Senieji “laisviečiai” ir “vilniečiai” iš Los Angeles, Riverside, Yucaipa, Long Beach ir net San Francisco, atvykę į sovietų solisto Vaclovo Daunoro koncertą 1970 metų balandžio mėn. 4 d. Los Angeles mieste, pasijuto nebe vieni. Ką amžius padarė, apretindamas jų gretas, modernieji “Arkanzaso traperiai” į jų gardą prigaudė naujų ir gana gudrių jaunesnės kartos lietuvių, ko jie patys nepajėgė išsiauginti, šiame susiartinime jau patogiai jautėsi net buvusio Lietuvos ministerio pirmininko generolo Černiaus ir buv. prezidento Griniaus sūnūs. Ir du kunigėliai. Į tą gardą jie atėjo savu noru ir jautėsi atlikę didesnį žygdarbį negu popiežius ar jų tėvai kokį kada nors buvo padarę.
Jei kas prieš kelerius metus tokį susiartinimą būtų pasiūlęs, rezistentas Bronys Raila keliolikoj “akimirkų” tokį būtų paskelbęs išdaviku ar, pagal naują sovietų taktiką, žmogum su suskystėjusiais smegenimis. Šiuokart jis pats giliai pasinėrė į organizacinį pogrindį, talkinamas giminaitės iš Topangos archeologės Marijos Gimbutienės, kuri skautų vardu siūlė ne žalvario ar dievukų, bet sovietiško masalo. Atrodo, kad Antanui Venclovai teks perrašyti tarybinę prisiminimų knygą ir paliudyti, kad Raila niekad iš Trečiojo Pronto nebuvo perėjęs į tautininkų žvalgybą, ir niekad nevogęs Maironio saldainių. Sovietai mėgsta žmonių biografijas perrašinėti.
Skaityti daugiau: POLITINIS KONCERTAS
LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS
Padaryta gera pradžia
Svetimųjų informavimas Lietuvos bylos reikalu yra ir sudėtingas ir nepaprastai sunkus. Tai galėtų paliudyti ALT-bos ir VLIK-o vadovybės. Tikrumoje, tie veiksniai ir turėtų būti informacijos centrais! Iki šiol nei vienas nei kitas nieko konkretesnio šioje srityje nepadarė. Tiesa, planų tuo klausimu minėtų veiksnių vadovybėse netrūko, bet tie planai ir liko planais.
Tą vakuumą užpildyti ėmėsi JAV LB Centro Valdyba, vadovaujama Broniaus Nainio. 1969 metų pabaigoje buvo sudaryta LB informacijos komisija (amerikiečių tarpe jos vardas — National News Service). Ši komisija pažadėjo JAV LB Centro Valdybai talkinti vienerius metus. Dabartinė informacijos komisija savo darbą baigia, nes jau turime naujai išrinktą LB Tarybą, kuri, reikia manyti, netrukus sudarys LB naujus centro organus. LB naujoji Centro Valdyba turėtų tą darbą ir toliau tęsti.
Informacijos komisiją sudarė šie lietuvių darbuotojai, turį nemaža patirties svetimųjų informavimo darbe: kun. A. J. Kontautas, T. Gečienė, A. Gečys, P. Jasiukonis, kun. kleb. J. C. Jutkevičius, R. Kezys, kun. K. Pugevičius, L. Valiukas ir V. Volertas. Trys iš jų (kun. Kontautas, kun. Jutkevičius ir kun. Pugevičius) yra gimę, augę ir aukštąjį mokslą baigę Amerikoje, gi kiti — jaunosios ar vidurinės kartos ateiviai, baigę aukštąjį mokslą JAV-se. Komisijai vadovavo L. Valiukas.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ INFORMUOJA SVETIMUOSIUS
LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE
“Tik Jungtinės Amerikos Valstybės yra pajėgios iškelti ir apginti Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų bylų Jungtinėse Tautose”, pareiškė neseniai Francis W. Sargent, Massachusetts steito gubernatorius, įsijungdamas į Rezoliucijoms Remti Komitetų. Tame pačiame pareiškime šis žymus ir įtakingas amerikietis akcentavo, kad ypač pabaltiečiai išvystytų didžiulį spaudimų į JAV-bių vyriausybę imtis šio žygio. Anot gubernatoriaus F. W. Sargent, jei Amerikos vyrrusybė imsis šio darbo, ji tikrai suras pakankamai pritarimo kitų laisvojo pasaulio kraštų tarpe. Rezoliucijoms Remti Komitetas, kuris šiam žygiui vadovauja, yra sulaukęs tūkstančius panašių pareiškimų iš pačių įtakingiausių JAV-bių politikų ir valstybininkų.
_files/I-Laisve-1969-1970-47-48(84-85)-37.jpg)
REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO VADOVYBĖ — Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybės nariai posėdžio metu (iš pačios kairės dešinėn, aplinkui stalą): J. A. Petrauskas, E. Arbas (sekretorius), N. Brinkienė (kasininkė), dr. P. Pamataitis, B. Nurmsen (estas), L. Valiukas (pirmininkas), A. Piirisild (estas), dr. Z. Brinkis, A. Reins (latvis), dr. J. Zmuidzinas, J. Kojelis ir dr. J. Jurkūnas.
Skaityti daugiau: JAV-BIŲ VYRIAUSYBĖ IŠKELS LIETUVOS BYLĄ JUNGTINĖSE TAUTOSE
LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE
Lietuvių Bendruomenė Jungtinėse Amerikos Valstybėse, šeštą kartą eidama rinkti Tarybos, susidūrė su netikėtomis kliūtimis, pirmą kartą į-nešusiomis į rinkimus nesklandumų ir sąmyšio. Vl-sios Tarybos rinkimai buvo pramatyti 1970 metų gegužės mėn. 16-17 d.d., paruoštos rinkimų taisyklės ir sukurta visa rinkimų aparatūra, kai netikėtai LB garbės teismas paskelbė nutarimą, kad rinkimų taisyklės nesiderinančios su JAV LB įstatais ir tam tikrais nutarimais. “Naujienose" ir dalinai kai kuriuose kituose laikraščiuose pasipylė kaltinimai centro valdybai ir .. .frontininkams, jog siekę rinkimus suklastoti ir LB “valdžią” paglemžti į savo rankas. Buvo raginama rinkimus boikotuoti, jei garbės teismo sprendimo nebūsią paisoma.
Centro valdyba garbės teismo sprendimą pradžioje buvo nutarusi apeliuoti į Tarybos plenumą, bet, atrodo, “dėl šventos ramybės” vėliau jį priėmė, naujai perredagavo rinkimų taisykles ir rinkimus nukėlė į birželio 6-7 d.d. Tačiau “šventoji ramybė” neatėjo. Ta pati spauda, kuri anksčiau grasinimais reikalavo centro valdybą garbės teismo sprendimą priimti, dabar tą pačią instituciją ėmė kaltinti už garbės teismo autoritetui nusilenkimą. Arogantiškam tos spaudos nenuoseklumui progą sudarė New Yorko apygarda, kuri pasijuto nuskriausta, ir nutarė rinkimus boikotuoti.
Skaityti daugiau: JAV-BIŲ LB 6-SIOS TARYBOS RINKIMAI IR EKSTREMISTŲ KOVA PRIEŠ... BRAZDŽIONĮ
Tarpus tarp kongresu, konferencijų, seimų, suvažiavimų užpildo mažesnės apimties visuomeniniai įvykiai, k. t., simpoziumai, pasitarimai, studijos, seminarai, posėdžiai. Tokiose žmonių ir idėjų susitikimuose palaikoma ir vystoma lietuviškojo gyvenimo išeivijoje gyvybė. Tačiau kartais ir tokie mažesnės apimties įvykiai gali tapti didesni už “didžiuosius”, jei jiems tinkamai pasiruošiama: kai turi aiškų tikslą, kai siekiama konkrečių išvadų, kai tiems tikslams pasiekti paruošiama logiškai išmąstyta programa, žinoma, negalima norėti ir reikalauti, kad kiekviename visuomeniškais reikalais susitelkime turi gimti konkretūs planai. Dažnai susitikimai ir pasitarimai naudingi jau ir tuo, kad tų pačių tikslų siekią įvairiems susigrupavimams priklausą žmonės betarpiniame kontakte greičiau suderina nuomonių skirtumus, papildo vieni antrų mintis, patobulina kuriamus planus ir sukuria palankią atmosferą vaisingam ateities bendradarbiavimui.
Įvykio svarba išryškėja ir iš jo pristatymo visuomenei. Iš labiau reklamuojamų įvykių visuomenė daugiau ir tikisi. Nuomonių apsidalinimas palankiai atmosferai sukurti dažnai įvyksta visai nereklamuojamuose susitikimuose.
Susitikimo dalyviai ir tikslai
Susitikimas mirusio PLB valdybos pirmininko Juozo Bačiūno Tabor Farmoje (Sodus, Michigan, JAV) į-vyko 1969 metų rugsėjo 13-14 d. d. Susitikimą organizavo PLB valdyba, kurios pirmininkas yra Stasys Barzdukas. Dalyvius, kaip oficiali informacija skelbė, turėjo sudaryti PLB valdybos nariai, JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių centrinių institucijų atstovai, veiksnių pirmininkai, lietuvių spaudos ir radijo valandėlių darbuotojai ir jaunimo organizacijų reprezentantai. Suvažiavimą globojo naujieji Farmos savininkai Valdas ir Alma Adamkai.
Skaityti daugiau: PASITARIMAI TABOR FARMOJE IR PLB VISUOMENINĖS VEIKLOS GAIRĖS
1969 metų lapkričio mėn. 26-30 d. d. Chicagoje JAV Lietuvių Bendruomenes globoje vyko lietuvių mokslininkų suvažiavimas pavadintas Mokslo ir kūrybos simpoziumu. Suvažiavimas buvo sukėlęs didelį Chicagos lietuvių visuomenės susidomėjimą. Jaunimo centro ir Midway House salės posėdžių metu buvo perpildytos, o į banketą buvo sunku net įsiveržti. Kol nėra paskelbti registracijos daviniai, sunku pasakyti, kiek tikrų mokslininkų simpoziume dalyvavo. Spėliojimų skalė labai plati: nuo keliasdešimts iki kelių šimtų. Plati ir simpoziumo vertinimo skalė — nuo šalto atsargumo iki entuziastiško palaiminimo.
Į oficialią simpoziumo programą buvo įrašyti 54 mokslininkai. Buvo reikšta nepasitenkinimo, kad į mokslininkų rangą buvo pakeltų ir eilinių profesionalų. Kai kurie pareigas prisiėmę mokslininkai simpoziume nepasirodė. Netgi pasiaiškinimo nepateikė. Buvo ir fiktyvių pasiaiškinimų, palietusių rimto įvykio orumą.
Simpoziumo programa buvo labai plati. Galima sakyti, kad perplati. Pasimetimo jausta net vadovų tarpe. Bet tai suprantama. Juk tai buvo naujas ir kiek rizikingas bandymas, praėjęs lyg pirmas, chaotiškas pavasario lietus su perkūnija. Ir jis buvo reikalintas. Kiek giliai jis bus palietęs lietuviškos išeivijos sluoksnius, parodys ateitis. Kokiu poveikiu atsilieps į tolimesnį lietuvių mokslininkų organizuotą judėjimą, priklausys nuo to, kaip to judėjimo organizatoriai sugebės nepasimesti reklaminėse šviesose, įvykį šaltai išanalizuoti, suvesti pliusų ir minusų balansą ir pasidaryti praktiškas išvadas.
Skaityti daugiau: MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS
LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI
Amerikos Lietuvių Tarybos vadovybė skelbė gal porą. ar net daugiau metų apie ruošiamą genocido parodą. ši paroda išvydo dienos šviesą 1970 metų birželio mėnesį Chicagoje, Sheraton viešbučio vienuoliktame aukšte. Apie parodą reikėjo žinoti, kad galėtumei ją atrasti, nes prie viešbučio nebuvo jokių skelbimų, kaip paprastai yra garsinami didesni įvykiai prie muzikos salių, kino teatro ar kitų pastatų.
Ribotas lankytojų skaičius
Genocido parodos motto buvo: “Pažink savo priešą komunizmą”. Parodos tikslas: supažindinti (ir kartu įspėti) laisvuosius su komunistinio rėžimo naudojamais metodais eliminuoti tuos, kurie nepritaria tai sistemai. Trumpai, genocido parodos tikslas buvo parodyti totalinių diktatūrinių rėžimų barbarybę, kad ir kuriais “nudailintais” šūkiais tai būtų dangstoma.
Parodos sumanymo įgyvendinimas, mūsų kukliais biudžetais, nebuvo pigus. Atidarymo proga keli žinomesni amerikiečiai tarė žodžius. Plačioji amerikiečių (Chicagos) spauda labai menkai teužsiminė apie šią genocido parodą. Masinis lankytojų skaičius buvo negausus: parodos leidinio 10,000 egzempliorių nebuvo išdalinta. Chicagos lietuvių spauda skyrė daug dėmesio šiai parodai, bet jai nepavyko išjudinti net pačių lietuvių, ypač, lietuviško jaunimo. Mūsų jaunimas ir čia gimę ir augę lietuviai turėjo tą parodą pamatyti ir su ja pilnai susipažinti. Tikrumoje, buvo planuojama skirti šią parodą amerikiečių masėms. Iš amerikiečių gal tik keli šimtai parodą teaplankė.
Skaityti daugiau: ALT-BOS SURUOŠTA GENOCIDO PARODA
Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto veikloje dalyvauja 15 politinių grupių ar sambūrių. Kasmet šaukiamas bendras visų grupių pasitarimas. Kiekviena grupė siunčia po 3 atstovus į tas metines konferencijas, kurios vadinamos seimais.
1969 metų VLIK-o seimas įvyko gruodžio mėnesio 6 ir 7 dienomis New Yorker viešbutyje (New Yor-ko mieste). Konferencijoje dalyvavo 43 pilnateisiai atstovai (pora grupių teatsiuntė tik po 2 atstovus). Visos konferencijos sesijos buvo viešos, neskaitant VLIK-o tarybos posėdžio, {vykusio gruodžio 7 dieną, 10-11 vai. ryte VLIK-o valdybai išrinkti. Be oficialių dalyvių sesijose dalyvavo apie 50 svečių.
Seimo tikslas
VLIK-o konferencijos (seimai) turi porą pagrindinių tikslų: 1. Išdiskutuoti ir priimti tos institucijos veiklos planą ateinantiems veiklos metams; ir 2. Priimti ateinančių veiklos metų biudžetą.
Atrodo, kad visas dėmesys turėtų būti skiriamas veiklos plano išdiskutavimui ir priėmimui. Taip nėra. Tos metinės VLIK-o sesijos yra prikamšomos paskaitomis, pranešimais bei apyskaitomis. Pačiam svarbiausiam reikalui — programos išdiskutavimui ir priėmimui — visad pritrūksta laiko. Ir tai vyksta metai iš metų.
Skaityti daugiau: VLIK-O METINIS SEIMAS
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE
Chicagiečiai buvo ir tebėra pasinešę kultūrine linkme: jie stato operas, ruošia dainų šventes, rengia tautinių šokių festivalius; net ir Vasario 16-sios minėjimus paprastai pradeda pradeda ir baigia dainomis ar kantatomis. Amerikos Lietuvių Tarybos vadovybė, kuri laikė ir laiko save JAV-bių lietuvių politinio gyvenimo vairuotoja ir kurios būstinė nuo amžių yra Chicagoje, nepajėgė ir nepajėgia sudominti tenykščių lietuvių politine veikla.
Chicagiečius išjudino 1969 metų gruodžio mėnesio 14 dieną frontininkai, suruošdami viešas politines diskusijas. Į jas atvyko apie 300 asmenų — daugiau negu kad į ALT-bos kongresą, kuris neseniai įvyko Detroite. Šią iniciatyvą parodė Lietuvių Fronto Bičiulių Chicagos sambūrio dabartinė vadovybė, kurios priekyje stovi Č. Grincevičius. Diskusijų tema: Kur mes stovime? Jos įvyko Balio Pakšto salėje, joms moderavo kun. dr. F. Gureckas.
ČESLOVAS GRINCEVIČIUS, Cicero, Illinois, rašytojas ir visuomenininkas. Aukštojo mokslo studijas baigė VDU, kur studijavo — prancūzų ir slavų literatūrą, pedagogiką, teatro mokslą ir bibliologiją. Aktyviai reiškiasi LB, ateitininkuose ir frontininkuose, šiuo metu jis vadovauja LFB Chicagos sambūriui.
Pagrindiniai kalbėtojai
Pagrindinių kalbėtojų skaičius buvo didokas: ALT-bos vardu kalbėjo dr. V. Šimaitis, “Draugo” — kun. dr. J. Prunskis, LB Centro valdybos — A. Šantaras, VLIK-o — prof. B. Vitkus, “Laisvosios Lietuvos” — V. Šimkus, “Naujienų” — A. Pužauskas, “Dirvos” — V. Meškauskas, “Akiračių” — dr. Z. Rekašius ir LFB vardu — L. Prapuolenis.
Skaityti daugiau: CHICAGIŠKIŲ PAJUDĖJIMAS POLITINE LINKME
• Jurgis Gliauda, Los Angeles, California (JAV), žymusis lietuvių rašytojas, neseniai laimėjo Lietuvos Atgimimo sąjūdžio partizaninės temos romano konkursą. Premijos (1,000 dol.) įteikimas įvyko 1970 metų birželio mėnesio 20 dieną Jaunimo centre Chicagoje, kur ta proga buvo surengtas literatūros vakaras, šis Jurgio Gliaudos romanas jau išėjo iš spaudos, jo pavadinimas — “Aitvarai ir giria”. Premijos mecenatai — Ona ir Valerijonas Šimkai. Tame pačiame konkurse antrą vietą laimėjo rašytojas Aloyzas Baronas už romaną “Vėjas lekia lyguma”, o trečią vie tą — rašytojas Anatolijus Kairys už romaną “Ištikimoji žolė”. Premijos už jų romanus buvo po 500 dol. Aloyzas Baronas yra vienas iš “Draugo” redaktorių ir gyvena Cicero, III., mieste (prie Chicagos); Anatolijus Kairys verčiasi nuosavybių pirkimo ir pardavimo bizniu ir gyvena Chicagoje. Visi trys (J. Gliauda, A. Baronas ir A. Kairys) aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje.
• Edmundas Arbas, Santa Monica, California (JAV), inžinierius ir architektas, Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos skelbtame konkurse laimėjo pirmą premiją už individualinio vasarnamio projektą. Edmundo Arbo suprojektuotas vasarnamio modelis yra dailus, patogus, nebrangus, jo architektūra turi ryškius lietuviško stiliaus bruožus. Plačiau apie architektą Edmundą Arbą rašoma atskirai šiamų “Į Laisvę” numeryje. Pažymėtina, kad jis buvo neseniai išrinktas Lietuvių Fondo Kalifornijos vajaus pirmininku.
Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME
DARBAI IR ĮVYKIAI
PAVERGTOJE LIETUVOJE: —
• Sovietų Sąjunga pilna baimės
TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —
• Veržimasis į koegzistenciją
SVETIMŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ INFORMAVIMAS: —
• JAV-bių Kongreso pastangos perreformuoti Amerikos Balsą
LIETUVIŠKOS SPAUDOS PUSLAPIUOSE: —
• Mūsų veiksniai ir “partizaninės” organizacijos
• Žodžiai prieš nepadorius lietuvius
LAISVOJO PASAULIO LIETUVIUOSE: —
• Amerikos lietuvio viešnagė Australijos lietuvių tarpe
• Proto ir širdžių šventė Vakarų Europoje
• Lietuviškųjų studijų savaitė (klausytojo žodis)
• Astuoni milijonai dolerių broliškai šalpai
LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —
• Amerikos Lietuvių Tarybos bankrotas
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: —
• Lietuvių Fronto Bičiulių 13-toji studijų savaitė
• Laisvojo ir komunistinio pasaulio tendencijos bei intencijos
NAUJOS KNYGOS: —
• Geras informacinis leidinys apie Lietuvą
DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME
LAIKO REIKALAVIMAI
KUN. DR. LEONARDAS ANDRIEKUS, O.F.M., Kennebunkport, Maine (JAV), Lietuvių Pranciškonų Provincijolas, poetas, laikraštininkas. Kun. dr. L. Andriekus, O.F.M. gimė 1914 metų liepos mėnesio 15 dieną Barstyčiuose, Mažeikių apskrityje; į Pranciškonų vienuoliją įstojo 1934; studijavo Austrijoje (1937-1939), Jugoslavijoje (1939) ir Italijoje (1940-1945). Teologijos daktaro laipsnį įgijo šv. Antano universitete Romoje. Atvyko į JAV-bes 1946.
Ano, graikų išminčiaus patartis pažinti pačiam save tapo labai aktuali mums, lietuviams, emigracijoje. Pažinti savo pajėgumą, veiklos dirvą, galimybes bei kliūtis reiškia ne tik išmintį, bet ir našaus darbo sąlygą. Čia turėkime mintyse kultūrinį darbą, kuris vienos tegali išsaugoti mus gyvus ir naudingus tautai. Stoka gi savęs, kaip tautinės bendruomenės, pažinimo vestų mus į klystkeles ir nesusipratimus. Tuo atveju kiltų pagundos užsimoti plačiau, negu įmanoma, pasiduoti iliuzijom ir nusivilti.
Šiandien mūsų lietuviškoje buityje kažkaip lyg vengiama susiliesti su emigracine tikrove ir atvirom akim išpažinti kai kurias negeroves. Pirmojiiš jų yra faktas, kad lietuviai emigracijoje virto susiskaldžiusia bendruomene; antroji — kad mūsų parapijos nebepajėgia būti tautinės tvirtybės centrais, nors kažkaip trokštų.
Skaityti daugiau: PAŽINKIME PATYS SAVE
STASYS BARZDUKAS, Cleveland, Ohio (JAV), neseniai išrinktas Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkas. Jis jpilietino LB JAV-se, redagavo (ir redaguoja) “Pasaulio Lietuvį”, ilgą laiką buvo PLB valdybos vykdomasis vicepirmininkas.
Pritaria "Į LAISVĘ" žurnalo linijai
• Gaila, kad negalėjai dalyvauti LFB poilsio ir studijų savaitėje. Teko išsikalbėti su visa eile frontininkų. Visi pilnai pritarė dabartinei “Į Laisvę” žurnalo užimtai linijai. Sėkmės!
Dr. Antanas Klimas
Rochester, New York
• “Į Laisvę” žurnalo linija pilnai priimtina kiekvienam patriotui lietuviui. Būtų gera, kad išliktumei prie žurnalo redagavimo kiek galima ilgiau. Žinau, kad tai yra nepaprastai sunkus darbas, pareikalaująs daug laiko, pasišventimo ir kantrybės.
Dr. Antanas Razma
Joliet, Illinois
• Perkėlimas “Į Laisvę” į Kaliforniją išėjo žurnalui labai į sveikatą! Malonu pačiam skaityti, negėda kitam parodyti. Esate užėmę karališką liniją. Sėkmės ir ištvermės!
Algirdas Jaunius
Muenchen, Vakarų Vokietija
Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI
VEIKLA IR PINIGAI
Nuolat padejuojama, kad didesnei veiklai išvystyti stokojama pinigo. Tuo nusiskundžia ir kultūrinio, ir politinio, ir visuomeninio sektoriaus darbininkai. Iš tikro, pinigo trūksta. Pinigo trūksta, iš vienos pusės, kad dalis mūsų visuomenės pasidarė lietuviškiems reikalams nebejautri, iš antros— kad iš dosliosios visuomenės perdaug prašoma.
Tiesa, be dolerio didesnės veiklos išvystyti ir reikšmingesnių planų realizuoti negalima. Pinigo reikia ne tik ginklams kalti ir pramonei kurti, bet taip pat apaštalų ir misionierių uždaviniams vykdyti. Tad savaime aišku, kad pinigo reikia ir lietuviškai kultūrai ugdyti, ir lietuvybei puoselėti, ir laisvės kovai vesti. Sąmoningas lietuvis dalį savo asmeniško uždarbio dolerių, svarų, markių ar lirų forma nukreipia į visuomeniškus kanalus. Kiek, kur ir kaip duoti, kiekvienam nurodo tautinio atsakomingumo jausmas. Mūsų sąlygose įstatymai, įsakymai ir potvarkiai negalioja. Kas praranda atsakomingumo jausmą, praranda ir tautišką gėdą, ir pinigu tenkina vien tik savo asmeniškus -egoistinius poreikius.
Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI
JUOZAS ARDYS
_files/I-Laisve-1969-46(83)-10.jpg)
JUOZAS ARDYS, Cherry Hill, New Jersey (JAV), Lietuvių Bendruomenės darbuotojas, Lietuvos bylos kėlėjas ir gynėjas kitataučių tarpe.
Kiekvienoje bendruomenėje turime taip vadinamų veikėjų, kurie griebiasi vieno ar kito darbo su didžiausiu užsidegimu ir energija, bet po pusmečio ar metų ir jie patys, ir jų planai, ir jų pradėti darbai pranyksta iš horizonto. Visai lietuviškai veiklai ir Lietuvos laisvinimo darbui reikia nepaprastos kantrybės, ištvermės ir ištesėjimo. To nestokoja Juozas Ardys.
Juozas Ardys (g. 1924 Utenoje) baigė Utenos gimnaziją 1941 ir pradėjo technikos studijas VDU Kaune. Jas baigė 1956 JAV-se (University of Connecticut). Jau 15 metų dirba General Electric kompanijoje kaip vyr. inžinierius planavimo srityje (elektros jėgos pritaikyme pramonėje, naudojant paprastus ir kontroliuojamus aukšto pajėgumo srovės lygintojus).
Gimnazijoje veikė skautuose — buvo paskutinysis dr. J. Basanavičiaus draugovės (Utenos gimnazijoje) draugininkas. JAV-se skyrė ir skiria visą dėmesį LB, lituanistiniam švietimui ir LFB. Išdirbo 8 metus LB Philadelphijos apylinkės valdyboje (3 metus — pirmininkas). Paskutiniųjų poros metų laikotarpyje Philadelphijos ir Delran (N. J.) lietuviai “pajudino žemę”: J. Ardys vadovavo to specialaus komiteto finansų komisijai ir buvo informacijos komisijos narys. Šiuo metu jis vadovauja LFB rytų apygardai.
|
ALEKSAS KULNYS
_files/I-Laisve-1969-46(83)-11.jpg)
ALEKSAS KULNYS, West Covina, California (JAV), Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybės narys ir “Į Laisvę” žurnalo administratorius.
Ne vienas, šalindamasis nuo visuomeninio darbo, suranda visą eilę “pasiteisinimų”: šeimos reikalai, profesinis pasitobulinimas, tolimesnės studijos ir t. t. ir t. t. Tokių ar panašių pasiteisinimų negirdime iš Alekso Kulnio. Ir šeima, ir atsakingos pareigos darbe, ir profesinis pasitobulinimas neatitraukė ir neatitraukia jo iš lietuvių visuomeninio gyvenimo.
Aleksas Kulnys (g. 1923.X. 7 Radvilių k., Šiaulių vls. ir aps.) baigė Šiaulių gimnaziją 1944. Aukštąjį mokslą pradėjo Tuebingen’o universitete 1945 ir chemijos mokslus baigė 1950 Aukštojoje technikos mokykloje (Technische Hochschule) Karlsruhe mieste (Vakarų Vokietijoje). Vienerius metus dirbo ten kaip mokomojo personalo narys chemijos fakultete. 1951 išvyko į Kolumbiją ir 7 metus dėstė chemiją Bogotos universitete (Universidad National de Colombia). 1958 persikėlė į JAV-bes ir dirba elektronikos pramonėje (puslaidininkių išvystymo srityje).
Studentavimo laikais aktyviai dalyvavo Korp! Grandis veikloje. Kolumbijoje aktyviai reiškėsi Lietuvių Bendruomenėje (buvo LB krašto valdybos sekretorius). JAV-se atiduoda su kaupu savo duoklę LB, Rezoliucijoms Remti Komitetui ir inžinierių - architektų sąjungai. Jau antri metai vadovauja LFB Los Angeles sambūriui ir baigia trečius metus, administruodamas “Į Laisvę” žurnalą.
|
_files/I-Laisve-1969-46(83)-12.jpg)
ALĖ RŪTA-ARBIENĖ, Santa Monica, California (JAV), rašytoja, visuomenininke. Plačiau apie Alės Rūtos kūrybą duodame šiame “Į Laisvę” numeryje (kitame puslapyje); taip pat duodama ištrauka iš neseniai išėjusio jos romano “Vieniši pasauliai”. Aktyviai reiškėsi ir reiškiasi LB (buvo JAV LB Tarybos narė), ateitininkų ir frontininkų veikloje.
Rašytoja Alė Nakaitė - Arbienė rikiuojasi į eilę tų lietuvių rašytojų, kurie lietuvių tautai labiau žinomi slapyvardžiais negu tikrosiomis pavardėmis, k. t., Maironis, Vaižgantas, Šatrijos Ragana, Lazdynų Pelėda ir t. t. Ji žinoma laisviesiems lietuviams, nes kaip rašytoja ji iškilo už Lietuvos ribų. Tremtyje pasirinko ir Alės Rūtos slapyvardį.
Alė Rūta iš viso iki šiol yra parašiusi ir išleidusi 15 knygų, kurių tarpe yra 10 romanų, 2 poezijos rinkiniai, 1 novelių knyga ir 2 knygos jaunimui. Du romanai premijuoti: “Trumpa diena” — “Draugo” premija, “Kelias į kairę” — “Dirvos” premija. Premijomis atžymėti vaidinimai vaikams — “Žiogas ir skruzdės” ir “Pakrūmė”.
Skaityti daugiau: IŠKILIOJI LIETUVIŲ RAŠYTOJA
Ištrauka iš ALĖS RŪTOS naujo romano “Vieniši pasauliai”
Griežė buvo išblyškusi, bet galva išdidžiai atlošta. Suspaustose lūpose įšalusi ironiška šypsena. Motina kalbėjo ir kalbėjo. Apie mokslo reikšmę, apie pareigas kitiems ir sau pačiai, apie darbą ir maldą, apie tėvus ir draugus, apie laiko brangumą . . . Staiga jai ėmė darytis silpna. Bet ji norėjo pasirodyti stipri iki galo. Manė, labai negerai, kai vaikai pajunta tėvų silpnumą. Reikia laikytis ir ištesėti. Ji tiesi praėjo pro Griežę. Jos keliai linko, tirpo širdis. Būtų mieliau apsikabinusi mergaitę, priglaudusi, paglosčiusi.. . Praeidama šaltai pasakė:
— Apsigalvok, Grieže! Visa, ką dabar sakiau, yra teisybė. Nustok tinginiavusi, grįžk į mokyklą!
Vos nulingavo į savo kambarį ir sukrito ant lovos.
“Jei žodžių nesupranta, gal širdis atjaus mano širdies skausmą? Gal tyliai persvarstys, ką sakiau? . ..”
Išsisėmusi gulėjo ant lovos.
“Viešpatie, padėk! Viešpatie... Tavo valia ...” — šnabždėjo.
Skaityti daugiau: IŠ NAMŲ
GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI
Laisvojo pasaulio kraštuose, kur tik yra didesnės ar mažesnės lietuvių bendruomenės, turime gausybę organizacijų, draugijų, klubų bei klubelių ir kitų vienetų bei vienetėlių. Vienos iš tų grupių yra gana judrios, kitos— leidžia savo gyvenimo saulėlydžio dienas. Visose tose grupėse yra dar ir “judėjimo” ir “veiklos”, bet dauguma tų vienetų nebeduoda jokios naudos nei lietuvių nei Lietuvos reikalui.
Kokia gi yra lietuvių organizacijos ar vieneto bent šiuo metu tikroji paskirtis? Visi geros valios lietuviai sutiks,kad organizacija ar draugija ar kitu vardu besivadinąs vienetas, jei dar nori laikyti save lietuviška grupe, turi (ir privalo) atlikti kasmet bent vieną konkretų darbą ar žygį, atnešantį naudos lietuvių ar Lietuvos bylos reikalui.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ ORGANIZACIJOS IR JŲ TIKROJI PASKIRTIS
Kasmet rudenį Frankfurt’o mieste (Vakarų Vokietijoje) vyksta knygų paroda, kurioje savo leidinius išstato visų pasaulio kraštų pajėgesnės leidyklos. Tokių leidyklų, žinoma, yra tūkstančiai, o jų leidinių — šimtai tūkstančių. Vokiečių susidomėjimas šia paroda yra didelis. Leidyklų ir lankytojų orientacijai kasmet išleidžiama 20,000 egzempliorių apie 500 puslapių parodos vadovo - katalogo, informuojančio vokiečių, anglų ir prancūzų kalbomis.
Lietuvis lankytojas, įsigijęs šį puikų ir vokišku kruopštumu paruoštą katalogą, ieško Lietuvos vardo. Deja, jo kataloge nėra, nes šioje parodoje niekas neatstovauja nei Lietuvai nei bet kuriai lietuvių leidyklai.
Skaityti daugiau: NEIŠNAUDOJAMOS AUKSINĖS PROGOS LIETUVOS VARDUI GARSINTI
BATUN-as (BALTIC APPEAL TO THE UNITED NATIONS)— tai pabaltiečių junginys, atsiradęs po 1965 metų lapkričio 13 dienos lietuvių taip vadinamo žygio į Jungtines Tautas. Šis vienetas buvo oficialiai suformuotas 1966 metų vasario mėnesio 9 dieną.
Pradinis to junginio tikslas buvo informuoti laisvųjų kraštų ambasadas ar pasiuntinybes prie Jungtinių Tautų. (New Yorke) Pabaltijo kraštų bylos reikalu. Šis vienetas to tikslo (kartkartėmis su mažais nukrypimais) iki pat šiandien ir siekia bei laikosi.
Tą darbą turėjo ir turėtų atlikti Lietuvos, Latvijos ir Estijos Laisvės Komitetai (su savo centrinėmis įstaigomis New Yorke), VLIK-as ir latvių ir estų centrinės organizacijos. Visi tie veiksniai (mūsų ir kitų pabaltiečių) beveik nieko nedarė šioje srityje, ir todėl atsirado partizaninis visų trijų grupių junginys, kuris ėmėsi to darbo.
Skaityti daugiau: BATUN-AS IR JOS TIKSLAI