Danutė Čepytė-Andriušienė - Pajacai (eil.)

Danutė Čepytė-Andriušienė

PAJACAI

Žmogau, susikaupk savo sieloj tyroj,
Šiandieną sunku Tau begalo...
Mūs' kraštas paskendęs vien melo bangoj,
Išpaukti nematome kelio.

Meluoja tironai, meluoja visi,
Kas valdo, diktuoja šiandieną,
Meluoti priverčia, tikėt negali,
Ir mažą, ir seną kiekvieną.

Šiandieną, žmogau, Tu pajacas likai,
Tau plyšta širdis gal iš skausmo,
Tu garbini tuos, kurių nežinai,
Ir tostus keli ne iš džiaugsmo.


O, juokis, pajace! Vien juoktis gali
Šiandien, kai suspausta krūtinė.
Kai veža mūs žmones ir verksmą girdi,
Tu priverstas kelti stiklinę.

Iš seno girdėjom— pajacas ne vienas
Skausmuose dainas ponams pynė. 
Šiandieną pajacais mes esam kiekvienas, 
Kai šaukiam „Už plačią tėvynę!"