LAISVĖS ELEGIJA

A. T y r u o l i s

Žeme, kūnais nuklota,
Žeme, krauju 'pašvęstoji,
Kaip Dovydas su Galijotu
Grumiasi tavo herojai.

Ir kai nusvyra jų rankos,
Šventąją laisvę jos dengia, 
Laisvę, kurios sunkūs tankai 
Sutriuškinti dar neįstengė.

Kelias ji iš kraujo klano,
Kelias ji iš po velėnos,
Ir gyva ir nemirus gyvena
Už klaikių mūro sienų—

Laisvė, kurion piktą žvilgį
Svaido ugnim prašalaičiai, 
Laisvė, kurios pasiilgę 
Kaip motinos įieško našlaičiai.