VARDAI ĮVYKIUOSE
Stasys Santvaras gegužes 27 d. atšventė šešiasdešimtąjį gimtadienį. Nepriklausomos Lietuvos ir lietuvių tremties gyvenime iškili, daugiašakė ir nepavargstanti asmenybė. Literatūroje poetas, dramaturgas, operų libretų vertėjas ir rašytojas, baleto Sužadėtinė libreto kūrėjas. Teatro veikloje solistas, aktorius, teatro direktorius. Bendradarbiauja spaudoje ir reiškiasi visuomeninėje veikloje. Savanoris, Nepriklausomybės kovų ir Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis. Ginant Lietuvos laisvę kovose buvo sužeistas.
Stasys Santvaras
sukaktuvininkas
Grožinės literatūros baruose pradėjo reikštis 1921 metais, atspausdindamas pirmuosius eilėraščius Sekmojoj dienoj. Pirmasis dramatinio žanro veikalas Saulytė pasirodė 1923 metais, o 1924 m. išleistas pirmasis eilėraščių rinkinys Saulėtekio maldos.
Stasys Santvaras gimė 1902 m. gegužės 27 d. Rusteikoniuose, Seredžiaus valsč., Kauno apsk. Mokėsi Seredžiuje, Vilniuje ir Kaune. Klaipėdos konservatorijoj studijavo muziką ir dainavimą. Gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, muziką ir dainavimą studijavo Milane, Italijoj, kartu gilindamasis italų kalboje ir literatūroje. Parašė 8 scenos veikalus išleido 6 poezijos rinkinius, jo parašyti 3 lietuviškų operų ir 1 baleto libretai. Išvertė daug operų ir apie 100 paskirų operų arijų ir dainų. Sukakties atženklinimui Lietuvių Enciklopedijos leidėjas išleidžia naują Stasio Santvara eilėraščių rinkinį Aukso taurė.
Select Lithuanian Short Stories lietuvių rašytojų novelės anglų kalba, išeina jau trečioji laida. Abi pirmosios laidos išparduotos.
Lituanus, lietuvių studentų pastangomis leidžiamas žurnalas anglų kalba, perkeltas į Čikagą. Redakciją sudaro: Adomas Mickevičius — vyr. redaktorius, G. Gedvilą, V. Gegevičiūtė, L. Petrauskaitė, S. Radvila ir T. Remeikis — redaktoriai. Redakcijos adresas: Lituanus, P.O. Box 9318, Chicago 90, Illinois, Žurnalo spausdinimas ir administracija ir toliau paliko Broklyne. Adresas: 916 Willoughby Avė., Brooklyn 21, N.Y: Administratorius Vyt. Švalbonas. Spaudos priežiūros darbus atlieka technikinis redaktorius Kęstutis Čerkeliūnas. Lituanus leidžia Lietuvių Studentų Sąjunga, o visą žurnalo leidimo darbą tvarko dr. Vyt. P. Vygantas, Lituanus leidimo koordinatorius.
Juliaus Vidzgirio straipsnis Dvidešimtojo amžiaus gėda, išspausdintas šiame Į Laisvę nr., yra paimtas iš Europos Lietuvių Fronto Bičiulių leidžiamo biuletenio Europos LF Bičiulis.
Dr. A. Šapokos stambus veikalas apie senąjį Vilnių rengiamas spaudai. Veikalas buvo gavęs Aidų žurnalo premiją. Leidiniu rūpinasi Tėvų pranciškonų Prisikėlimo parapija Toronte.
Dr. Kazys Graužinis, Lietuvos ministeris Pietų Amerikoje, netikėtai mirė birželio 5 d. Montevideo mieste, Urugvajuj. K. Graužinis gimė 1898 m. spalio 14 d. Marcinkiškiuose, Giedraičių vals., Ukmergės apskr. Mokėsi Vilniuje ir Voroneže, ten baigdamas lietuvių gimnaziją aukso medaliu. Savanoriu kūrėju įstojęs į Lietuvos kariuomenę, baigė karo aviacijos mokyklą, tarnavo Vilniaus komendantūroje ir gen. štabe. Teisių daktaro laipsnį gavo baigęs Paryžiaus universitetą ir apgynęs disertaciją Vilniaus klausimu 1927 m. Studijuodamas Paryžiuje K. Graužinis baigė ir politinių mokslų akademijos diplomatinę sekciją. Diplomatinę tarnybą pradėjo 1922 m. Lietuvos įgaliotu ministeriu Pietų Amerikai su rezidencija Buenos Aires paskirtas 1939 m. Su Lietuvos pasiuntinybe persikėlė į Urugvajų 1947 m., kai Argentina užmezgė diplomatinius santykius su Sovietų Rusija.
Tėvas Modestas Stepaitis, O.F.M., Šv. Pranciškaus Varpelio redaktorius, gegužės 17 vakare tragiškai žuvo susisiekimo nelaimėje prie Portland, Maine. Palaidotas gegužės 21 Biddefordo pranciškonų kapinėse. Velionis buvo gimęs 1916 kovo 13 Eržvilke, Žemaitijoj. Į kunigus įšventintas 1941 liepos 6 Italijoj.
Tėviškės Žiburiai, Kanados lietuvių savaitraštis, siunčiamas Į Laisvę redakcijai apsikeitimo būdu. Tėviškės Žiburiai yra didžiausias lietuvių savaitraštis ne tik Kanadoje ir Amerikoje, bet ir visame lietuviškajame pasaulyje. Ilgus metus Tėviškės Žiburius redagavo prof. dr. A. Šapoka, o po jo mirties redagavimą perėmė kun. dr. Pr. Gaidamavičius. Redaktoriaus pavaduotojas A. Rinkūnas. Leidžia Kanados Lietuvių Katalikų Kultūros Draugija. Prenumerata metams tik 5 dol. visuose kraštuose. Adresas: Tėviškės Žiburiai, 941 Dundas Street West, Toronto 3, Ontario, Canada.
Rožė Šomkaitė gegužės 16 New Jersey Valstybiniame Rutgers univers apgynė disertaciją Photodecomposition of 1-epinephrine ir įgijo Ph. D. — filosofijos daktaro — laipsnį. Kadangi disertacijos eksperimentai apėmė tik, palyginti, siaurą sritį, bet atkreipė visai naujų svarbių duomenų, Federalinė Sveikatos Valdyba pavedė Rožei Šomkaitei atlikti kai kuriuos tyrimus ir nuo 1962 m. pradžios suteikė vadinamą “postdoctorate” stipendiją.
Rožė Šomkaitė
Rožė Šomkaitė gimė Gataučių kaime, Linkuvos parapijoj. Baigusi Linkuvos gimnaziją, farmacijos studijas 1942 m. pradėjo Vilniaus universitete. Nuo bolševikinio teroro pasitraukusi į Vakarus, 1945-49 m. Tuebingeno universitete studijavo humanitarinius mokslus: psichologiją, religijų istoriją, Šv. Raštą ir prancūzų literatūrą. Į Ameriką atvyko 1949 m. Apie metus išdirbusi fabrike, 1950 m. atnaujino Lietuvoje pradėtas farmacijos studijas šv. Jono universitete Broklyne, N.Y. 1954 55 m. magistro laipsniui gauti studijas tęsė Wisconsin Valstybiniame universitete, Madison.
Nuo gimnazijos laikų Rožė Šomkaitė gyvai reiškėsi ateitininkų veikloje. 1947-48 Vokietijoj, 1949-50 Amerikoj buvo moksleivių ateitininkų centro valdyboj, o 1955-54 — studentų ateitininkų centro valdyboj. Vokiečių okupacijos metais įsijungė į Lietuvių Fronto rezistencinę veiklą. Amerikoje priklauso Lietuvių Fronto Bičiuliams, Lietuvių Studentų Sąjungai, American Pharmaceutical Association, American Chemical Society, Sigma Xi ir Rho Chi.
Trumpam poilsiui Rožė Šomkaitė šią vasarą išvyko keliom savaitėm į Europą.
World Telegram birželio 16 d. paskelbė pasikalbėjimą su kun. L. Jankum, Balfo reikalų vedėju, apie birželio deportacijas iš Lietuvos. Laikraštis pateikė deportuotų skaičių — viso 400.000. Nužudyta 100.000. Ištremta pusė kunigų. Kun. L. Jankus korespondentui pareiškė, jog po Stalino mirties dalis ištremtųjų grįžo, bet padėtis tebėra tragiška. “Nėra jokių būdų padėti jiems politiškai, bet mes galim padėti materialiai”. Pasikalbėjimą su World Telegram korespondentu George Marle suorganizavo uoli Balfo veikėja Elena Kulbokienė.
Kom. Julius Gaidelis parašė muzikos kūrinį Kantata apie Lietuvą, žodžiai Stasio Santvaro. Kantata pirmą kartą išpildyta gegužės 20 d. Bostone. Kantatą dirigavo pats kompozitorius, o išpildė Bostono lietuvių mišrus choras.
Pedagoginis Lituanistikos Institutas Čikagoje VII mokslo semestrą baigė birželio 9 d. Maironio metams pritaikytu literatūros seminaru: Ar Maironis didelis poetas? Referatą skaitė studentė Danguolė Šukelytė. Koreferentės: Dalia Indreikaitė ir Ramunė Jurkūnaitė. Diskusijoms vadovavo Izolda Bendoraitytė.
Išrinkta Lietuvių Rašytojų Draugijos valdyba. Rinkimų komisija, susidedanti iš pirm. Leonardo Andriekaus, sekr. Alfonso Sešplaukio ir narės Nelės Mazalaitės paskelbė rinkimų davinius. Korespondenciniu būdu pravestuose rinkimuose dalyvavo 51 narys. Į LRD valdybą išrinkta: Mykolas Biržiška, Bernardas Brazdžionis, Bronys Raila, Alė Rūta ir Juozas Tininis. Į kontrolės komisiją išrinkta: Jurgis Gliaudą, Juozas Švaistas, Elena Tumienė, o į garbės teismą — Juzė Augustaitytė-Vaičiūnienė, Stasys Laucius, Vincas Ramonas.
Dr. Algis Avižienis rugpjūčio mėn. pakviestas skaityti mokslinį darbą tarptautiniame mokslininkų suvažiavime Muenchene, Vokietijoj. Suvažiavime daylvaus 80 mokslininkų iš viso pasaulio. Toks mūsų jauno mokslininko, sulaukusio tik 30 metų amžiaus, pasiekimas yra neeilinis įvykis. Suvažiavime su keliolika kitų Amerikos mokslininkų atstovaus Ameriką. Dr. A. Avižienis yra pakviestas ir kitam reikšmingam darbui — parašyti vadovėlį specialioj matematikos šakoj. Gimė Lietuvoj, aukštuosius mokslus baigė Amerikoj, gyvai reiškiasi skautų veikloj.
Sudegė Mosėdis. Iš pavergtos Lietuvos gautas pranešimas, jog birželio pradžioje visiškai sudegė Mosėdis. Pranešime sakoma: “Mosėdis per karą tiek nenukentėjo, kaip dabar. Buvo didelis vėjas ir ugnis palietė benzino bei žibalo “bosus”. Per kelias minutes užsidegė visas miestelis, daugelis gyventojų vos išgelbėjo savo gyvybes, bet prarado visą kilnojamąjį turtą, nes išbėgo iš gaisro taip, kaip stovi”. Balfo Centras gavo pagalbos prašymus.