SKAITYTOJŲ ŽODIS
Papildo
Ačiū už mano atsakymo “Dėl VLIKo metimo Seimo aprašymo” paskelbimą (nr. 87) drauge su to aprašymo autoriaus papildomu žodžiu.
Deja, tasai aprašytojas tebeneigia, kad Madride konferenciją stebėjo trys lietuvių delegacijos. Faktas yra, kad VLIKo delegacijoje buvo pirm. dr. K. Bobelis, Vladas Šakalys, argentinietis Miciudas ir aš. ALTo delegacijoje buvo pirm. dr. K. Šidlauskas, dr. Jonas Genys ir kun. dr. J. Prunskis. BALFui atstovavo pirm. M. Rudienė su kita ponia. Baltiečių demonstracijon prisidėjo J. Vilčinskas iš Anglijos, dalyvavęs Socialistų Internacionalo suvažiavime, ir pora vietinių lietuvių, jų tarpe ispaniškai ir angliškai kalbąs kunigas. Dirbome suderintai. Pačioje konferencijoje JAV delegacijoje buvo ir R. Česonis. Mišrioje “disidentų” grupėje buvo Tomas Venclovas, tik Madride susipažinęs su mūsų delegacijos nariu Šakaliu, nors Lietuvoje abudu lankė tą pačią mokyklą. Latvių jaunimo buvo privažiavę iš Švedijos, Vokietijos, Anglijos ir Pietų Amerikos. Mičiudas ir latvis J. Kadelis buvo labai naudingi ryšiams su spauda ir televizija, gi mūsų Šakalys stebino savo pokalbiais keliomis kalbomis. Tarp kitko, aerodrome jis buvo sulaikytas, kai ispanų pareigūnams sakėsi esąs lietuvis ir ispanams padavė Švedijos pasą svetimšaliams. Tik ką išrinkto būsimojo JAV prezidento Reagano pareiškimą Pabaltijo reikalu kažkas stengėsi nušalinti iš spaudos kambario, reikėdavo veik kasdien naujai iškabinti.
Jūsų “aprašytojo” patikimumas abejotinas, jei kelių delegacijų veiklą Madride jis pavadino mano “išmislu”, nors apie tai pranešdavo ir ELTA, ir spauda.
dr. Kostas R. Jurgėla
Bethesda, Md.
“Atliekate didelį savanorišką darbą”
Kaip malonu buvo skaityti jaunųjų svajones— pasisakymus apie būsimą (jau įvykusį.— Red.) V PLJ kongresą. Tikiuosi, jie pasisėmė stiprybės ten dalyvaudami, bet taip pat žinome, kad realybė taip žemai, o svajonės taip aukštai skraido!. .. Bet aš taip pat tikiu mūsų jaunųjų vadovų subrendimu ir jų gyvenimišku visko vertinimu.
Juozas Kojelis kritiškai įvertino 1982 m. Vliko metinio seimo suvažiavimą ir gerai, kad buvo perspausdintas dr. Kosto R. Jurgėlos metinis pranešimas.
Kiekvienas skaitytojas pats susidarė savo nuomonę dėl buvusių diskusijų tarp p. Jurgėlos ir p. Kojelio.
Redakcija ir administracija atliekate didelį savanorišką darbą leisdami “Į Laisvę”. Labai ačiū.
Antanas Razma,
Joliet, IL.
Lietuviškų parapijų klausimu
Paskelbtieji Lietuviškų parapijų metai baigėsi šiais metais su šv. Kazimiero švente. V. Rociūno iškeltos mintys “ĮL” Nr. 86 ir 87 yra realios, pagrįstos statisti-niais duomenimis. Kai kur yra nemažai nuveikta parapijų stiprinimo srityje "Antrųjų mūsų namų" išlaikymo darbas privalo būti tęsiamas ne tik“Aušros” metais, bet ateinančiais dešimtmečiais.
Lietuvių kalbos stiprinimas yra vienas iš svarbiausiųjų darbų lietuviškų parapijų išlaikymui, bet tai ne vien nuo klebono ar administratoriaus priklauso. Savąją parapiją lankantieji privalo gerbti savo tėvų kalbą, bet nepasitenkinti vien pavadinimu “Lithuanian Parish”. ne tik savo kalbos stiprinimui, bet ir išmokymui yra palankių galimybių, pav. prof. A. Jurgelaitis, O.P. (Lietuvos Vyčių dvasios vadas) dėsto lietuvių kalbą Providence kolegijoje visiems lengvai prieinamomis sąlygomis. Išmokę savąją kalbą galėsime ir melstis lietuviškai, nelaukiant persekiojimo už lietuvišką žodį, o tokių nelaimingų atvejų esame patyrę praeityje. Po entuziastingo parapijų gelbėjimo pastangų pradžios nepalikime vėl lietuviškas parapijas "Dievo valiai”.
Ant. Valiušis,
Barrington, R. I.
Kad jaunimas daugiau rašytų
Perskaičius visą "ĮL" Nr. 87, susidaro įspūdis, kad visi straipsniai vertingi ir gerai paruošti. Gerai, kad jaunimas rašo. Labai pageidautumėm, kad jaunimas rašytų ir savo problemų temomis ir gvildentų šių dienų padėtį laisvajame pasaulyje, ir pateiktų savo įspūdžius, patirtus okupuotoje Lietuvoje.
Dr. A. Butkaus ir dr. K. Ėringio pateikti straipsniai įdomūs ir svarbūs.
Lietuviškųjų parapijų nykimo klausimu pasisako V. Rociūnas. Iš tikrųjų parapijų padėtis sunki, ir, jei šeimos ir dvasiškiai neveiks bendrai daugiau, nutautėjimas dar didės. Gaila visokių diskusijų, jei po jų viskas vėl rieda ta pačia vaga.
"Į Laisvę” redakcijai keletas žodžių: mes skaitytojai norime aktualijų ir problemų gvildenimo čia ir okupuotoje Lietuvoje. Reikia atremti KGB varomą draskymo jėgą, kurstymą vienų prieš kitus, rusų kalbos įvedimo stiprinimą Krašte; kelkime kovotojų darbus ir jų pastangas, pergyvenkime jų kančias ir mirtis, gyvenkime šių dienų pasauliu, o ne praeitimi.
B. Balys
Chicago, Ill.
Dr. Jurgėla, Jaunimas, Dr. Butkus
Vliko vicepirmininko politiniams reikalams dr. Kosto R. Jurgėlos pranešimas Skaitytojų žodyje (ĮL, 87 (124) kalba pats už save ir buvo vertas spausdinti bei supažindinti skaitytojus su jo— vicepirmininko— atliktais darbais (su nemaža panegyrikos doze). J. Kojelis Vliko seimą ir jo pranešimus objektyviai aprašė pr. metų ĮL gruodžio mėn. numeryje.
Džiugu pastebėti jaunimo sustiprintą pasireiškimą tautinio tęstinumo rūpesčiu ir jų vilčių pavertimą realybe. Ryškus atvirumas laikui, ėjimas drauge su besikeičiančiu gyvenimu yra sveikintinasl
Nepasenusios mintys PLB seimui ir Jaunimo kongresui yra suprantamos jaunesniesiems.
Dr. Antanas Butkus vėl kviečia vienybėm Tikėkimės, kad pagaliau viršūnės pasitikės savo delegatais pasitarimuose, susitarimą patvirtins, nors, kaip pamename, praeity yra to ir nepadarę.
A. Valiuškis,
Barrington, R. I.
Geras žodelis L. A. jaunimui
Paskutinis Į L Nr. (87 (124), kuriame tilpo Los Angeles jaunimo pasisakymas gyvybiniais lietuvių kultūriniais ir politiniais klausimais, mano nuomone, yra vienas iš geriausių ir paskatins jaunimą ir kitose kolonijose daugiau domėtis lietuviškais reikalais.
Manau, kad LA. jaunimo dėmesys šiems aktualiems reikalams “nurungė” Chicagos jaunimą ir PLJ kongrese.
A. Dabšys,
Los Angeles, CA.
Meno kriterijus — geras kūrinys Paskutiniame Į Laisvę numeryje (97) J. Kojelis, norėdamas pakritikuoti gimnazijos mokytoją Rūtą Klevą Vidžiūnienę už jos pasaulėžiūrinius saitus, nutaria pasilikti “džentelmenu”— palikti ramybėj p. Vidžiūnienę ir iškolioti “Akiračius”. Atseit jie “nuolat burnoja prieš kitaip manančius ir kitaip, negu jų išmintis sako . . .”
Įdomu, nuo kada nežinojimas yra “kita nuomonė”? Šiuo atveju “Į Laisvę’ žurnalas atsiduria toje pačioje kategorijoje, kaip anas mokinukas sudėjęs du ir du ir gavęs penkis. Supeiktas už nemokėjimą sudėti mokinukas atsikerta, jog jis turi teisę turėti kitokią nuomonę. Labai abejotina, kad “Į Laisvę” misija grafomaniją“kitos nuomonės” argumentu perkelti į literatūrinę areną būtų sėkminga. Dabartinėje premijų dalinimo konjunktūroje gauti premiją yra vienas dalykas, nusipelnyti jos— visai kitas. Ir todėl geras rašytojas yra ne tas, kuris gavo LRD premiją, bet kuris parašė gerą kūrinį. Kiek liečia kūrybos vertinimą, tėra tik viena nuomonė— literatūrinė. Ir tai nėra “Akiračių” patentas.
Al. Vaškelis
Springfield, Pa.
Smarkiai vėlinasi
Prašote pastabas siųsti iki 1983.4.5. Man žurnalas išsiųstas (pagal pašto antspaudą) 1983.4.12, o aš gavau 1983. 5.3. Pusė knygelės yra alyvuota.
“Į Laisvę” gruodžio numeris skaitomas gegužės mėn. Daug įdomesnis būtų skaityti gruodžio - sausio mėn.
Kaip apžvalginė medžiaga yra nebloga ir vėliau skaitančiam. “Pirmas dvidešimtmetis”— Lietuvių Fondas”, “Lietuvos vadavimo organizacija praeityje” ir kt. “Metinis Vliko seimas”, įvykęs 82.11.6-7 dienomis skaityti gegužės mėu., tai lyg ir būti lietuviškuose tyruose ir nieko nežinoti. Straipsnis vertingas, įdomus, bet man jau seniai žinomi dalykai.
Bendrai imant, logiškai ir rimtai redaguojamas žurnalas. Tiksliai, be pagiežos atsakoma. Bet nepateisinama gruodžio mėn. žurnalą išsiuntinėti balandžio mėn. Ačiū.
V.M.,
Weston, Ont. Canada
Ačiū už kritines pastabas. Kasmet išleidžiame tris žurnalo numerius. Nevisada pasiseka, kad tam mėnesiui skirtas numeris skaitytoją pasiekia tą patį mėnesį. Čia nėra vien redakcijos kaltė. Spaustuvė, ekspedicija ir paštas, ypač Kanados, prisideda prie žurnalo vėlinimosi.
Red.
Juozo Brazaičio “R A Š T A I”, IV tomas, jau išėjo iš spaudos ir gaunamas “Į Laisvę fonde” lietuviškai kultūrai ugdyti 5620 S. Claremont Ave., Chicago, Ill, 60626 ir pas platintojus. Šiame tome sudėti J. Brazaičio raštai apie kultūrininkus, teatrą, mokyklų klausimais ir kultūriniais rūpesčiais.
Išleistas veikalas turi 563 psl., įrištas kietais viršeliais, spausdintas “Draugo” spaustuvėje, Chicagoje. Redaktoriai: Alina Skrupskelienė ir Česlovas Grincevičius. Viršelį piešė dail. Ada Suktuvienė. Kaina 15 dol.
