VARDAI ĮVYKIUOSE

Sukilimo sukakties minėjimas CIevelande

Prof. Juozas Brazaitis, Lietuvos Laikinosios vyriausybės švietimo ministeris ir ėjęs ministerio pirmininko pareigas, Lietuvių Fronto Bičiulių Tarybos pirmininkas, Darbininko redaktorius gruodžio 3 d. buvo pakviestas į Clevelandą pagrindiniu kalbėtoju minint 1941 m. lietuvių tautos sukilimo 20 metų sukaktį. Minėjimas pradėtas 10:30 vai. Šv. Jurgio bažnyčioje prieš pamaldas padedant gyvų gėlių vainiką prie paminklinės lentos, dalyvaujant organizacijoms su vėliavomis, veteranų ginkluotai sargybai, čiurlioniečių chorui. Vainiką padėjo prof. J. Brazaitis, jautrią maldą už kritusius dėl Lietuvos laisvės sukalbėjo kun. Gutauskas, S.J. Dešimčiai vėliavų išsirikiavus prieš altorių šv. mišias dienos intencija atnašavo svečias iš Čikagos jėzuitas tėvas Gutauskas, kuris pasakė ir pamokslą. Pamokslininkas lietuvių sukilimą ir kovą prieš nepalyginamai stipresnį priešą prieš 20 metų apibūdino žodžiais: “Kovotojai už laisvę, tiesą ir tautą ne tik žmonių akyse yra didvyriai ir pažibos, bet ir Dievo akyse stovi aukštai”. Bažnyčia buvo pilna besimeldžiančių, darniai skambėjo chorų giesmės. Po pamaldų sugiedotas Lietuvos himnas.

Vakare lietuvių salėje įvyko iškilmingas sukilimo minėjimas. Minėjimą rūpestingai apgalvota tvarka pravedė minėjimui rengti komiteto pirmininkas muz. Alfonsas Mikulskis. Sukilimo paskelbtą atsišaukimą į tautą, prieš 20 metų Levo Prapuolenio paskelbtą per Kauno radiją, perskaitė Juozas Stempužis. Komiteto pirm. Alf. Mikulskis perskaitė Laikinosios vyriausybės min. pirmininko Kazio Škirpos sveikinimo raštą, kuriame laisvės kovų veteranas pabrėžė, kad 1941 m. lietuvių tautos sukilimas įeina į lietuvių tautos garbinguosius istorijos lapus. Tai vienas iš pačių herojiškiausių įvykių. Šis sukilimas paliko neužmirštamą testamentą — tęsti laisvės kovą 1941 m. sukilimo dvasioje. 1941 m. lietuvių tautos sukilimas yra vienintelis tos rūšies sukilimų, kuris tą kovą buvo laimėjęs.

Laikinosios vyriausybės švietimo ministeris ir faktinasis ministeris pirmininkas prof. Juozas Brazaitis savo kalboje sugretino 1831, 1863, 1905 metų sukilimus su savanorių žygiais 1919-1921 metais ir visuotiniu lietuvių tautos sukilimu 1941 m. birželio mėnesį. Atskleidęs dokumentinę medžiagą prof. J. Brazaitis prisiminė tuos, kurie subrandino ir įvykdė sukilimą. Sukilimui dirvą paruošė antikomunistiniai lapeliai ir slaptoji spauda, parengta ir platinama patrijotinių organizacijų, studentų, moksleivių. Antikomunistinis judėjimas — pasipriešinimas reiškėsi visame krašte. Į jį jungėsi visa tauta, jaunoji karininkija, studentija, darbininkija. Nepriklausoma Lietuva išaugino tokią dvasią, kurios okupantas nepajėgė sunaikinti. 1941 m. sukilimo herojai — nežinomieji. Kalbėtojas sustojo ties eile didvyrių. “Jų kraujas neišgaravo be atminimo. Juo tamsesnė naktis, tuo šviesiau šviečia žiburiai”.

Meninėje dalyje prie įspūdingų dail. V. Raulinaičio dekoracijų buvo suvaidintos ištraukos iš Z. Dzukaičio dramos Miško broliai. Vaidino V. Žilionytė, Z. Pečkus, V. Plečkaitis, R. Apanavičius, I. Gatautis. Režisavo Z. Pečkus. Lietuvos partizanų dainas dainavo Čiurlionies vyrų choras, ved. muz. Alfonso Mikulskio.

Minėjimas gražiai pasisekė. Žmonių buvo perpildyta bažnyčia ir salė. Gauta daug sveikinimų. Išleistoje programoje skaitome Lietuvių Bendruomenės Tarybos Prezidiumo “Sveikinimus sukilimo vadams ir dalyviams, gynusiems lietuvių tautos gyvybę ir garbę”. Kritusiųjų laisvės kovotojų ir partizanų minėjimą su savo vėliavomis pagerbė amerikiečių — lietuvių veteranų kuopa, romoviečiai. skautai, ateitininkai, neolituanai, budžiai.

• Juozas Kralikauskas laimėjo 11-tąjį Draugo romano konkursą. Premijuotas romanas Titnago ugnis yra istorinis. Autorius, gim. 1910 m., yra išleidęs jau trejetą knygų.

Dr. Zigmas Brinkis, Į Laisvę žurnalo bendradarbis, lapkričio 23 d. susižiedavo su inž. Žibute Balsyte. Jungtuvės numatomos ateinantį pavasarį. Dr. Zigmas Brinkis baigia chirurgijos rezidenciją Illinois Masonic ligoninėje. Studijas pradėjo Vokietijoj, jas tęsė Prancūzijoj, atvykęs į JAV išlaikė valstybinius medicinos daktaro egzaminus. Gyvendamas Europoje aplankė daugelį kraštų — Belgiją, Olandiją, Portugaliją, Ispaniją, Italiją, Šveicariją. Vartoja visas pagrindines Vakarų Europos kalbas. Žibutė Balsytė, gavusi inž. laipsnį, dabar Čikagoje ruošiasi magistro laipsniui inžinerijoje. Abu yra aktyvūs visuomenininkai ir dalyvauja įvairiose organizacijose.

Į Laisvę Administratoriuiinž. Viktorui Naudžiuiir Aldonai Kanaukaitei, sukūrusiems lietuviškos šeimos židinį, daug laimės ir saulėto gyvenimo linki

Į Laisvę Redakcija ir Lietuvių Fronto Bičiuliai

Dr. Albertas Aviža, eilę metų dirbęs Manteno, Illinois, ligoninėje, su šeima persikėlė į Ohio.

Inž. Julius Jodelė, Los Angeles Alto skyriaus pirmininkas ir Kuchel-Lipscomb Rezoliucijai remti komiteto lietuvių sk. pirmininkas, gruodžio mėn. lankėsi Čikagoje, Bostone, New Yorke.

Juozas Tysliava, poetas, Liet. Rašytojų dr-jos pirmininkas ir Vienybės redaktorius mirė staiga širdies smūgiu Brooklyne, 1961 lapkričio 11 d. Buvo gimęs 1902 m. lapkričio 1 d. Geisteriškių km., Keturvalakių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Pirmas jo poezijos rinkinys Žaltvykslės išėjo 1922 m. Toliau pasirodė Traukinys, 1923, Nemuno rankose, 1924, Auksu lyta, 1925, Tolyn, 1926, ir Poezija 1935 m. Pastaroji knyga išleista Amerikoje. Lietuvoje dirbo Eltoje, Lietuvos Aide, buvo Keturių Vėjų kolektyvo narys. Kaip švietimo ministerijos stipendininkas buvo nuvykęs į Paryžių, kur išėjo jo eilėraščių vertimas prancūzų kalba, 1926 m. Į Ameriką atvyko 1932 m. ir nuo 1933 m. redagavo Vienybę. Be to, 1939-41 m. redagavo žurnalą Lietuvą. Juozas Tysliava buvo taip pat ir visuomenininkas, tačiau didžiausia dvasinį kapitalą susikrovė kaip poetas, kurio skambūs ir nuotaikingi eilėraščiai buvo dedami chrestomatijose kaip pavyzdžiai. Reikėtų išleisti jo poezijos rinktinę.

Lietuvių Fronto Bičiulių Chicagos apygardos suruoštas premijas laimėjusiems bičiuliams pagerbti pobūvis įvyko lapkričio 19 d. Chicagoje, Gold Coast salėje, Marquette Parke. Dalyvavo apie pusantro šimto svečių. Pobūvį pradėjo LFB Chicagos apygardos pirm. St. Džiugas, pakviesdamas maldai sukalbėti kun. dr. A. Jušką. Pobūviui vadovavo dr. P. Kisielius, žodį apie autorius tarė Ben. Babrauskas. Po to kalbėjo premijas laimėjusieji autoriai V. Ramonas, kun. dr. A. Baltinis. Al Baronas tarė humoristinį žodį. Albinas Valentinas paskaitė nuotaikingą humoristinį autorius aptariantį žodį. Sveikino dr. K. Ambrazaitis ir dr. J. Meškauskas. Po trumpos neoficialiosios dalies buvo gražiai pasilinksminta.

Juzo Girniaus knyga Tauta ir tautinė ištikimybė, kurią išleido Į Laisvę Fondas Lietuviškai Kultūrai Remti, jau baigiama išparduoti. Juozo Girniaus knygą teigiamai įvertino lietuviškoji spauda ir visuomenė. Knyga susilaukė pažymėtino pasisekimo. Fondo išleistoji Vytauto Mačernio Poezija taipgi susilaukė pasisekimo. Minėtų knygų įsigijimo reikalu kreiptis Fondo iždininko adresu: Į Laisvę Fondas, 7238 So. Francisco Ave., Chicago 29, Illinois.

Fondas išleidžia naujus leidinius. 1962 m. pradžioje pasirodys Juozo Daumanto Partizanai, kurią paruošė prof. Juozas Brazaitis. Partizanų išleidimas skirtas lietuvių rezistencijos 20 metų sukakties atžymėjimui. Partizanai — dokumentinė knyga apie Lietuvos partizanų kovas 1945-1951 metais. Vasarą bus išleistas naujas Juozo Girniaus veikalas Žmogus be Dievo.

Sol. Jono Vaznelio rečitalis, įvykęs gruodžio 10 d., Jaunimo Centre Chicagoje, susilaukė pasisekimo. Atsilankė apie 600 svečių, kurie turėjo progos išgirsti eilę lietuvių ir kitų tautų kompozitorių kūrinių ir taip pat operų arijų. Solistas buvo sutiktas labai šiltai ir, muzikų nuomone, rečitalis meniniu požiūriu buvo geras. Akompanavo muz. A. Kučiūnas. Sol. Jonas Vaznelis yra vienas iš tų nedaugelio talentų, kuris išaugo tremtyje, praturtindamas mūsų solistų eiles. Jaunas solistas yra gražiai pasireiškęs ne tik lietuvių visuomenėj, bet Chicagos Lyric operoj, taip pat keletą sezonų turėjo operoj solisto vaidmenis. Žinant, kaip vyrams, dėl nuolatinio rūpesčio tiesioginiu pragyvenimu, yra gana sunku rūpintis savo kaip solisto lygio kėlimu ar išlaikymu, Jono Vaznelio ryžtas ir pasisekimas yra visiems lietuviams brangus, liudijąs, kad lietuviai yra išvystę daugeriopą kultūrinę rezistenciją. Vaznelio rečitalio rengimo komitetą sudarė: dr. Petras Kisielius, Margarita Momkienė, Jonas Paštukas, Vytautas Radžius, prof. Balys Vitkus.

Stasys Butkus, ilgametis Kario redaktorius, mirė Brooklyne 1961 m. gruodžio 11 d. Velionis buvo ne eilinis vyras. Jis buvo pirmasis nepriklausomos Lietuvos kareivis, nes 1918 m. pirmasis įsiregistravo ir įstojo į atkuriamą Lietuvos kariuomenę. Dalyvavo nepriklausomybės karuose ir už narsumą buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. Lietuvos nepriklausomybę iškovojus, beveik visą amžių dirbo Kario žurnale, kaip sumanus sekretorius, reikalų vedėjas, redaktorius. Lietuvoje buvo suredagavęs keletą knygų, o prieš keletą metų išspausdino atsiminimų knygą Vyrai Gedimino kalne. Mirė sulaukęs 64 m. Buvo gimęs Kurtuvėnuose, Šiaulių apskrityje.

Karolis Drunga 1961 lapkričio mėn. Čikagoje leidžiamo Margučio puslapiuose išspausdino straipsnį apie Juozo Girniaus knygą Tauta ir tautinė ištikimybė, kurią 1961 m. išleido J Laisvę Fondas Lietuviškai Kultūrai Remti. Prie straipsnio pridėta pastaba, kuri išreiškia didelę knygos vertę: „Citatos imtos iš J. Girniaus veikalo, nenurodant puslapių, nes knygą turėtų perskaityti kiekvienas lietuvis”. Įdėta autoriaus nuotrauka ir ištrauka iš jo veikalo.

Margučio žurnalą 1928 m. pradėjo leisti kompozitorius, dainininkas ir didelis lietuvybės žadintojas ir gaivintojas Amerikos lietuvių tarpe Antanas Vanagaitis. Per metus pasirodo 10 Margučio numerių. Paskutiniuoju metu Margutis pasidarė itin patrauklus, pradėjęs plačiau skleisti lietuviškosios kultūros apraiškas.

Jonas Vaidelys paruošė ir tvarkė lietuviškosios knygos ir spaudos parodą, kurią spaudos mėnesio proga Čikagoje surengė JAV Lietuvių Bendruomenės Chicagos apygarda. Paroda gražiai pasisekė. Parodoje buvo išstatyta į Laisvę ir Į Laisvę Fondo Lietuviškai Kultūrai Remti leidiniai.

Henrikas Nagys, Kazys Bradūnas, Juozas Girnius ir Alfonsas Niliūnas redaguoja kultūros metraštį Lankus, kurį ateinantį pavasarį išleis Į Laisvę Fondas Lietuviškai Kultūrai Remti.

Dail. Viktoro Petravičiaus grafikos paroda vyko nuo lapkričio 11 ligi gruodžio 10 d., Chicago Savings & Loan Bendrovės patalpose Chicagoje. Savo naujausiais kūriniais grafikas pasirodė kaip mokąs kūryboje atsijauninti ir jo darbai liudijo, kad dailininkas nestovi vietoj, bet ieško. Nors dail. V.Petravičius ir senais darbais buvo užsirekomendavęs kaip vienas pirmaeilių mūsų grafikų, tačiau jo naujieji darbai liudija, kad jis gali būti ir kitoks ir tačiau meniškai vistiek pat aukšto lygio. Dailininkas

Dail. Viktoras Petravičius

tylėjo eilę metų ir kai išėjo į viešumą pasirodė, kad jo kūrybiškumas neužgeso, tik įgavo naujas, pasakytume modernesnes formas, artėjančias į abstraktą, tačiau neperdaug, ir todėl kūriniai susilaukė didelio pasisekimo ir meną mėgstančioji visuomenė nupirko apie keturiasdešimt darbų.