KELIAS Į LAISVĘ
Šio straipsnelio autorius Arkadijus Beloborodovas yra maskvietis inžinierius, dabar jau pensininkas, gyvenąs Lietuvoje, tapęs nuoširdžiu lietuvių tautos bičiuliu. Jis tobulai išmokęs lietuvių kalbą, atmintinai deklamuoja Maironį ir kitus Lietuvos poetus, rašo į lietuvišką spaudą, dalijasi mintimis, analizuoja padėtį. Šitas jo straipsnelis, kurio mintims galima šimtu procentu pritarti, buvo išspausdintas Anykščiuose leidžiamam laikrašty „Žiburys", Nr. 11 (25), 1992 gruodžio mėn. (Red.)
ARKADIJUS BELOBORODOVAS
...Iškovoti laisvę sunku. Tai įnirtinga kova. Pakilimas — visų aiškiai matomas heroizmas. Kur kas sunkiau įveikti kasdienius sunkumus. Tačiau tai būtina, norint laisvę išlaikyti. Be to kasdienio pasiaukojimo laisvė išbėgs, nelyginant vanduo iš kiauro indo. Reikia kasdien nugalėti ir save. Vergas gi pasilieka vergu savyje ir laisvoje šalyje, jeigu vergauja pykčiui ir kerštui, turto troškimui. Tai apakina žmogų. Šitaip jis tampa ne tik kitiems, bet ir pats sau priešu. Tokiais atvejais išnyksta tiesos ieškojimo troškimas, artimo meilė, santarvė ir vienybė. Tai principai, kurie taip buvo branginami „senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių". Argi tik tada turime jausti vienas kitą, stovėti greta, kai gresia mirties pavojus?
„O, Dievuliau, duok mums proto ir daugiau sveikos doros, argi jau ant mūsų ploto vien tik usnys bekeros" (Maironis). Dešimtmečiais ugdomas blogis padarė savo. Nenuostabu, kad nemažai tokių, kurie neatskiria tiesos nuo klastos ir melo. Nemato skirtumo tarp tų, kurie kovojo už laisvę, kentėjo, ir tų, kurie juos persekiojo, siekė karjeros, o dabar visomis išgalėmis siekia kad ir toliau klestėtų.
Vieni žmonės prisitaiko prie gyvenimo sąlygų, kiti kenčia. Absurdiška ekonominė sistema neatskiriamai susieta su ja atitinkančia valdymo sistema. Pirmas išsivadavimo žingsnis iš šitos sistemos, visiems sunkus. Ypač tiems, kurie buvo prisitaiką prie to absurdo. Nudvasintiems pakako to, kad minimaliai buvo tenkinami jų materialiniai poreikiai. Žengtas sunkus ir lemiamas žingsnis rinkos ekonomikos link. Tačiau visą vietinę valdžią sudarė anksčiau tas pačias pareigas turėję žmonės. Jų pakeisti nebuvo jokios galimybės. Visuose valdžios lygiuose išliko senos sistemos veikėjai. Nuo šitos visos valdininkijos priklausė žemės grąžinimas, privatizacija. O kaip ji iki šiol vyko? Daug, labai daug ką lėmė vietinės valdžios veikla. Visiems akivaizdu, kad šitoje valdžioje dauguma buvusių komunistų arba tų, kurie įpratę dirbti jų vadovaujami. Šita partija turi didelę vadovavimo patirtį, moka sugestyviai paveikti žmones. Jeigu LDDP būtų linkusi gero laisvę atgavusiai Lietuvai ir jos žmonėms, ji būtų galėjusi daug kuo pagerinti vietinės valdžios darbą. Bet šito nepadarė.
Viso to fone matau žmones, balsavusius „už", ir apie juos galvoju. Tarp jų yra tokių, kinių tikrai gaila. Sužeista jų dvasia. Tokia sunki ekonominė padėtis, bereikia parodyti „kaltininką", negalvodamas šauks: „Nukryžiuoti!" Nemažai yra ir tokių, kurie iš tiesų nežino ir neišmano, ką galėjo ir ko negalėjo padaryti Vytautas Landsbergis, apskritai nieko nežino apie valstybės veiklą. Užtat lengvai pasiduoda mulkinimui. Esu optimistas — šitie žmonės dar gali atsitokėti. Sunkus ir ilgas kelias į prisikėlimą... Buvo ir tokių, kurie žinojo, dėl ko taip balsavo. Jie matė naudą, gelbėjo savo kailį, jie gali tarnauti bet kam...
Ateis diena. Tikėkime Tiesa ir Šviesa.
