TĖVYNĖ

KAZYS BRADŪNAS

TĖVYNĖ

Susėdome prie Nemuno smiltį
Ir valgome varganas atnašas: 
Duoną ir žuvį.

Gali netikėti,
Kad vieškeliu praėjęs elgeta
Buvo Senelis Dievas.

Bet mūsų varganos atnašos
(Žuvys ir duona)
Jau stebuklingai padaugintos.
Ir kelionėje pamuštos kojos
Nelauktai gyja.

Iš premijuotos
SIDABRINIŲ KAMANŲ knygos