Apie nužudytus beginklius žmones
Raudonajai armijai kartu su frontu nutolus į Vakarus, Lietuvą užplūdo NKVD kariuomenės daliniai, kurie Kremliaus pavedimu stengėsi kuo greičiau įvesti sovietinį režimą.
Pavelo Vietrovo divizija atlikusi savo juodą darbą Čečenijoję, Kryme ir Ingušetijoje į Lietuvą atvyko 1944m. rugpjūčio pradžioje. Vetrovui buvo pavaldūs 4 NKVD pulkai, turintys daugiau kaip po du tūkstančius enkavedistų ir 4- oji NKVD kariuomenės šaulių divizija, nešanti mirtį visoje Lietuvoje. Marijampolės apsk. Vetrovo budeliai siautėjo 1945m. balandžio mėn.
Renkant medžiagą apie šiuos kraupius įvykius liudijo daugybė žmonių, kurių didesnė dalis jau išėjusi į Amžinybę, kitų pavardės užsimiršo.
1. Ypač daug ir kruopščiai dirbo Vitas Akelaitis gyvenęs Igliaukoje.(miręs) Jo tėvas t. p. žuvo nuo Vetrovo budelių. Vitas ne tik surinko medžiagą apie Vietrovo budelių išžudytus beginklius Igliaukos apylinkės žmones, bet ir iniciavo jų atminimui pastatyti paminklą.
Masaičio sodyboje, Pabaikų,kaime.
2. Leonas Kedys gyvenantis Klaipėdoje, tada nušovė jo du brolius ir sužeidė motiną, bėgančią gelbėti sūnų.
3. Algimantas Merkevičius gyv. Marijampolėje Draugystės 27., kaip vieną popietę Obelinės kaime pamiškėje, sename kluone rusų kareiviai sušaudė virš 12 beginklių vyrų ir paauglių. Berods, apie tą patį įvykį man pasakojo ir
4. Ramutė Kedytė.
Žinių apie beginklių žudymą suteikė Bronius Narijauskas, Žitkus ir kiti, deja jie visi jau mirę.
5. Sušaudytus 5 beginklius Naujavalakių kaimo žmonės, jų tarpe Janušauską neseniai grįžusį iš vokiečių koncentracijos stovyklos, - aš pati mačiau. Be to Alytuje , Naujoji 72 -4 gyvena jo sūnus Aleksandras Janušauskas, kuriam teko dar paaugliui pajusti mirties siaubą, paguldytam šalia tėvo ir kitų nelaimingųjų, tik jis vienas išliko gyvas.
Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, vieni pirmųjų į Sąjūdžio veiklą įsitraukė Marijampolės politiniai kaliniai ir tremtiniai.
1988m. rugsėjo 20d. buvo įsteigtas Tremtinio klubas. Viena iš veiklos sričių buvo nukankintų ir žuvusių nuo okupanto rankos užkasimo vietų paieška. Atvykę į Šmulkščio sodybą Tarašiškių kaime, Liudvinavo vlsč. sužinojome apie SMERŠ,o žiaurų nusikaltimą. Iš liudininkų : Norkienės, Kosto Gustaičio, Juozo Zakarevičiaus,, Felikso Marcinkevičiaus, Antano Vaičiūno, Stanislovo Šmulkščio sužinojome, kokią baisią tragediją slepia Ši Dovinės pakrantė.
Tiksliai kas vyko tų 1944metų pabaigoje papasakojo daug ką savo akimis matęs šios sodybos šeimininkas. Aš tik noriu atkreipti dėmesį į tai, kad čia viena iš pirmųjų beginklių žmonių kapavietė tačiau ne paskutinė, tuo pačiu metu ir dar ilgėliau, buvo kankinami, šaudomi ir ten pat užkasami nekalti civiliai, beginkliai žmonės ir Pabaigų kaime Masaičio sodyboje. Jei Dovinės pakrantė bevardžių nelaimėlių kapas tai aiškinantis Masaitynės tragediją išaiškėjo kai kurie ten kalinti žmonės.
Spaudoje ieškojo savo tėvo Marija Mačionytė iš Atžalyno kaimo Daugų valsčiaus . Ji rašo, kad jos tėvą Kazį Mačionį 1944m. rugpjūčio mėn. 19 d. areštavo . Jis buvo kalinamas Dauguose, Liudvinave, vėliau Pabaiguose. Tikėtina, kad tai Liudvinavo valsčiuje Šmulkščio sodyboje.
O kiek beginklių tais pačiais metais sušaudė Vietrovo divizija Igliaukos , Gudelių, Igliškėlių, Sasnavos, Krosnos apylinkėse ir visoje Lietuvoje?
Vien rugpjūčio –rugsėjo mėnesiais vietroviečiai Marijampolės apskrityje išžudė daugiau kaip 200 vyrų ir paauglių dirbusių savo sodybose.
1974 m. liepos pabaigoje Kapsuke vykusiose iškilmėse (minėjo 30 metų kai mieste įsigalėjo „ išvaduotojai“) Buvo atvykęs ir vienas iš NKVD pasienio kariuomenės 94 būrio štabo veikėjų atsargos majoras Stepanas Somsonenka. Jis didžiavosi savo žygdarbiais atliktais Petro Šmulkščio sodyboje. Kapsuko valdžios jis buvo liaupsinamas kaip didvyris.
Kapai prie Dovinės
Marijampolės apsk. Liudvinavo vlsč. Tarašiškių km. 1944m. tik praėjus frontui pavyzdingoje ūkininko Šmulkščio sodyboje apsistojo rusų kontražvalgybos (SMERŠ) štabas. Šeimininkus iš namų išvarė. Tvartus ir kluoną pavertė kalėjimu ir pradėjo būreliais ir po vieną varyti klumpėtus, sermėgėtus su ryšulėliais rankose paprastus kaimo ūkininkus,tiesiog nuo žagrės ar iš javų lauko. Čia pat tardydavo kankindavo ir čia pat sušaudę ar užmušę užkasdavo. (iš Stanislovo Šmulkščio prisiminimų).
Paminklinis akmuo nukankintiems beginkliams prie Dovinės upės atminti.
Liudininkai pasakoja:
Albina Norkienė "tada gyvenau prie Dovinės, kitoje upės pusėje Narto kaime. Praėjus frontui pas Šmulkštį buvo rusai. Ten varė žmones. Atėjusi prie upės mačiau kaip rusai ir civyliai kasė duobę. Rusai turbūt tik prižiūrėjo, kasė areštuoti. Girdėjau raginant skarei skarei, o vakare atvarė ir sušaudė. Ryte atėjau prie brastukės ir pamačiau kad duobės nėra, o ta vieta šakutėm medžių užmesta. Buvo likę ir du vokiečiai nuo fronto, slapstėsi vakarais atėję prašė duonos. Sako ir juos ten sušaudė. Mano pusbrolis Kostas Gustaitis /jau miręs/ tada gyveno Gustaičių kaime apie 11 val. Vakare girdėjo šūvius. Tą duobę ir jis matė kaip kasė dieną,o kitą dieną tik žemių kupstelis šakom užklotas”.
Panašiai pasakojo ir kiti žmonės: Antanas Vaičiūnas, Juozas Zakarevičius iš Tarašiškių kaimo. Feliksas Marcinkevičius iš Liudvinavo, Šmulkščio sūnus Stasys. Jis matė daugiau duobių, o vieną labai ilgą ir gilią.
Jų pasakojimai yra užrašyti garso juostoje, saugomi archyve. Įrašai daryti 1989m. rugpiūty.
Aldona Vilutienė
1993 05 16
