Henrikas Nagys, Poezija

VILNIAUS BALADĖ

Fragmentas iš ciklo: VILNIAUS PAVASARIS

Prieš pati vidurnaktį—
geležiniai vilkai ėmė staugti...
Viršum kalno, pilies ir katedros
patekėjo raudonas mėnuo, 
kaip kraujo puta. Iš naujo 
pasigirdo kunigaikščių pulkų 
šūkavimai, kanopų kapojimas, plieno 
žvangėjimas...
                      Kovo Vienuoliktąją,
prieš pat vidurnaktį, 
merginų ir moterų rankos renka 
gėles ir žolynus Vilniaus verbai.
– – – – – – – – – – – – – – – –
Budapešto ruduo ir Prahos pavasaris
ir Vilniaus vidurnakčio verbos...
Už Europos, už amžino miesto vartų
stovi tankai ir Azijos hordos.
– – – – – – – – – – – – – – – – 

Nudažykime, seserys, broliai,
saulės, laukų ir kraujo spalva
visų gimtųjų žemę. Nudažykime
dangų visų nuo Arktikos ligi Antarktikos,
kad atsimintų per amžius visi
kur yra Lietuva...
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Verkiuose verkia Velykų vidurnakčio verbos
ir Vilniaus varpai...  
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Budapešto ruduo ir Prahos pavasaris
ir Vilniaus vidurnakčio verbos 
ir tankų vikšrų išdraskytos 
amžino miesto gatvės.
                                  Ropoja
grasa ir plienas per pačią
Europos, Baltijos širdį...  
– – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
O Lietuva, vienplaukė, beginklė, 
dainuoja, dainuoja, dainuoja...
 – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Daina galingesnė už naktį.
Dainuokite, seserys, broliai.
Daina galingesnė už priespaudą.
Dainuokite, seserys, kaip volungės 
seniausioje aisčių dainoj.
Daina galingesnė už mirtį...
 – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – – –
Jau dienoja prisikėlimo
ir Vilniaus vidurnakčio verbų, 
ir Dievo rūstybės diena.