LIETUVA XXI AMŽIAUS IŠVAKARĖSE
Svarstymai ant Nemuno kranto Jurbarke
Juozas Baužys
„Lietuva XXI amžiaus išvakarėse: tarp Europos ir Eurazijos" - buvo pagrindinė Į laisvę fondo šeštosios studijų savaitės Lietuvoje tema. šiemet studijos vyko birželio 26-29 d. Jurbarke, į kur ketvirtadienio rytą iš Kauno pajudėjo pilnas autobusas dalyvių ir svečių, kurie keliaudami gražiomis Nemuno pakrantėmis, sustodami keliose istorinėse vietovėse, pavakare atvyko į Jurbarką. Aikštėje prie Jurbarko kultūros rūmų jau laukė didžiulis būrys jurbarkiečių. Buvo pakelta trispalvė ir sugiedotas himnas, o salėje studijų dienas maldos žodžiais atidarė arkiv. Sigitas Tamkevičius ir evangelikų vysk. Jonas Kalvanas. Kalbėjo Jurbarko meras Aloyzas Zairys, amb. dr. Vytautas Dambrava, dr. Adolfas Damušis, Jonas Kairevičius, Juozas Baužys. Buvo išklausyti dr. A. Maceinos prieš 50 m. Vokietijoje pasakytos kalbos įrašo žodžiai. Meninę programą atliko jurbarkiečių „Mituvos" ansamblis.
Politika, moralė, valstybingumas
Penktadienio (VI.27) rytą, pirmojoje studijų sesijoje kalbėjo Lietuvos tarptautinių santykių instituto vicedir. Raimondas Lopata. Savo paskaitoje „Lietuvos geopolitinis kodas" jis apžvelgė geopolitinę valstybės padėtį, su ja istorijoje ir dabarty susijusias problemas, dažnai veikiančias ir politinę Lietuvos valstybės kryptį. Iškėlė svarbą ir reikšmę glaudžių santykių su kitomis Baltijos valstybėmis, su Lenkija ir šiaurės šalimis. Tokie santykiai padėtų stiprinti geopolitinį Lietuvos pajėgumą ir išvengti Rusijos spaudimo. Prelegento mintys susilaukė plačių diskusijų.
Amb. Vytautas Dambrava savo paskaitoje „Politika ir moralė" nagrinėjo labai opią temą, apžvelgdamas įvairius požiūrius į moralės ir politikos santykius, (šiek tiek sutrumpintas paskaitos tekstas spausdinamas šiame numeryje. Red.)
Linas Kojelis kalbėjo tema „Lietuvos valstybingumo prioritetai", liesdamas juos iš politinės-ekonominės pusės. Jis pastebėjo, kad augantys JAV ir Vakarų Europos interesai ekonominėje srityje turės nemažą įtaką ir Lietuvos politikai. Svarbu žinoti, koks tų interesų tikslas, reikia išskirti teigiamas ir neigiamas investicijas. Jis pabrėžė, kad Lietuvos verslininkams turėtų labiau rūpėti valstybės gerovė, o valstybei būtų gera žinoti, ką planuoja ir apie ką galvoja bent 100 turtingiausių valstybės verslininkų.
Europos Sąjunga: taip ar ne
Penktadienio popietę, vadovaujant Seimo narei Vilijai Aleknaitei ir dr. A. Damušiui, vyko apvaliojo stalo diskusijos tema „Lietuva kelyje į Europos
Jurbarko studijų savaitėje paskaitą skaito Raimondas Lopata. Sėdi moderatoriai—dr. Z. Brinkis ir J. Kairevičius. Apačioje—Prie Kauno ir Jurbarko rajonų sienos autobusu atvykstančius svečius pasitinka Jurbarko rajono meras Aloyzas Zairys ir moksleivių šokėjų grupė.
Sąjungą: uždaviniai ir kliuviniai". Tautininkų sąjungos atstovas Vaidotas Antanaitis, paminėjęs, kad tuo tarpu Lietuvoje dar nesimato valstybės ateities vizijos, nėra sukurtų tinkamų programų nei atskirose partijose, patarė į Europos Sąjungą dar neskubėti. Reiktų pirmiau pagyvinti ekonomiką ar priimti naujus tinkamus įstatymus. Romualdas Ozolas (Centro sąjungos atstovas) galvojo, kad mums didžiausias kliuvinys yra pati Europos Sąjunga, kuri tuo tarpu, atrodo, nėra suinteresuota, kad mes į ją įstotume. Daug kliudo ir mūsų pačių sąmonė: sunkus pasirinkimas tarp savarankiškumo ir globalinės orientacijos. Svarbu taip pat žinoti, kiek ES paveiks ir mūsų kultūros apsaugojimą. Valstiečių partijos atstovas J. Mišeikis abejojo, ar ES tikrai bus naudinga Lietuvos kaimui ir paprastam žmogui. Arvydas Vidžiūnas (Tėvynės sąjungos -LK atstovas) entuziastingai patarė daryti viską, kas galima, ir artėti prie ES nustatyto narystės modelio. Jis nematė jokio kito kelio, kuris Lietuvai šiuo metu būtų naudingesnis. Feliksas Palubinskas (LKDP atstovas) tvirtino, kad visuomet į bet kokias sąjungas einama dėl tam tikros naudos. Nėra abejonės, kad ekonomiškai ES bus Lietuvai naudinga, tad vertėtų savęs paklausti, ar bus geriau, jei liksime už jos ribų. Tėvynės sąjungos atstovas Vytautas Dudėnas gana šaltai įtikino, kad įstojimas į ES dar gana ilgas procesas, todėl turime laiko pasistengti, peržiūrėti visus siūlymus, analizuoti ekonominę padėtį. Vilija Aleknaitė, susumuodama kalbėjusių nuomones kitų valstybių pavyzdžiais, (Airija, Ispanija ir kt.) nurodė, kad ES jau padėjo joms visokeriopai klestėti.
Į diskusijas savo mintimis entuaziastingai jungėsi asmenys iš auditorijos. Gaila, kad ilgiau užtrukę simpoziumo pranešimai nebepaliko diskusijoms daugiau laiko, nes rengėjai buvo numatę išvyką autobusu į Jurbarko apylinkes - Dainių ūkio kompleksą ir Žindaičių kaimą. Teko įsiliepsnojančias diskusijas nutraukti.
Ekonomika ir tautos ateitis
Šeštadienio (VII.28) ryto pirmasis pranešimas buvo prof. Valdo Samonio. Jo tema - „Lietuvos ekonominė sistema ir ryšiai su užsieniu XXI a. išvakarėse". Panaudodamas ekrane įvairias lenteles, V. Samonis kalbėjo apie įvairius ekonominius pasikeitimus pasaulyje ir ką jie reiškia Lietuvai. Didžiųjų korporacijų ir naujos technologijos amžius gali būti naudingas ir Lietuvai, kurios integracija į Europą yra mums taip labai reikalinga, šalia naujosios technologijos, būtini ir lankstesni įstatymai. Reikia augti ekonomiškai, pasivyti kitas valstybes, suteikti daugiau ekonominės laisvės privačiam sektoriui.
Stasys Ravinskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas, kalbėjo panašia Lietuvos ūkio plėtros tema, nušviesdamas krašto ekonomikos žingsnius nuo 1989 iki dabar. Jis galvojo, kad dėl didelės konkurencijos Lietuvai įeiti į pasaulio rinką yra sunku. Mūsų eksportas mažesnis negu importas, bet vistiek reikia stengtis gamybą plėsti. Būtinas mokslo ir gamybos ryšys, muitų mažinimas. Blogai, kad augančiai mūsų chemijos pramonei trukdo ekologinis spaudimas.
Ekonomistas Jonas Pabedinskas savo pranešime tema „Verslo kultūra" palygino Lietuvos ir Vakarų pasaulio verslininkų pamatines žymes. Tuo tarpu, kai Vakaruose laikymasis žodžio, etiškumas, sąžiningumas, moralinis susivaržymas yra dažnai pastebimas, Lietuvoje jo vis dar trūksta. Negerai, kad Lietuvoje dažnai
Diskusijos „Lietuva kelyje j Europos Sąjungą". Iš k.—moderatoriai A. Damušis, V. Aleknaitė. Pranešėjai—F. Palubinskas, R. Ozolas, V. Antanaitis, V. Dudėnas, A. Vidžiūnas ir J. Mišeikis. Apačioje— juostomis pagerbti sukaktuvininkai: A. Damušis, I. Misiūnas, A. Raulinailis, J. Kairevičius, P. Kisielius ir E. Arbas.
toleruojamas verslininkų tarpe pasireiškiantis savanaudiškumas bei noras greit pralobti. Todėl prelegentas ir ragino Lietuvos verslininkus būti labiau kultūringais.
Ketvirtasis šiandien kalbėjęs ekonominiais klausimais buvo Seimo narys Vytautas Dudėnas. Jo tema - „Finansinės sistemos atkūrimas", kurioje buvo nušviesta sunki finansinės sistemos istorijos eiga. Jos atkūrimo metu buvę nesąžiningai finansininkai dar ne visi patraukti atsakomybėn. Iš 29 bankų liko tik 12. Prokuratūra nepakankamai veikė krizei sustabdyti. Nepagrįstai buvo kaltinama Tėvynės sąjunga. Tačiau reikia atsiminti, kad netinkamą sistemą įveikti yra labai sunku. Nors valdininkai ir keičiasi, bet biurokratai pasilieka.
Nuo ekonomikos ir su ja surištų klausimų į dar aštresnę temą nukreipė dr. Vlada Stankūnienė, savo paskaitoje užklaususi: „Ar mes išmirštanti tauta?". Atsidūrus įvairių kultūrų sankryžoje - tai labai svarbus klausimas, - sakė prelegentė. Tabelių pagalba ji parodė, kaip nuo 1992 m. Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. Auga mirtingumas, mažėja gimstamumas, didėja emigracija į Rytus ir į Vakarus. Ypatingai aukštas vyrų mirtingumas. Dažnai imamas blogas pavyzdys iš Vakarų Europos: neregistruojamos santuokos, santuokų mažėjimas, abortų didėjimas. Juk dabar šimtui gimimų tenka net 60 abortų. Todėl į aiškiai nemalonų klausimą - ar esame išmirštanti tauta? - su širdgėla reikia atsakyti - taip.
Švietimas ir spaudos laisvė
Šeštadienio popietę studijų dalyviai ir gausus jurbarkiečių būrys rinkosi į didžiąją Kultūros rūmų auditoriją. Ten turėjo atvykti Seimo pirm. prof. Vytautas Landsbergis. Jo belaukiant buvo tęsiama numatyta programa, skirta švietimo ir spaudos reikalams aptarti. Garliavos Juozo Lukšos-Daumanto gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas skaitė paskaitą tema „Mokykla atsinaujinančioje visuomenėje: tarp praeities ir dabarties". (Paskaita spausdinama šiame numeryje. Red.)
„Dienovidžio" redaktorė Aldona Žemaitytė kritiškai nagrinėjo laisvės ir atsakomybės santykį Lietuvos spaudoje. Ji vertino kai kurių didesniųjų laikraščių žingsnius bet kokia kaina, bet kokiomis sensacijomis, pavilioti daugiau skaitytojų. Dažnai užmirštama tiesa, etika, dažnai pasinaudojama laisve be jokios atsakomybės. A. Žemaitytei bekalbant atvyko lauktieji svečiai: prof. V. Landsbergis su žmona ir prof. Zigmas Zinkevičius. Jie įsijungė savo mintimis į dienos temas.
Prof. V. Landsbergis pritarė A. Žemaitytės teigimui, kad visada svarbiau yra rašyti tiesą. Jis iškėlė mūsuose matomą nepakantumą, netinkamai vartojamą humorą, kažkokį pyktį religiniams dalykams, perdėtą liberalizmo siekimą. Juk atsiranda iš pykčio drebančių, kai kas nors pasako, jog Lietuva - Marijos žemė. Kas gi būtų, jei kas nors pasiūlytų Marijos vardo ordiną?... Tuo tarpu estai tokį turi. Pasisakydamas švietimo klausimu, profesorius pastebėjo, kad jaunoji karta turėtų būti auklėjama patriotiškai.
Švietimo ministras Zigmas Zinkevičius savo platesniame žodyje iškėlė reikalą mokiniuose skiepyti lietuvišką dvasią, užimti juos užklasine veikla ir pageidavo, kad pagerėtų naujų vadovėlių leidyba. Dar apie spaudos laisve savanaudiškai besinaudojančią spaudą su humoru kalbėjo rašytoja Vytautė Žilinskaitė, pabaigoje jau rimtai iškėlusi būtiną reikalą dvasingos spaudos, kuri padėtų jaunimui surasti amžinąsias žmogaus gyvenimo vertybes.
Vakare studijų dienų dalyviai (bent didesnė jų dalis) išvyko į Smalininkų aukštesniąją žemės ūkio mokyklą ir į kitas Jurbarko apylinkes, kur gražioje miško aikštėje prie laužo buvo jaukiai praleistas vakaras.
Kultūra ir poezija
Sekmadienio rytą, po šv. Mišių Jurbarko katalikų bažnyčioje, studijų dalyviai vėl rinkosi į posėdžių salę. Labai įdomią paskaitą skaitė prof. Jurgis Dvarionas. Jo tema - „Tautinė tapatybė ir integravimasis į Europą". Jo manymu, lietuviškas tautinis identitetas yra ugdomas bendraujant su protėvių dvasia. Lietuviai nuo senovės susirišę su gamta. Jie buvo girių žmonės. Gal todėl ir Lietuvos partizanai buvo pasivadinę miško broliais. Žengiant į Vakarų pasaulį būtina išlaikyti gerąsias tautos savybes, kurios dažnai jau užgožiamos kosmopolitinių idėjų ir pseudokultūros. Tad reikia atrasti save naujame pasaulyje.
Dail. Rimantas Dichavičius kalbėjo tema „Lietuvos meno tradicija". Jis jautriai prisiminė sunkią dvasinę ir kūrybinę menininko būklę sovietmetyje, kada visa kūryba turėjo paklusti prievartai. Pripažino, kad reikės dar daug laiko, kol bus sugrįžta iš tos nelemtos praeities. Toliau prelegentas kalbėjo apie laisvę kurti, tačiau pastebėjo, kad neretai ši laisvė piktnaudžiaujama, ji dažnai įsivaizduojama be jokios atsakomybės. Gaila, kad R. Dichavičius paskaitos temos neišvystė objektyviau, o kalbėjo labiau apie save.
Meno temos buvo pratęstos ir dail. R. Kmieliauskaitės pranešimu. Ji kalbėjo tema „Menas, grožis, harmonija". Klausytojai dalyvavo diskusijose, o vėliau turėjo progą apžiūrėti dail. Antano Kmieliausko darbų parodėlę.
Po pietų Jurbarko kultūros rūmų auditorijoje įvyko studijų dalyvių ir jurbarkiečių susitikimas su poetu Bernardu Brazdžioniu ir jo kūryba. Didžiulė salė buvo pilnutėlė. Jurbarkiečiai vėliau dėkojo studijų savaitės rengėjams už suteiktą progą pamatyti ir išgirsti gyvą poetą Brazdžionį.
Tačiau prieš pat šią poezijos šventę buvo įteikta kasmetinė, jau tradicija tapusi, t laisvę fondo premija už Lietuvos rezistencijos istorinius tyrimus. 1997 metų premija buvo paskirta Seimo nariui, „Laisvės kovų archyvo” vienam iš redaktorių, Algiui Kašėtai. Komisijos aktą perskaitė jos narys Juozas Tumelis, o 4,000 litų premiją įteikė ir pasveikino Juozas Baužys. Premijos mecenatas šiemet buvo dr. Juozas Kazickas. Algis Kašėta savo žodyje pažadėjo ir toliau tyrinėti Lietuvos partizanų veiklą.
Bernardo Brazdžionio poezijos šventėje deklamavo pats Poetas ir kiti programos dalyviai: Antanas Kasiulis (už poeto „šaukiu aš tautą" deklamavimą dar 1940 m. nuteistas), aktoriai - E. Stancikas, Olita Dautartaitė, Jūratė Onusaitienė, Raimundas Buitkus ir Mėta Valiušaitytė. Brazdžionio parašytas dainas atliko Tremtinių ir politinių kalinių choras „Versmė". Buvo didžiulės ovacijos ir padėkos šauksmai.
Po šios poezijos šventės visi rinkosi į aikštę, kur studijų savaitės rengėjams ir dalyviams padėkos žodžius Į laisvę fondo vardu tarė Juozas Baužys. Buvo nuleista vėliava ir sugiedotas Lietuvos himnas.