REZISTENCIJOS PAGERBIMAS
Birželio 23 vis daugiau paminima Lietuvos rezistencija. Tai dienai buvo duotas ir J. Brazaičio pranešimas per Amerikos Balsą Europoje Lietuvos jaunimui. Jo ištraukos:
*
Laisvajame pasaulyje šiomis dienomis lietuviai prisimena tas birželio 15, 14 ir 23...
Birželio 15 ir 14 tai ženklas grobiamos, naikinamos, deportuojamos, kenčiančios Lietuvos. Birželio 23 atverčia kitą lietuvių dvasios lapą. Tai pasipriešinusios, kovojančios, laiminčios Lietuvos lapas. Birželio 14 primena, kad lietuvių tauta buvo viena iš pirmųjų Vakaruose sovietinio imperializmo aukų. Birželio 23 liudijo, kad lietuviai buvo vieni iš pirmųjų, kurie svetimam smurtui pasipriešino. Ir dabar birželio 23 proga laisvėje esantieji lietuviai mini lietuvių tautos rezistenciją, pasipriešinimo dvasią, kuri per eilę metų reiškiasi įvairiomis formomis.
Tėvynės pasipriešinimo dvasią labiausiai seka jaunimas. Iš partizanų parašytos knygos Partizanai už geležinės uždangos, iš laisvėn pakliuvusių žmonių pasakojimo jie seka tuos nežinomus didvyrius, vyrus ir moteris, seka ir tuos pasyviosios rezistencijos žmones, kurie sugeba maskuoti savo veidą ir veiklą, kad išvengtų betikslės aukos. Minėjimuose prie inscenizuoto partizano kapo pergyvena graudų partizano likimą, išreikštą partizanų poezijos tokiuose žodžiuose:
Ateis pavasariai, paskęs laukai žieduose,
Miškuose pirmosios žibuoklės sužydės,
O kas ateis prie tavo kapo, žuvęs partizane,
Ir kas vainiką iš pirmų žiedų uždės.
Jaunimo susibūrimuose dažnai skamba graudi partizanų daina "Gegužėle, šį metelį tu anksčiau pas mus parlėk”, arba gilios tėvynės meilės daina: “Aš verkiau parimus tarpvartėj darželio”.
Tarptautiniuose jaunimo suvažiavimuose, leidiniuose svetimomis kalbomis jaunimas nepraleidžia progos liudyti tiek apie kankinamą Lietuvą, tiek ir apie lietuvių herojinę pasipriešinimo dvasią.
Ir liudija sėkmingai. Laisvajam pasauliui pažįstami jau ne tik Lietuvos skundai. Vis daugiau dėmesio kreipia į pavergtųjų pasipriešinimo dvasią ir žygius. Lietuvių rezistenrijos žmonių liudijimai Amerikos kongreso Kersteno komisijoje, Sovietų MGB pulkininko Burlickio parodymai, iš Vorkutos grįžusio vokiečių gydytojo Scholmerio, amerikiečio Noble ir kt. pasakojimai parodė laisvajam pasauliui, kad bolševikam pasisekė užgrobti valstybes, bet nepasisekė laimėti palankumo bolševizmui nei palaužti lietuvių laisvės noro nei išsilaisvinimo vilties. Vakaruose stiprėja įsitikinimas, kad didžiausias talkininkas kovoje prieš komunizmą tai pavergtųjų valia neišsižadėti laisvės troškimo.
Birželio 23 laisvėje esantieji lietuviai gyvai jaučia, kaip geležinė uždanga neįstengia nuslėpti ne tik Lietuvos kančių, bet ir jos pasipriešinimo dvasios. Lyg neregimais spinduliais, lyg oro tiltu jungiasi tą dieną laisvėje esantieji su pavergtaisiais. Tą dieną abeji ima giliau gyventi tuo pačiu tikėjimu, kurį laisvės kovotojo kapo akivaizdoje išreiškia partizanų poezijos autorius:
Ir čia žuvai. Ir parašei krauju ant tėvų žemės:
“Lietuvi, amžiais būk didus,
nes tavo kelias — kruvina kova”.
Ir metai eis, žydės laukai prie kelio,
Ir kelsis vėl iš kraujo Lietuva.
