LIETUVIŠKAS LAISVOJO PASAULIO IR SOVIETŲ PROPAGANDOS DIALOGAS

WASHINGTONAS

Amerikos Balsas — JAV politikos veidrodis * Informacija be komentarų * Nusistatymas: „nesikišti” į Sovietų Sąjungos vidaus reikalus * Labiausiai trukdoma programa

I.

Amerikos Lietuvių Tarybos pastangomis lietuviškosios radijo transliacijos per Amerikos Balsą Washington« pradėjo veikti 1951 vasario 16 d. Atidarymo iškilmėse dalyvavo aukštas valstybės departamento pareigūnas ir Lietuvos įgaliotas ministeris Washingtone Povil. Žadeikis. Pradžioje programas ruošė tik 2 žmonės — K. Grinius ir P. Labanauskas. Greit lietuviškasis skyrius išaugo ligi 8 nuolatinių tarnautojų, kuriems karts nuo karto talkininkavo ir nenuolatiniai bendradarbiai. Korėjos karo ir šaltojo karo stiprėjimo ženkle Amerikos Balso transliacijos turėjo tendencijos plėstis. 1952 m. pavasarį lietuviškosios transliacijos pradėjo veikti Miunchene, kuriom vadovavo J. Laučka, betgi kurios po 6 metų liko nutildytos.

Amerikos Balsas yra Jungtinių Amerikos Valstybių Informacijos Agentūros įstaiga. Suprantama, kad ji informuoja taip, kaip valdžia nori, kad būtų informuojama. Kadangi JAV užsienio politika nėra pastovi, tai ir AB transliacijų užsieniui programos nėra pastovios — jos yra valdžios politikos veidrodis.

Seniau, kai būdavo kalbama apie „sulaikymą” (containment) bei „išlaisvinimą” (liberation) ir AB programų turinį sudarė ne tik informacija siauresne prasme, bet ir informacija platesne prasme, t. y., buvo ne tik informuojama apie svarbius tarptautinius politikos, ekonominio bei kultūrinio gyvenimo įvykius, bet kartu ir atremiama komunistinė propaganda.

Buvo atitaisomos iškreiptos ar visai melagingos žinios, kurias komunistai skleisdavo apie Ameriką bei kitus laisvojo pasaulio kraštus. Tokia komunistine „informacija” buvo kritikuojama ir smerkiama.

Tada ir per AB lietuviškąjį skyrių buvo galima informuoti Lietuvą ne tik apie tai, kas dedasi plačiame pasaulyje, bet ir apie tai, ką veikia lietuviai laisvame pasauly. Tada buvo galima palyginti plačiai informuoti apie lietuvių politines, kultūrines bei šalpos organizacijas ir jų veiklą. Mūsų politiniai veiksniai galėdavo tarti žodį Lietuvai keletą kartų per metus — per Kalėdas, Naujuosius Metus, Vasario 16 progomis, o taip pat būdavo įvairių pasikalbėjimų su žymesniais mūsų veikėjais, kurie taip pat būdavo transliuojami į Lietuvą. Didesnių švenčių progomis būdavo transliuojamas Lietuvos himnas.

Be šios informacijos apie laisvojo pasaulio lietuvių veiklą, buvo atremiama ir melaginga komunistų propaganda, liečianti padėtį okupuotoj Lietuvoj. Būdavo specialių komentarų apie Lietuvos ūkinį išnaudojimą, apie kolchozninkų bei darbininkų vargus, rusinimą bei komunistinimą, apie trėmimus į Sibirą ir kitokį fizinį bei dvasinį, prievartavimą. Lietuviškos radijo programos iš Washingtono kasdien trukdavo pusvalandį. Be to, jos kasdien keletą kartų buvo kartojamos.

II

Amerikos Balso lietuviškos programos Miunchene buvo pradėtos 1952 m. gegužės men. Per trumpą laiką lietuvių skyrius išaugo ligi 8 nuolatinių tarnautojų. Amerikos Balso Miunchene transliacijų girdimumas Lietuvoje buvo geras, nors sovietai ir sustiprino trukdymus. Iš Lietuvos ateidavo nemaža laiškų, į kuriuos paskui per radiją kas savaitę būdavo atsakinėjama. Kasdien lietuviškom programom buvo skirta 30 minučių, bet programos kelis kartus per dieną buvo kartojamos.

Lietuviškos programos per Amerikos Balsą Miunchene nustojo veikti 1958 m. rugsėjo 1 d. Oficialios uždarymo priežastys — techniškos. Esą, per maža turima siųstuvų, nes turimieji nutarta daugiau naudoti transliacijoms tomis kalbomis, kurios plačiau pasauly vartojamos — anglų, rusų ir kt. Antra, buvo skelbiama, kad programa buvo nutraukta taupumo sumetimais, ir pagaliau — galimas daiktas, — vokiečiai gal nelabai pageidavo, kad ten būtų svetimas radijas. Miunchene uždarytas ne tiktai lietuviškas skyrius, bet ir latvių, estų, lenkų, rusų ir dar kelių kitų. Kiekvienu atveju Amerikos Balso lietuviškųjų programų nutildymas Miunchene yra nuostolingas, nors ir buvo užtikrinta, kad bus sustiprinta lietuviškųjų programų veikla per Amerikos Balsą Vašingtone.

III

Keičiantis JAV politikai, atitinkamai keitėsi ir AB programų turinys Washingtone. Dabar AB vengia bet kokios kritikos ar polemikos, vadinamosios propagandos, bet stengiasi tik „informuoti”. Informacijos turinį sudaro tarptautinės svarbos žinios (svarbesni politiniai bei nepolitiniai įvykiai), tų įvykių komentarai, JAV bei kitų kraštų spaudos apžvalgos, liečiančios svarbesnius politinius įvykius, ir pagaliau įvairūs pranešimai apie JAV vidaus ekonominį bei kultūrinį gyvenimą: streikus, unijų veiklą, rasinę problemą, ekonominės gerovės kilimą, mokslo bei meno laimėjimus.

Informacija visiškai išvengti propagandos negali, nes jau pats informacinės medžiagos atrinkimas remiasi tam tikru nusistatymu, kuris negali būti nuslepiamas. Dabartinis nusistatymas yra kalbėti apie save, apie savo taikias intencijas bei geras pastangas ir nesikišti į kitų „vidaus reikalus”. Kadangi sovietų pavergtieji kraštai laikomi taip pat jų vidaus reikalu, tai į jų reikalus taip pat nesikišamą. Politiniuose komentaruose paprastai tik sugretinamos abiejų pusių — Rytų ir Vakarų — pažiūros, reiškiant vilties, kad skirtumai pamažu išsilygins. Pranešimai vidaus gyvenimo klausimais dažnai būna nuobodūs, pvz. gerą pusmetį besitęsiąs priešrinkiminės kampanijos smulkmeniškas aprašymas, o kai kurie Lietuvai tiesiog žalingi, kaip apie rasinę integraciją.

Lietuviškojo skyriaus programos dabar aplamai yra tokios pat, kaip ir anglų kalba, nes AB yra vienas, tik jo programos perduodamos įvairiomis kalbomis. Anksčiau lietuviškose programose būdavo nemažai specifiškai lietuviškų dalykų, skiriamų tik lietuviams klausytojams. Dabar jų beliko maži trupiniai. Šiemet, pavyzdžiui, jau nebegirdėjome nei mūsų diplomatų, nei jokių veiksnių žodžio nei Kalėdų, nei Naujųjų Metų proga, kaip būdavo seniau. Iš lietuviškų dalykų beliko tik sekmadieniais girdima vad. lietuviškos spaudos apžvalga, kuri iš tikrųjų nėra jokia spaudos apžvalga, o tik iš tos spaudos paimtos atskiros kronikinės žinutės. Bet ir jos dažnai būna neįdomios ir nereikšmingos, o kartais visai nereikalingos, kai garsinamas koks nors pasižymėjęs lietuvis, kuris jau nebemoka lietuviškai. Mažai tose apžvalgose girdėti net ir apie kultūrinį lietuvių veikimą — apie literatūrą, meną, naujai pasirodančias knygas, žurnalus. Bet čia galbūt kaltas ir pats lietuviškas skyrius, nes pakankamai nesusiorganizuoja šias apžvalgas tinkamiau atlikti. Kad tokia lietuviška AB programa klausytojams neįdomi, patvirtina iš Lietuvos atvykę žmonės ir gaunami laiškai. Svarbiausias klausytojų priekaištas AB-ui yra tas, kad jis kalba apie visus ir viską, išskyrus Lietuvą. Tai, klausytojų nuomone, parodo tam tikrą JAV nenuoširdumą ir nenuoseklumą, nes iš vienos pusės nepripažįstama Lietuvos okupacija, bet iš kitos pusės ja visai nesidomima.

Dabar iš Washingtono transliuojama kasdien pusė valandos, o ta pati programa dar du kartus per dieną kartojama, taigi iš viso transliavimas tęsiasi pusantros valandos. AB vadovybė tikina, kad sutrumpinus programą (uždarius Miuncheno skyrių), dabar ji Lietuvoje geriau girdima, nes siųstuvas sustiprintas. Bet klausimas, ar tai nėra tik savo nutarimo teisinimas. Tikra, kad AB transliacijų trukdymas Lietuvoje po Chruščiovo vizito JAV sumažėjo, bet vis dėlto labiausiai trukdomos lietuviškos programos. Rusų, ukrainiečių, latvių ar estų programos sutrukdomos nuo 5 ligi 10 procentų, o lietuvių nuo 15 iki 30 procentų, t. y. tokiai daliai programos paleidžia trukdomąsias maši-

nas. Žinoma, ir trukdomas dalis daugiau ar mažiau galima suprasti. Miestuose kiek sunkiau, o provincijoj lengviau. Iš Lietuvos atvykę žmones kalba apie patenkinamą AB transliacijų girdimumą.

Amerikos Balso lietuviškas programas Washingtone tvarko 9 nuolatiniai tarnautojai. Direktoriauja dr. K. Jurgėla. Programą sudaro: 15 minučių aktualiausios dienos naujienos ir kokie komentarai ar apybraižos užima likusias 15 minučių. Politiniai komentarai būna retesni, pvz. apie nusiginklavimo konferenciją, apie koegzistenciją ir panašiai, o dažniau duodami visokie nepolitiniai, nekalti dalykai — apie naujuosius medicinos, technikos išradimus, muzikinius ar šiaip kultūrinius atsiekimus. Šios žinios sovietams nepavojingos, todėl ir trukdymas sumažėjo.

IV

Klausimas, kokia nauda iš tokios AB transliacijos lietuvių kalba? Reikia sutikti, kad ir iš tokios programos esama tam tikros naudos. Ir svarbiausia nauda ne iš to, ką AB duoda, o dėl paties fakto, kad jis transliuoja savo programas ir lietuvių kalba. Tai rodo tam tikrą JAV domėjimąsi Lietuva bei kitomis Pabaltijo tautomis, ir tas faktas lietuviams Lietuvoje yra malonus. Ir priešingai, lietuvių priešams jis yra nemalonus. Tai parodo ir komunistinės spaudos bei radijo nervinga bei neapykantos pilna reakcija į AB transliacijas lietuvių kalba. Tuo tarpu patys lietuviai, pasiekę Vakarus, paklausti apie radijo klausymą iš laisvojo pasaulio, daugiausia prisipažįsta girdėję AB transliacijų. Tai rodo, kad arba AB Lietuvoje geriau girdimas, nei kitos lietuviškos programos duodančios stotys, arba juo labiau domimasi .

Dabartinėse AB programose pasitaiko ir skaidresnių švystelėjimų. Vasario šešioliktosios proga perskaitytas ne tik valstybės sekretoriaus Herterio pareiškimas, bet netikėtai atsirado ir demokratų lyderio Atstovų Rūmuose McCormacko (Mass.) gražus pareiškimas, specialiai lietuviams ta proga parašytas. Dar buvo perskaitytas trumpas Lietuvos atstovo Vašingtone J. Rajecko pareiškimas. Gaila, kad lietuviškoji spauda nepastebėjo tikrai gero McCormacko pasisakymo.

MADRIDAS

Jauniausiasis radijas * Ir laisviausias iš visų * Programos nelengvai paruošiamos * Esminis klausimas: girdimumas Lietuvoje

I

Lietuvių kalba radijo laidos per Madrido radiją yra pačios jauniausios. Mintis gauti nuolatinę lietuvių radijo valandėlę Madride kilo Vlike 1950 m. Kai nepoilgo vyskupas Vincentas Brizgys Vliko pavedimu vyko į Ispaniją, jam buvo pavesta veikti, tartis ir aiškinti galimybės. Vliko noras išsipildė tik keturiems su puse metų praėjus. Pirmą kartą lietuviškas žodis per Madrido radiją į Lietuvą praskambėjo 1955 m. sausio 12 d. Pradėta su dešimties minučių laidomis, kurios po poros mėnesių prailgintos ligi 15 minučių kasdien. Lietuviškos laidos pradedamos 21,30 val.    Lietuvos laiku 32 ir 42 metrų    bangomis.

Nuo 1958 m. gegužės 31 d. vakarinė laida kartojama sekančios dienos rytą 8,30 val.    Lietuvos laiku 42 metrų banga. Laidos pradedamos nepriklausomos Lietuvos Kauno radijo signalu:    varpams skambinant Mažosios    Lietuvos himną „Lietuviais esame mes gimę”, o baigiamos tuo pačiu signalu ir šūkiu — Lietuvi, nenustok tikėjęs Lietuvos laisve! Laidas į Lietuvą išspinduliuoja Radio Na-cional de Espana stotis. 1960 m. sausio 2 d. lietuviškoji radijo valandėlė Madride minėjo savo veiklos penkmetį.

Lietuvių radijo valandėlė Madride išskirtina iš kitų lietuviškų laidų kituose kraštuose, nes čia lietuviškas žodis turi didelę laisvę. Kalbėk apie tarptautinę politiką, ryškink! lietuvių politinę veiklą, žvelk į gyvenimą pavergtoje Lietuvoje, skleisk lietuvių mokslinius, kultūrinius ar meninius laimėjimus — niekas nedraudžiama ir nevaržoma. Programų įvairumas ir įdomumas priklauso nuo sugebėjimo jas tinkamai paruošti. Ispanijos valdžios įstaigos į lietuvių radijo laidas visai nesikiša, tik reikia pranešti temas, kurios bus skaitomos. Per penkerius metus su Ispanijos valdžios įstaigom neturėta jokių nesklandumų, nepatirta jokių nusiskundimų ar nepasitenkinimų. Ispanijos aiškus antikomunistinis nusistatymas yra laidas, jog lietuviškoji radijo valandėlė ta pačia laisve galės naudotis ir ateityje.

Silpnoji pusė, tai neturėjimas arti lietuviškos aplinkos, kuria gali džiaugtis Vatikano ir Romos lietuviškos laidos, turėdamos tame pačiame mieste stiprų lietuvių intelektualų užnugarį. Laisvoji lietuvių spauda iš JAV ir kitų kraštų Madridą pasiekia vėliau, svarbesnės lietuviškos žinios jau būna paskleistos per kitas radijo stotis. Vliko Vykdomoji Taryba yra suorganizavusi nedidelį bendradarbių tinklą JAV ir Europoje, bet jis nėra pakankamas ir tokios apimties, kaip kartais norima spaudoje pasigarsinti. Pasiklausius gaunasi įspūdis, jog į Madridą siunčiamoji medžiaga ne visada aktuali, būtino svarbumo, primenanti biuleteninę informaciją, dažnais atvejais ne pilnai ir ne visapusiškai vaizduojanti laisvųjų lietuvių pastangas ir veiklą. Nelengvą programų paruošimo naštą tempia Augustinas Upėnas, talkinamas jau anksčiau Madride gyvenančio lietuvio.

Kita silpnesnioji vieta, tai girdimumo Lietuvoje klausimas, kuris tebėra nepakankamai išaiškintas. Sovietai Madrido lietuviškas laidas labiausiai trukdo. Paskutiniuoju metu jaučiama, jog trukdymas yra kiek sumažėjęs, bet kai kurie faktai rodo, jog Lietuvoje Madrido lietuviškas laidas galima klausyti ir suprasti tik apsišarvavus su nemaža kantrybe. Iš Lietuvos atvykę žmonės pirmoje eilėje kalba apie Amerikos Balsą, Vatikaną, Romą, mažiau mini Madridą. Vis dėlto tikras faktas, kad apie Madrido lietuviškas laidas Lietuvoje žino.

II

Madrido radijo lietuviškos laidos susideda iš keturių puslapių, kurių vienas skiriamas pasaulinės politikos didžiųjų įvykių peržvelgimui, ryškinimui ir komentavimui Kadangi politinių žinių ir įvykių pasirinkimas ir jų peržvelgimas visiškai laisvas ir nevaržomas, kas rečiau pasitaiko kitose lietuvių radijo laidose kituose kraštuose, Madrido lietuviškoji radijo valandėle klausytojo Lietuvoje neabejotinai labiausiai vertinama.

Daug vietos skiriama gyvenimo tikrovės pavaizdavimui. Kalbėta apie trėmimus į Sibirą, apie ten buvusias ir esančias darbo vergų stovyklas, nežmoniškas gyvenimo sąlygas ir ten laikomų darbo vergų sukilimus. Perskaitytas ir ryškintas Lietuvoje uždraustas ir slepiamas dokumentas, kaip Stalinas ir Hitleris 1939 m. sutarė pasidalinti Pabaltijo kraštus. Išvardintos sovietų su Lietuva pasirašytos ir sulaužytos sutartys. Nuolat primenamas Lietuvos komunistinimas ir rusinimas. Aiškinama, kaip ir kodėl Maskva Lietuvai primetė rusiškos mokyklos sistemą, siekdama lietuviškas mokyklas paversti klusniu rusiškosios mokyklos įrankiu. Kodėl dedamos pastangos lietuvių jaunimą padaryti slaptosios policijos talkininkais, kodėl sovietai bijo ir neįsileidžia laisvųjų lietuvių knygų ir laikraščių. Paskutiniuoju metu Lietuvoje triukšmingai minimos dabartinių valdovų amžiaus sukaktys. Jas kitoje šviesoje, nei Lietuvoje garsinama, pristato klausytojams Madrido radijo lietuviškoji valandėlė, nurodant, kas jie buvo ir yra, kaip vergiškai keliaklupsčiauja Maskvai, kokius nusikaltimus darė ir daro lietuvių tautai. Klausiama ir paaiškinama, kodėl Lietuvoje neleidžiama minėti tautinių švenčių, kodėl klastojama Lietuvos istorija ir tautosaka, naikinamos lietuviškos sodybos ir tautodailės paminklai. Aptariama, kas yra naujoji klasė, kokius uždavinius jai Maskva stato, kodėl sovietinėje santvarkoje žmogus bijo žmogaus ir kodėl lietuvių jaunimas įvairiausiais būdais siunčiamas sovietijon.

Literatūrinėse ir kultūrinėse temose kalbama apie socialistinį realizmą, apie rašytojo pavergimą komunistų partijos siekiams, kaip praeities klastojimas ir niekinimas vadinamas jos gryninimu. Kalbėta apie sovietinių bibliotekų uždavinius, apie muziejų pavertimą bolševikinės propagandos namais, kaip dedamos pastangos sukurti sovietinį herojų literatūroje ir kaip ieškoma neesamo didvyrio. Dabar išleidžiamos grožinės literatūros knygos palyginamos su nepriklausomoje Lietuvoje išleistomis.

Kalbama ūkinio ir socialinio gyvenimo klausimais. Sugretinamos buvusio nepriklausomos Lietuvos laisvo ūkininko ir darbininko gyvenimo sąlygos, pastangos ir galimybės su dabartinio kolchozo vergo ir pramonės darbininko išnaudojimu, beteisiškumu ir skurdu. Kalbama apie neįvykdytus planus, kokių aukų iš lietuvių pareikalaus dabartinis septynmečio planas, kuriuo giriamasi pavyti ir pralenkti JAV, bet tikrovėje dar toli gražu nebus pasiektas nepriklausomos Lietuvos gyvenimo lygis.

III

Madrido radijas galimai vaizdžiau atskleidžia laisvųjų lietuvių veiklos apraiškas. Čia nuolat informuojama apie Vasario 16-to-sios gimnaziją Vokietijoje, apie lituanistines ir vargo mokyklas,

Lietuvių Enciklopediją, lietuvaičių tremtinių Sibire parašytą ir JAV išleistą maldaknygę, pranešami išleidžiamų lietuviškų knygų vardai, garsinamos Draugo, Aidų, Rašytojų Draugijosir kitų organizacijų skiramos literatūrines ar mokslinės premijos. Minimos tautinės ir tautiniai religinės šventės, lietuvių ruošiamos dailės parodos, dainų ir tautinių šokių šventės, iškilesni koncertai, suvažiavimai, įvairios sukaktys. Pranešta, kaip sėkmingai lietuviai krepšininkai pasirodė Pietų Amerikos kraštuose, kad Lietuva per oficialius nepriklausomos Lietuvos atstovus pakviesta ir dalyvaus tarptautinėje prekybos ir pramonės parodoje Čikagoje. Klausytojai nuolat supažindinami su Pasaulio Lietuvių Bendruomenės paskirtimi ir reikšme, su politinių veiksnių ir kitų lietuvių organizacijų veikla ir pastangomis. Madrido lietuviškoji radijo valandėlė priima ir perduoda visų organizacijų ir suvažiavimų atsiųstus sveikinimus Lietuvai. Pasinaudojimo galimybė palankiausia, betgi ji ligi šiol lietuviškosios spaudos liko beveik nepastebėta Sekmadieninės ir didžiųjų švenčių programos skiriamos išimtinai religiniam gyvenimui. Religiniais klausimais skaitomos paskaitos ir duodama žinių iš laisvųjų lietuvių religinio gyvenimo. Kalbama apie religijos persekiojimą Lietuvoje, apie nukankintus Lietuvos vyskupus, kalintus ar kalinamus kunigus, kaip per organizacijas, mokyklas, spaudą ir radiją brukamas ateizmas ir skiepijama neapykanta religijai. Beveik visos religinės laidos baigiamos kompoz. Dambrausko „Malda už tėvynę”, kaip būdavo nepriklausomoje Lietuvoje.

IV

Peržvelgus Madrido radijo lietuviškas laidas peršasi išvada: reikia nedelsiant ir pagrindinai ištirti jų girdimumą Lietuvoje. Pajėgta jas suorganizuoti, sugebama išlaikyti, tad privalu ir įsitikinti jų prasmingumu, kad įdedamas darbas neliktų tik tyruose paklydėlio šauksmu. Būtų galima pasinaudoti ir kitų išbandytu pavyzdžiu :    girdimumą užrašvti į juosteles Švedijoj, Suomijoj, Lenkijoj, pav. Lietuvos pasienyje. Ten gautas girdimumas atitiktu girdimumui Lietuvoje. Radus, kad girdimumas patenkinamas, Madrido radijo lietuviškos laidos stiprintinos ir remtinos visais galimais būdais, neapsiribojant tik vilkine talka, nes Madride lietuviškas žodis naudojasi laisve pilna to žodžio prasme.