ATSIMINKIME 1941 BIRŽELIO 23!


1960 M. BALANDIS NR. 24 (61)

ŠIEMET BIRŽELIO 23 sueina dvidešimt metų nuo lietuvių tautos sukilimo, kuris pašalino sovietinę okupaciją, paskelbė nepriklausomos Lietuvos laikinąją vyriausybę, perėmė krašto administraciją anksčiau, nei karo eigoje pasirodė pirmieji vokiečių kariai.

Sukilimas buvo pirmas lietuvių ginkluotos rezistencijos pasipriešinimo išsiveržimas. Nuo tada lietuvių tauta nepaliovė priešinusis okupacijom. Keitėsi okupantai. Keitėsi pasipriešinimo žmonės ir organizacijos. Keitėsi pasipriešinimo formos bei metodai. Keitėsi net pozicijos, kuriose pasipriešinimas aštriausiai reiškėsi ar tebesireiškia. Nepakitusi betgi liko dvasia, iš kurios tekėjo pasipriešinimo veiksmai; dvasia, kuri reiškė pasiryžimą gintis nuo smurtu primetamo svetimo gyvenimo turinio ir stiliaus, pasiryžimą gyventi ir kurti savitai, lietuviškai.

1941 SUKILIMO negali nutylėti ir okupantas. Sukilimo sukaktis pakurstė okupanto pastangas juodinti sukilimą, apkloti jį melais. Sukilimo sukaktis erzina okupacijos agentus, nes pats sukilimo faktas nepaneigiamai liudija, kad:

Sukilimas išreiškė visuotinį lietuvių tautos troškimą nusikratyti svetima okupacija. Jis demaskavo ir sovietinį melą, kad lietuvių tauta buvo prašiusi priimama į Sovietų Sąjungos vergiją.

Pasiryžimas sukilti už nepriklausomybės atstatymą savame krašte buvo be kompromisų. Jo nepalaužė ir nacinės Vokietijos įspėjimai, paskui grasinimai ir represijos. Tai sugriovė ir sovietinį mitą, kad sukilimą rengę “hitlerininkai”.

Sukilimui vadovavusios organizacijos vadų, pačių pirmųjų, išvežimas į kacetą, kaip ir ankstesnės bei paskesnės sovietinės deportacijos į Sibirą, patvirtino, jog nacinė Vokietija ir jos sąjungininkas Sovietai ėjo tuo pačių keliu — kalėjimais, deportacijom, žudymais gniaužė lietuvių laisvės siekimą. Nors Sovietų Sąjunga dirbtiniais teismais Lietuvoje dabar stengiasi pridengti savuosius nusikaltimus nuo pasaulio akių, tačiau dešimtimis tūkstančių deportavimas, nužudymas, išniekinimas aikštėse tų, kurie nenusilenkė smurtui prieš laisvę; tebevykdomas sąžinės, minties, kūrybos, tikėjimo ir jo skelbėjų prievartavimas; agentų pristatymas ganytojais bei kitos klastos — virsta didžiu šauksmu, kad sovietinis nusikaltimas susilauktų taip pat naujo Niurnbergo.

ATSIMINKIME 1941 BIRŽELIO 23! — tokio skatinimo balsai mus pasiekė šiemet iš Europos ir Amerikos bičiulių bei kitų lietuvių. Manome, būtų prasminga ir tikslinga anuos individualius balsus paversti bendru kolektyviniu balsu, kuris nubanguotų šiemet per visą laisvų lietuvių bendruomenę. Imamės tad iniciatyvos pakviesti asmenis ir kolektyvus, kad kiekvienas sau prieinamu būdu 1941 birželio 23 sukilimo idėją padarytų gyvą savoje aplinkumoje.

Spaudos pasisakymai, specialūs minėjimai ar trumpas sukilimo prisiminimas tinkamu žodžiu mokykloje, organizacijos susirinkime, studijų savaitėje gali virsti tarp mūsų nauja minties šviesa ir panaujinta valios stiprybe kovoje už laisvę Lietuvoje.

Tegul sukilimo atminimas išsaugoja pasipriešinimo idėją šviesią ir laisvą nuo oportunistinio kolaboravimo pagundų.

Tegul pažadina mūsų intensyvų dėmesį Lietuvos žmonių gyvenimui ir kūrybai kaip tos pačios nepriklausomos dvasios prasiveržimui.

Tegul sukelia pagarbą pasipriešinimo eigoje žuvusiem — pagarbą tiek visuotinę, kiek visuotinis buvo entuziazmas, kai 1941 birželio 23 rytą išgirdo prabilus Kauno radiją Nepriklausomos Lietuvos vardu ir seniai pasiilgtus, nes draudžiamus, žodžius: “Lietuva, Tėvyne mūsų...”

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ TARYBA