BALTIJOS KELIAS
Kiekviena šios vasaros diena Lietuvoje buvo pilna vis dar augančios vilties ir entuziazmo, pilna susirinkimų, mitingų bei naujų organizacijų steigimosi. Į vasaros pabaigą viską nustelbė ruošimasis minėti ir pats paminėjimas lemtingojo Stalino-Hitlerio suokalbio prieš 50 metų.
* Dėl šio suokalbio nepasiliko abejingas ir Vakarų pasaulis. Net ir JAV prezidentas George Bush savo pareiškime 1989.VIII.18 iš Baltųjų Rūmų Washingtone pasisakė prieš slaptuosius Molotovo-Ribbentropo pakto protokolus ir jų pasekmes. Pareiškimo pabaigoje sakoma: ,,šios tragiškos datos paminėjimo dieną, vadinamą Juodojo kaspino diena, mes tvirtai palaikome visus kovojančius už žmogaus laisves ir tautų teises Rytų Europoje, o ypač trijų okupuotų Baltijos valstybių žmones". Gražūs žodžiai, kokius Washingtonas dažnai moka pasakyti, bet jie tik žodžiais ir pasilieka.
* Lietuvos miestuose ir miesteliuose rugpjūčio 22-23 dienomis vyko mitingai, susirinkimai, kuriuose buvo pasmerktas 1939 metų Stalino-Hitlerio paktas. Vilniaus Kalnų parko mitinge, organizuotame Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, kalbėjo jo tarybos pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis: Prieš 50 metų prasidėjo paskutinysis šitos gražios žemės — mūsų žemės pardavinėjimas... Teises žmogui ar tautai duoda pati prigimtis... Neveltui vienas krikščionių filosofas aiškina, kad tautos — tai Dievo mintys, skirtingos, įdomios Dievo mintys. Ir kas gali pasikėsinti pakelti ranką prieš Dievo mintį?... Aišku, kad tiktai šėtonas".
Vokiečių dienraštis ,,Die Welt" šių metų rugpjūčio 24 d. Nr. 196 savo vedamųjų skyriuje įsidėjo šią karikatūrą: Gorbačiovas su tankais nežino ką toliau daryti.
Buvo priimtos rezoliucijos, reikalaujančios LTSR įstatymiškai panaikinti Molotovo-Ribbentropo pakto nutarimus. Tame pačiame parke panašų mitingą kitą dieną rengė ir Nepriklausomybės sąjunga.
* BALTIJOS KELIAS - susijungusių rankomis žmonių grandinė nuo Vilniaus Gedimino kalno, pro Laisvės statulą Rygoje iki Tompea bokšto Taikine — rugpjūčio 23 dieną buvo pati įspūdingiausia Baltijos tautų demontracija prieš Molotovo-Ribbentropo paktą ir už trijų Baltijos tautų laisvę. Ji buvo jaudinanti Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, į ją su nuostaba atkreipė dėmesį ir viso pasaulio spauda, radijas bei televizija.
Tik iš Maskvos jau rugpjūčio 26 pasigirdo pikti TSKP centro komiteto žodžiai, kad „Baltijos kelias" buvęs kažkokia „nacionalistinė isterija", ir dar piktesni grasinimai, kad Baltijos respublikos jau per toli nuėjusios ir jos būsiančios sutvarkytos net ir karine jėga, jei to reikėtų. Visas šis partijos CK pareiškimas, anot prof. Landsbergio, buvo parašytas didžiavalstybinio diktato tonu, tikintis psichologiniu karu ir net teroru palaužti Baltijos tautas. Lietuvos Sąjūdis ir kitos organizacijos šaltai ir logiškai reagavo spaudoje ir savais pareiškimais į grasinimus, provokacijas ir nepagrįstus kaltinimus.
* Lietuvos Sąjūdis ir Estijos bei Latvijos Frontai sudarė Baltijos Tarybą, kuri 1989.VIII.31 laišku kreipėsi į Jungtinių Tautų generalinį sekretorių. Laiške primenama, kad 1940 valstybės buvo Tarybų Sąjungos okupuotos Stalino-Hitlerio pakto pasekmėje, prašoma Jungtines Tautas padėti ir apginti mūsų tautas, „atsidūrusias genocido grėsmės akivaizdoje", atsiųsti į Pabaltijį tarptautinę komisiją, įtraukti Baltijos tautų likimo klausimą į Jungtinių Tautų sesijos dienotvarkę.
* Rudeniop padėtis dar labiau įsitempė, kai rugsėjo 20 pats Gorbačiovas Komunistų partijos CK posėdyje žiauriai išdėstė Sovietų Sąjungos nusistatymą tautybių atžvilgiu ir griežtai pasisakė prieš respublikų nepriklausomybę, pavadindamas visas kalbas apie išstojimą iš SS neatsakingu avantiūriniu darbu. Jis grasino net jėga numalšinti visus tautinius sąjūdžius, tvirtino, kad Baltijos tautos savanoriškai 1940 metais įsijungusios į Sovietų Sąjungą, pasisakė už rusų kalbos vyraujančias teises ir net prieš atskiras komunistų partijas respublikose.
Gorbačiovo geležiniai dantys pradeda kalenti.