpjūčio 1 d. sovietų kariuomenei malšinant sukilimą
Antanas Seikalis, Rudnikų lagerio kalinių streiko, surengto Kengyro sukilėliams paremti, dalyvis. Kazachijos SSR, 1955 m.
Kengyro lietuviai. Kazachijos SSR, XX a. šeštasis dešimtmetis
Siaurojo geležinkelio tiesimas. Kurtujus, Irkutsko s r., 1956 m.
Lagerininkai. Iš dešinės pirmas - poetas Antanas Miškinis, nuteistas 25 metams lagerio, trečias - Andrius Ulevičius. Kamyšlagas, Omsko sr.,
1955 m.
Tremtinių vestuvės. Nuotraukoje matomi vaišių atributai - butaforiniai tortai, pagaminti iš virtų bulvių. Chabaidakas, Krasnojarsko kr., XX a. šeštasis dešimtmetis
„Velykų vakaras" - nuotrauką su tokiu užrašu istorijai paliko tremtinių grupė. Birikčiulis, Krasnojarsko kr., 1953 m.
Artimieji prie Olgos Briedienės, 1949 m. ištremtos iš Joniškio r. Juodeikių k., kapo. Dobčiūras, Irkutsko s r., apie 1952-1953 m.
Džezkazgano kalinių kapinynas. Kazachijos SSR, XX a. šeštasis dešimtmetis
