GĖLĖS JULIJONUI
Išsekusių upių akmuo,
krantai negyvi,
kieta, ištroškus žolė—
Kur aš,
kur aš pririnksiu
gėlių Julijonui?
Nenuplautas Stikso upėje,
trapus ir sužeidžiamas,
nežinomas, kad mirtis
nepaliečia poetų, —
jis paliko žinią smėly,
kraujo ženklą beržo kamiene,
mirties ambasadorių vėją,
šaukiantį dideliu-balsu ------ ---
Kur aš,
kur aš atrasiu jo kapą?
Nerandu mirusiųjų namų,
nepatyriau aklo jų žvilgsnio,
kur aš,
kur aš papuošiu Julijoną?
Julija Švabaitė
