LAISVOJO IR KOMUNISTINIO PASAULIO TENDENCIJOS BEI INTENCIJOS

Redakcijos pastaba. Vytautas Vaitiekūnas kalbėjo tarptautinės politikos klausimais frontininkų studijų savaitėje. Duodame jo pranešimo (paskaitos) santrauką. Pranešimas buvo padarytas 1969 metų rugpiūčio mėnesio 14 dieną Dainavoje.

Tarptautinę raidą lemia keliariopi veiksniai: pagrindiniai, antriniai ir atsitiktiniai, šio meto pagrindiniais tarptautiniais veiksniais tektų laikyti Izraelį, JAV-bes, Kiniją ir Sovietų Rusiją.

Izraelio sukūrimas užtikrino JAV-bių politikai tam tikrą bazę Artimuose Rytuose, bet taip pat sukėlė arabų įtarimą, kad JAV-bės visada pripažins pirmumą Izraelio interesams arabų interesų sąskaita. Maskva tatai išnaudoja. Sovietų Rusijos laivynas Viduržemio jūros rytinėje dalyje švaistosi kaip namie. Nė vienas Rusijos caras neturėjo Rusijos laivyno bazės Aleksandrijoje ar Alžyre. Izraeliui labai svarbu tarp JAV-bių ir Sovietų Rusijos išlaikyti taiką. Šios taikos išlaikymui labai daug dėmesio skiria ir JAV-bių izraelitai.

BIČIULIŲ GRUPĖ STUDIJŲ SAVAITĖJE — Grupė bičiulių ir “bičiulių bičiulių” 1969 metų studijų savaitėje. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): dr. J. Girnius, V. Palūnas, J. Mikonis (LFB Centro valdybos pirmininkas), J. Baužys, kun. G. Kijauskas, S.J. (studijų savaitės kapelionas), G. Žilionis, V. Majauskienė, K. Ambrozaitienė, J. Žilionis, J. Baužienė, J. Mikonienė ir B. Liškus.

Pagal Dean Acheson’ą, JAV-bių tarptautinę politiką po Antrojo pasaulinio karo apsprendžia faktas, kad Europoje išnyko tarptautinių jėgų pusiausvyra, kurią buvo sudarę Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Sovietų Rusijos ir Vokietijos santykiai ir jėgos. Karas sunaikino karą pralaimėjusios Vokietijos veiksnį ir karą laimėjusiųjų Britanijos ir Prancūzijos pajėgumą. Vakarų Europoje susidarė jėgos tuštuma, o rytuose išaugo Sovietų Rusija su pasaulio dominavimo pretenzijomis ir su atominiais ginklais savo pretenzijoms paremti. Toms pretenzijoms kelią pastoja JAV-bės, kurios “as far ahead as one can imagine, will be in the front line and coping with adversary forces will be an unrelenting requirement”. Šia Dean Acheson’o 1969 paskelbta formule faktiškai jau buvo atremtas ir Mar-shall’o planas, ir prezidento Truman’o doktrina, ir pasipriešinimas Korėjoje, ir Berlyno tiltas, ir NATO, SEATO, CENTO sutartys, ir Laisvosios Europos radio įsteigimas, ir Kersteno Komiteto sudarymas, ir Pavergtųjų Tautų Savaitės nutarimas, ir Laisvosios Europos Komiteto parama Sovietų Pavergtųjų Tautų Seimui ir tautiniams komitetams laisvės siekimo uždaviniams vykdyti. JAV-bių tarptautinė politika iš esmės yra abiejų partijų — demokratų ir respublikonų — tos pačios linkmės. Faktiškai jos vykdymas daug pareina nuo Valstybės Sekretoriaus asmenybės ir nuo viešosios opinijos. Kol buvo sveikas ir stiprus Dulles — JAV-bių politika buvo Dulles politika. Jam vairuojant JAV-bių politiką, apie Sovietų Rusijos laivyno bazes Viduržemio jūros regione nebūtų buvę nė kalbos. Viešoji opinija formuoja visuomenės nuotaikas. Demokratinėje santvarkoje viešoji opinija gali taip kreipti daugumos nuotaikas, kad dauguma palinks į tai, kas šiuo momentu jai atrodys patogu, užuot rinkusis, kas reikalinga. Tokiu atveju teisingam valstybiniam interesui atstovauti pasidaro labai nepopuliaru. Prezidento Johnsono likimas — aiškus pavyzdys. Šioji demokratijos silpnybė labai paranki Sovietų Rusijos politikos vykdymui. Maskva gerai žino, kurie JAV-bių veiksniai kiek yra pajėgūs krašto užsienio politikai kreipti ir atitinkama kryptimi lenkia savo planus.

Amerika yra laisvojo pasaulio tarptautinės politikos ašis. Bet kai kas įtaria, kad ta ašis nevisai patikima. Europa pirmiau kūrė kultūrą, paskum civilizaciją, pirmiau kultivavo dvasią, paskum techniką. Amerika pirmiau sukūrė pažangiausią techniką, mažiau dėmesio skirdama kultūros vertybėms. To padarinys: kontemplaciją pakeitė narkotikai, dvasią — statistika, principus — parankumas, moralę — seksas.

Sovietų Rusijos tarptautines užmačias skatina Vakarų Europos nepajėgumas. Iš pagrindinio tarptautinio veiksnio po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europa atsidūrė antrinio veiksnio vaidmeny. Nors per 25 metus po karo padarė labai didelę ūkinę pažangą, politiniu - kariniu atžvilgiu neatsigauna tiek, kad galėtų vaidinti savarankišką tarptautinį vaidmenį. Vakarų Vokietiją supančiotą laikyti yra suinteresuota ne tik Sovietų Rusija. Didelį santūrumą Vakarų Vokietijos atžvilgiu rodo ir Britanija su Prancūzija. Amerikiečiai sako “in Europe history dies hard”. Atseit, Europa privengia Vokietijos pirmavimo. Maskva supranta, kad laikymas Vokietijos supančiotos ilgainiui gali išugdyti naują nacionalsocializmo atmainą. Todėl Kremlius iš vienos pusės nuolat primena Vokietijai, kad ji yra karo pralaimėtoja ir turi prisiimti pralaimėjimo rezultatus, bet iš antros pusės laiko atviras duris pastangoms, abiem šalim priimtino kompromiso ieškant. Toks kompromisas gali turėti toli siekiančių padarinių Centro ir Rytų Europai. Nors Maskva pabrėžtinai kalba apie dabartinių faktinių sienų nekeičiamumą, bet tatai tik rodo, kad padėtis yra netikra ir negalutinė.

Dar neseniai Raudonoji Kinija buvo laikoma žemės ūkio kraštu, kuris dar bent keliasdešimt metų svaresnio tarptautinio vaidmens nevaidins. O faktiškai jau šiandien Raudonoji Kinija yra atitraukusi nuo Maskvos dalį tarptautinio komunistų sąjūdžio, sugriebusi komunistinio pasaulio vienybę ir visai aiškia grėsme pakibusi Sovietų Rusijos teritorijai. Nors oficialūs duomenys rodo tik nepaprastai išaugusius Kinijos prekybinius mainus su Vokietija, bet kas gali garantuoti, kad lygiagrečiai prekybiniams mainams nevyksta ir kito pobūdžio bendradarbiavimas. Sovietų Rusija tokios galimybės tikrai negali pro langą išmesti, atsimindama, kad po Pirmojo pasaulinio karo, kai santarvininkai Vokietiją taip pat laikė supančiotą, veimarinė Vokietija savo karinius kadrus ruošė ir naujų ginklų bandymus vykdė ne kur kitur, o Sovietų Rusijoj. Šios galimybės skatina Sovietų Rusijos iniciatyvą ieškoti savo padėčiai Europoje stabilumo ir bandyti silpninti Raudonosios Kinijos tarptautines pozicijas Azijoje. Europai Sovietų Rusija siūlo įteisinti ir įtvirtinti Sovietų Rusijos užgrobimus:    Vokietiją laikyti

suskaldytą, nuginkluotą ir Sovietų Rusijos kontroliuojamą: Berlyną perduoti Rytų Vokietijos malonei; iš Viduržemio jūros pašalinti JAV-bių laivyną; sukviesti Sovietų Rusijos dominuojamą Europos saugumo konferenciją. Tų sovietinių siūlymų išorinis akiplėšiškumas betgi negali paslėpti tų Kremliaus rūpesčių, kurie juos padiktavo. O tie rūpesčiai kaip tiktai sudaro Vakarų Europai ir Amerikai prielaidas visoms europinėms problemoms pakloti ant stalo ir Stalino - Hitlerio sąmokslo padariniams likviduoti.

Sovietų Rusijos aktyvumas Azijos erdvėje yra skatinamas dvejopų motyvų: silpninti Raudonosios Kinijos tarptautines pozicijas, stiprinti Sovietų Rusijos pozicijas JAV-bių sąskaita. Tam priemonės: ūkinė bei karinė parama Indijai, Pakistanui, ir kai kuriems kitiems Azijos kraštams; Azijos kolektyvinio saugumo pakto siūlymas; Japonijai siūlymas įsijungti į Sibiro išteklių panaudojimą; etc. Jei JAV-bės pasuktų “off shore” politikos kryptimi, Sovietų Rusijai atsivertų perspektyvos tvirtai atsistoti prie Indijos vandenyno.

Kinija taip pat nesėdi rankas sudėjus. Į rytus nuo Indijos esančių kraštų kompartijos nesiteikė dalyvauti vadinamoj Pasaulio Kompartijų Konferencijoje Maskvoje. Sovietų Rusijos pastangos apsupti Kiniją tam tikru "cordon sanitaire” nebus lengvos.

Tarptautinės raidos atsitiktiniai veiksniai neįmanomi iš anksto pramatyti. Tačiau jų poveikis kartais labai toli siekia.